Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-456-460/2009

35.4.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksena“ direktoriui V. L., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovei D. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1504-793/2008 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksena“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Davekta“ ir D. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės ieškinį patenkino visiškai. 2007-06-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo. 2008-06-06 nutartimi pareiškėjos D. Ž. prašymas patenkintas ir procesas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1504-793/2008 atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, t. y. sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

2008-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino 2006-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog perdavė atsakovei UAB „Davekta“ baldus, už kuriuos atsakovė privalėjo atsiskaityti. Ieškovės pateiktą konsignacine sutartimi vadinamą dokumentą pasirašė UAB „Linksena“ direktorius V. L., o iš UAB „Davekta“ pusės – vadybininkė R. N.. Sutartį atsakovės vardu galėjo pasirašyti tik individualios įmonės savininkė bei vadovė D. Ž.. R. N. neturėjo teisės pasirašyti konsignacinės sutarties, nes tuo metu įmonėje nedirbo, todėl negalėjo atstovauti įmonei ir veikti atsakovės UAB „Davekta“ vardu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2004-08-14 perdavė prekes atsakovei, atsakovė jas priėmė, tačiau už jas neatsiskaitė su ieškove. Atsakovė teigia, kad šių prekių iš ieškovės negavo ir kad jas priėmė darbuotojas, kuris tuo metu pas ją nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nurodė, kad R. N. neturėjo teisės pasirašyti konsignacinės sutarties, nes tuo metu įmonėje nedirbo, todėl negalėjo atstovauti įmonei ir veikti atsakovės UAB „Davekta“ vardu, bei iš surinktų papildomų įrodymų padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog perdavė atsakovei UAB „Davekta“ baldus, už kuriuos atsakovė privalėjo atsiskaityti, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

2004-07-28 įmonės savininkė D. Ž. nusprendė pertvarkyti D. Ž. IĮ į UAB „Davekta“ (t. 1, b. l. 144). 2004-07-29 D. Ž. prašymu pavadinimas UAB „Davekta“ buvo laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą (t. 1, b. l. 147). Sutartis dėl prekių perdavimo buvo pasirašyta 2008-08-14 UAB „Davekta“ vardu“, nors UAB „Davekta“ registracijos pažymėjimas išduotas 2004-09-13 (t. 1, b. l. 186). CK 2.81 str. l d. numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o CK 2.82 str. l d. numatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Individualių įmonių įstatymo 7 str. l d. nurodoma, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą– individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, o 5 d. nurodoma, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu. Kartu su R. N., kuri pasirašė 2004-08-14 sutartį, dirbo ir R. A. (buvusi G.), kuri parodė, kad ji nuo 2004-07-13 dirbo D. Ž. individualioje įmonėje, įregistravus UAB „Davekta“, jos darbo santykiai tęsėsi šioje bendrovėje. Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. N. į darbą UAB „Davekta“ buvo priimta tik 2004-10-01 (t. 1, b. l. 48), tačiau R. A. parodė, kad nuