Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti žalą nukentėjusiajai V. R. iki 2018-03-25.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent: 2014 m. liepos 25 d. apie 21.59 val., (duomenys neskelbtini) rajono kelyje (duomenys neskelbtini) 3 km. 200 m. vairuodamas M. D. priklausantį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 133 punkto reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir kelis kartus vertėsi, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis M. B., padarant jam trauminį kepenų plyšimą, stuburo kaklinės dalies lūžį su nugaros smegenų sužalojimu, povoratinklinę kraujosruvą, abiejų plaučių plyšimą, dešinės pusės II-VII šonkaulių ir kairės pusės I-VII šonkaulių lūžius, nubrozdinimus pasmakrėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešiniame petyje, kairio klubikaulio sparno srityse, abiejuose šlaunyse, blauzdose, kairio kelio srityse, muštines žaizdas pakaušyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešiniame žaste, dešinio kelio vidinėje pusėje, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., M. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant M. V. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti žalą nukentėjusiajai V. R. iki 2018-03-25. Taip pat prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str., M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (trims) metams naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Prokuroras skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali taikyti, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas tokią išvadą, teismas privalo įvertinti nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį, atsižvelgti į visas aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko požiūrį į nusikalstamą veiką, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra teisinga, ji neatitinka nei bausmės paskirtį reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 41 str. turinio, nei bylos medžiagos. Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju M. V. teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau nusikaltimas padarytas, šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles: M. V. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (t.y. neturėdamas pakankamai tam įgūdžių), apsvaigęs nuo alkoholio, nesudėtingoje kelio situacijoje (tiesiame kelyje) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – vienas keleivis buvo sužalotas mirtinai, o kitiems dviem keleiviams buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad M. V. anksčiau buvo teistas penkis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (nors šie teistumai išnykę, bet ir išnykusio teistumo faktas išlieka asmenybę charakterizuojančia aplinkybe), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ankstesnės teismo skirtos bausmės įtakos M. V. asmenybės formavimuisi neturėjo ir jis toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo M. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip trukdydamas savalaikiai ir tinkamai atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo paskelbta jo paieška. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat klaidingai nurodė, kad M. V. nebaustas administracine tvarka, nes jis du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o po šios nusikalstamos veikos padarymo 2014-09-28 M. V. vėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu (nustatytas 3,23 promilių girtumas) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. Prokuroro nuomone, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymą M. V. teismas skundžiamame nuosprendyje grindė tuo, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas (5 kartus), teistumas išnyko (2013-11-19), administracine tvarka nebaustas (nustatyta, kad administracine tvarka baustas 2012-07-28 ir 2014-09-29), dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiajai V. R. atlygino dalį padarytos žalos (tik 400 Lt (115,85 Eur)), su ja susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo tvarkos, sąlygų bei atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau, apelianto nuomone, šios aplinkybės teismo priimant nuosprendį buvo pernelyg sureikšmintos. Šios teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nustatant skiriamos bausmės dydį, tačiau jos neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, prokuroro manymu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos M. V. atžvilgiu taikytos netinkamai, o skundžiamas teismo nuosprendis keistinas, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir paskiriant nuteistajam M. V. atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. V. gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. bei paskyrė jam tinkamą, padarytos veikos ir asmens pavojingumo santykį atitinkančią bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai jos vykdymą atidėjo, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu M. V. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, paskyręs M. V. laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši teismo išvada motyvuojama tuo, kad M. V. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnyko, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiajai V. R. atlygino dalį padarytos žalos, su ja susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo tvarkos, sąlygų bei atsiprašė nukentėjusiųjų, po bylos atidavimo teismui su draudimo bendrove sutarė (pasirašė vekselius) dėl jos sumokėtų žalų nukentėjusiajai, ligonių kasai atlyginimo, pasirašė vekselius, nors draudimo bendrovė nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pareiškusi byloje civilinio ieškinio, jo požiūris į padarytą veiką ir jos pasekmes adekvatus, tai rodo, jog jis supranta savo poelgio esmę ir pasekmių pobūdį. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistojo M. V. asmenį apibūdinančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors M. V. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už neatsargią nusikalstamą veiką galutine laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 6 metai, tačiau M. V. šį neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs sužalotą nukentėjusįjį M. B.. Nors M. V. deklaravo didelį apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas, atitinkamai, būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis padarė tam tikras išvadas apie tai, kokius sunkius padarinius gali sukelti KET reikalavimų pažeidinėjimas ir kad ateityje jis laikysis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, tačiau po nusikaltimo padarymo, 2014-09-28 nuteistasis padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu (Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d.). Taigi, praėjus trumpam laikui (2 mėnesiams) po to, kai dėl M. V. padarytų grubių KET reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – žuvo ne tik jaunas vyras, bet buvo sutrikdyta sveikata dar dvejiems asmenims, nuteistasis padarė administracinį teisės pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad praeityje M. V. jau yra buvęs teistas, baustas administracine tvarka, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti M. V. palankūs bausmės skyrimo motyvai nėra pakankamas pagrindas atidėti jam bausmės vykdymą, nes įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti M. V. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas M. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BK 75 str.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Prokuroras taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nepaskyrimo nuteistajam M. V. ir prašo paskirti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės prievartos priemonių padedančių įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais duomenimis neginčijamai yra nustatyta, jog nuteistasis M. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes eismo įvykio metu jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir iki šiol jo nėra įgijęs. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatomis, uždrausti M. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą M. V. atžvilgiu, spręstinas klausimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nuostatas, bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Įvertinus M. V. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis M. V. galėtų atlikti atviroje kolonijoje. Atvira kolonija yra švelniausio rėžimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga (Lietuvos Respublikos BVK 62 str.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtent tokios rūšies pataisos įstaigoje, kurioje nustatyti žymiai mažesni apribojimai, teisėjų kolegijos nuomone, atitiktų ne tik pagrindinę bausmės paskirtį – nubaudimą, bet ir pakankamai paveiktų nuteistąjį M. V., jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, teisėjų kolegijos manymu, M. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, būtų užtikrintas ne tik Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. M. V. paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti žalą nukentėjusiajai V. R. iki 2018-03-25.

M. V. nustatytą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės atlikimo pradžią M. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.