Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 str. 1 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 str. 2 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-08-14 iki 2007-08-16 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007-08-16 iki paleidimo iš suėmimo dienos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-28 nutartį. Dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų – 0,825 g metamfetamino – įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas platinus, išteisintas.

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-08-14 iki 2007-08-16.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti bei neteisėtai jas platino: 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens bei nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikinam saugojimui ir perdavė A. S., kuris tokiu būdu 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai įgijo ir neteisėtai jas laikė. Po ko, 2007-08-12, 12.23 val., A. M. ir R. M. susitarus dėl psichotropinių medžiagų – amfetamino – įgijimo, R. M. paskambinus A. S. ir nurodžius dalį saugomų medžiagų perduoti A. M., 2007-08-12, nuo 12.30 val. iki 14.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., I. S. g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. perdavė, o A. M. įgijo R. M. priklausančių 138,514 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 15,237 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos A. M. kartu su iki 2007-08-14 nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis – 0,825 g metamfetamino, neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame adresu – Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-14, kuomet apie 09.30 val. kratos metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir išėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti: iki 2007-08-14, tiksli data bei laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įgijo 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,341 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,025 g metamfetamimo ir 0,68 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriuos jis neteisėtai su savimi laikė nenustatytoje vietoje. Po ko, 2007-08-14 R. M. minėtas medžiagas neteisėtai gabeno automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai apie 12.00 val., jis buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir automobilio apžiūros metu minėtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos pas jį buvo rastos ir paimtos.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad įgijo, gabeno ir laikė žinomai netikrą, suklastotą vairuotojo pažymėjimą: iki 2007-08-14, tiksli data bei laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo žinomai netikrą, suklastotą R. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įklijuota jo, R. M., fotonuotrauka, kurį R. M. automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi laikė ir gabeno iki 2007-08-14, kai apie 12.00 val. buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir apžiūros metu minėtą vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti: 2007-08-12, nuo 12.30 val. iki 14.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. perdavė, o A. M. įgijo R. M. priklausančių 138,514 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 15,237 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos M. kartu su iki 2007-08-14 nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis – 0,825 g metamfetamino, neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-14, kuomet apie 09.30 val. kratos metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: 2007 metų žiemą, tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, po 10 Lt už vieną tabletę įgijo: 3 vienetus pilkos spalvos tablečių su įspaustu šypsenėles logotipu, kurių sudėtyje buvo 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,033 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir vieną rožinės spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,098 g psichotropinės medžiagos-1-(3-chlorfenil) piperazino (mCPP), kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė nuomojamame bute, esančiame adresu – Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) iki 2007-08-14, kur apie 09.30 val., psichotropines medžiagas kratos metu pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl abiejų nuteistųjų kaltės, nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo bei paskyrė bausmes, atitinkančias Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį.

Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo

Apelianto R. M. nuomone, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl turi būti naikintinas, ir jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. M. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl šios veikos, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.

Dėl baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo pažymėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius R. M. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi A. S., A. M. parodymais, operatyvinio pobūdžio veiksmus atlikusių pareigūnų paaiškinimais, operatyvinių veiksmų metu užfiksuotais duomenimis, jų pasekoje atliktais procesiniais veiksmais.

Apeliantas teigia, jog kiti įrodymai yra netiesioginiai ir jo kaltės nepatvirtina. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia esant tarpinį faktą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, jog įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Visiškai nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien tik kito nuteistojo A. S. parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi ne vien A. S. parodymais, kur nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog pas jį rastas psichotropines medžiagas – didelį kiekį amfetamino jis įgijo ir paėmė palaikyti nuteistojo R. M. prašymu, bei R. M. liepimu dalį psichotropinių medžiagų perdavė A. M. (t. 1., b. l. 160 - 163, 177 -178, t. 3., b. l. 3 - 4), tačiau vertino ir nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. A. M. taip pat analogiškai tvirtino, jog psichotropines medžiagas iš A. S. jis įgijo su R. M. leidimu (t. 2., b. l. 75 - 77, 83 - 84, 87). Atkreiptinas dėmesys, kad viso ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodymai buvo analogiški A. S. parodymams, sutapo visos faktinės aplinkybės. Tačiau A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog A. M. parodymus teismo posėdžio metu pakeitė, siekdamas palengvinti savo bei R. M. padėtį. Pažymėtina ir tai, jog A. M. apeliaciniame skunde patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, o teismo posėdžio metu parodymus iš dalies pakeitė bijodamas, jog jo sugyventinė sužinos apie jo daromus nusikaltimus (t. 6., b. l. 30 - 31). Abiejų nuteistųjų parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Apelianto kaltę dėl nusikaltimo BK 260 str. 2 d. padarymo patvirtina ir operatyvinio pobūdžio veiksmus atlikusių pareigūnų parodymai. Liudytojas G. Sabalionis nurodė, kad operatyvinis tyrimas inicijuotas turint operatyvinio pobūdžio informaciją, būtent nuteistojo R. M. atžvilgiu, įtariant, jog jis užsiima neteisėtų psichotropinių medžiagų platinimu. Tik klausantis nuteistojo pokalbių, buvo nustatyta, kad R. M. susisiekęs su narkotinių medžiagų tiekėjais ir įgijęs tam tikrą kiekį narkotinių medžiagų, kurias pas save sutiko laikyti nuteistasis A. S.. Tęsiant nuteistojo mobilaus ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, kad R. M. bendrauja su asmeniu vardu A. t. y. A. M., kuriam R. M. psichotropines medžiagas perduoda, o vėliau atsiima pinigus. Atliekant operatyvinio pobūdžio veiksmus buvo nustatyta, jog iš A. S. bute laikomų psichotropinių medžiagų – 150 g buvo perduota A. M. Atlikus kratą A. S. bute, buvo rasta 200 g miltelių, maišelių su milteliais, taip pat jo piniginėje rasta miltelių. Atlikta krata buvo ir nuteistojo A. M. bute, kur buvo rastos jam A. S. perduotos psichotropinės medžiagos, taip pat ir „Extacy“ tabletės. Liudytojas nurodė, kad pagrindinis asmuo atliekant šiuos nusikaltimus buvo R. M., kuris uždraustas medžiagas laikė pas A. S. Susitaręs su A. M., R. M. medžiagas paimdavo iš A. S. pats arba jų paimti važiuodavo A. M. (t. 1., b. l. 141 - 144, t. 3., b. l. 158 - 159).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog R. M. prekyba psichotropinėmis priemonėmis buvo įprasta veikla, tai, jog jis šiuose reikaluose buvo patyręs, rodo ir slapta užfiksuotuose pokalbiuose vartojami specifiniai posakiai. Tiek trumposiose SMS žinutėse, tiek pokalbiuose telefonu, nuteistasis kalbėdavo užslaptinta kalba. Būtent visos šios aplinkybės bei pokalbių turinys detaliai atskleidžia, jog R. M. platino psichotropines medžiagas. Iš 2007 m. liepos 2 d. R. M. pokalbio telefonu su A. M. matyti, jog A. M. klausia R. M.: „klausyk, ne, matai, toks reikalas man žmogus aš galvoju gal tu iš karto su lauktuvėm pas mane ar tu be lauktuvių ten norėjai? “ R. M.: „nu galiu kaip nori“, A. M.: „nu, bet o per kiek laiko tu lauktuves“, R. M. „nu galiu per.... ką aš žinau gal nuo manęs...Amūras nežinai nedirba?“ A. M.: „nežinau šiandiena jis dar buvo namuose, tai nežinau“, R. M.: „nu tai va jeigu aš nežinau jeigu jis nedirba tai eitų jeigu ne tai iki rytojaus tiktai“. A. M.: „ai pas jį yra?“, R. M.: „nu“ (t. 1., b. l. 14). Iš 2007 m. rugpjūčio 12 d. pokalbio tarp A. M. ir R. M. matyti, kad R. M. paaiškina jam, kad psichotropinės medžiagos yra pas „tėvą“ t. y. pas A. S., maždaug po minutės laiko R. M. skambina A. S. ir nurodo, kad atvažiuos A. M. ir jis A. M. turi paduodi iš dviejų esamų maišų, tą „praimtas, kuriame yra sto petdesiat“ (t. 1. b. l. 19). Iš pokalbio turinio atsiskleidžia, kad R. M. žinojo, kiek maišų yra pas A. S., kuris yra praimtas ir nurodo net tikslų kiekį. Pokalbis sutampa su byloje nustatytais objektyviais duomenimis, t. y. kratos metu pas A. M. rastas maišas su 150 g neteisėtomis medžiagomis. Iš visų telefoninių pokalbių turinio – vartojamų terminų, aiškiai galima suprasti, jog nuteistasis su kitais asmenimis kalba apie draudžiamų apyvartoje medžiagų įgijimą, platinimą.

Klaipėdos apygardos teismo posėdžio metu nuteistasis pradėjo teigti, jog nėra tikras, kad pokalbiuose užfiksuotas jo balsas. Tuo pagrindu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir pavesta atlikti fonoskopinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2011 m. liepos 22 d. atlikęs tyrimą pateikė išvadą, kurioje konstatuota, jog tikėtina, jog tiriamuosiuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas vyro balsas yra R. M. (t. 6. b. l. 90). Ši ekspertų išvada nepaneigė, to fakto, jog operatyvinių metu užfiksuotose pokalbiuose balsas yra ne nuteistojo. Pažymėtina ir tai, jog mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas, nustatyta, kad telefonas priklausę V. M., t. y. nuteistojo tėvui, šį telefoną V. M. buvo davęs naudotis R. M. Be to, telefoniniai pokalbiai buvo klausomi pagal operatyvinės veiklos įstatymą, kurie buvo išslaptinti įstatymo nustatyta tvarka.

Šie pokalbiai ir kiti surinkti operatyviniai duomenys, pagrįstai leidžia teigti, kad pagrindinis vaidmuo platinant psichotropines medžiagas teko būtent R. M., jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, ir tik jo prašymu, jo leidimu buvo perduodamos psichotropinės medžiagos. Išnagrinėti telefoninių pokalbių įrašai turi svarbią reikšmę, nes kartu su kitais įrodymais patvirtina tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat ir nuteistojo R. M. vaidmenį tos nusikalstamos veikos padaryme.

Apeliantas skunde teigia ir tai, jog kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų pardavimo A. S. jam nebuvo pareikštas. Todėl daro išvadą, kad vienu atveju A. S. pirmosios instancijos teismas patikėjo, o kitu atveju jo parodymais netikima, nes, priešingu atveju, jam turėjo būti pareikštas kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų pardavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė nuosprendyje dėl neinkriminuoto kaltinimo R. M., dėl psichotropinių medžiagų pardavimo A. S., todėl apeliacinės instancijos teismas negali dėl šios apeliacinio skundo dalies pasisakyti. Apygardos teismas neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų patikrina tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir negali vertinti kodėl nuteistajam nepareikštas kaltinimas dėl kitų nusikalstamų veikų.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad R. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Darydamas nusikaltimą nuteistasis suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Šiame nuosprendyje išvados dėl R. M. kaltės grindžiamos ne vien tik telefoninių pokalbių įrašais, ar kito nuteitojo A. S. parodymais, o visų surinktų ir tiesioginių, ir netiesioginių įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. neneigia, kad automobilio kratos metu rastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos priklauso jam, tačiau teigia, kad jis neturėjo tikslo jas platinti, o neteisėtas medžiagas turėjo savo vartojimui. Dėl šios veikos prašo jį išteisinti, nes teismo padaryta išvada, kad automobilyje aptiktas psichotropines ir narkotines medžiagas jis įgijo, laikė ir gabeno, turint aiškiai apibrėžtą tikslą jas platinti yra tik prielaida, nepagrįsta kitais konkrečiais įrodymais.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais nuteistojo skunde nurodytais teiginiais nesutinka ir juos atmeta, kadangi tokie apelianto argumentai paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, ir vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant švelninti baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus, svarbią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys pvz., Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-279/2009, 2K-334/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas, teisiškai įvertindamas R. M. veiksmus, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kitų nuteistųjų, policijos pareigūnų parodymai, automobilio „Mersedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, specialisto išvada ir kiti šaltiniai, padarė pagrįstą išvadą, jog R. M. automobilyje aptiktas psichotropines ir narkotines medžiagas įgijęs, gabenęs ir laikęs, turint konkretų ir iš anksto susiformavusį tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Analizuojant operatyvinių metu užfiksuotus pokalbius matyti, jog R. M. nuolat bendrauja su kitais asmenimis, kurie prašo jo paslaugų, tariasi susitikti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad automobilyje rastos psichotropinės bei narkotinės medžiagos, jų pėdsakai aptikti ne tik skirtingose pakuotėse, ant skirtingų paviršių, bet ir skirtingose automobilio vietose. Automobilyje rastos ir elektronines svarstyklės, ant kurių rasta skirtingų rūšių narkotinių medžiagų pėdsakai. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokie paruošiamieji darbai – kaip svarstyklių įsigijimas ir turėjimas tam tikriems kiekiams narkotinių ir psichotropinių medžiagų susvėrimui ir supylimui į tam tikro dydžio pakuotes, patvirtina tai, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos tokiu būdu buvo ruošiamos platinimui.

Atmestinas apelianto skundo teiginys, kad jo kaltė nuosprendyje grįsta prielaidomis, kad teismo išvados, dėl jo kaltumo nepagrįstos įrodymais. Byloje esančių faktinių duomenų pakako R. M. kaltei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nustatyti. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu ( BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Remiantis byloje surinktais, išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinus jų visumą (susietumo aspektu), pirmosios instancijos teismo motyvuotai paneigta nuteistojo R. M. gynybos versija, neva jis narkotines medžiagas įsigijo savo vartojimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais ir ištirtais įrodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, papildo vienas kitą, o jų išvadoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kuris paneigia kaltės neigimą ir parodo, kad visgi R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra remiama ne prielaidomis, o išplaukia iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, ką patvirtina anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, skundu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, t. y. pinigines baudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.). Iš teismo šioje baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio turinio išplaukia, kad aplinkybių, kurios leistų apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, be to, ir apeliantas apeliaciniame skunde tokių aplinkybių nenurodo. Apeliantas prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skunde nurodo, jog neneigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu davė kitokius ir ne visiškai teisingus parodymus, juos teismas aptarė ir įvertino, apeliantas su tokiu teismo vertinimu sutinka. Tačiau pažymi, kad parodymus keitė, siekdamas neišvengti baudžiamosios atsakomybės, ar siekiant padėti išvengti atsakomybės nuteistajam R. M., o dėl kitų priežasčių. Nurodo, kad tuo metu jau artimai draugavo su J. L., jau tuomet abu kalbėjosi apie santuokos sudarymą ir jis nenorėjo, jog ji sužinotų apie jo draugus bei, kad jis ketina platinti psichotropines medžiagas. Būtent dėl šios priežasties jis iš dalies ir pakeitė parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis A. M. prašydamas jam taikyti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, apeliuoja į tai, jog nuo nusikalstamų veikų įvykdymo praėjo nemažai laiko, nusikalstamas veikas įvykdė 2007 metais, nuo to laiko jokių nusikaltimų ar teisės pažeidimų nėra padaręs, per tą laiką jis sukūrė šeimą, kurią išlaiko, turi mažametį vaiką, dirba, savo įvykdytus nusikaltimus vertina kritiškai, labai gailisi, ilgą laiką gyvena dorai ir sąžiningai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl proceso ilgumo, tačiau tokia išvada savaime nesuponuoja BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pažymėtina, kad A. M. nuteistas už du nusikaltimus, vienas iš jų sunkus, už kurio padarymą sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas už šių dviejų nusikaltimų, numatytų, BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė minimaliai sankcijos ribai artimą laisvės atėmimo bausmę (dveji metai šeši mėnesiai). Iš paskirtos bausmės dydžio galima daryti išvadą, kad teismas įvertino aplinkybių, svarbių bausmės tinkamam individualizavimui, visumą, atsižvelgė į tai, kad A. M. sukūrė šeimą, kurioje gimė vaikas, atsižvelgė į tai, kad jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, visos nurodytos aplinkybės turėjo lemiamos reikšmės bausmės skyrimui. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę į šias apelianto skunde išvardytas aplinkybes jau atsižvelgė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. M., neigdamas ikiteisminio tyrimo metu išdėstytus savo parodymus, savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino tik iš dalies ir tai savaime eliminuoja galimybę jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę švelninančias baudžiamojo įstatymo normas. A. M. keisdamas parodymus trukdė bylos nagrinėjimui, bandė švelninti tiek savo, tiek ir nuteistojo R. M. padėtį. Byloje nenustatyta jokių nuteistojo padėtį lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. M. paskirta teisinga bausmė, t. y. kad ji nėra per griežta, visiškai atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistųjų R. M. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus nėra pagrindo. Skundai laikytini nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendis pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. M. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.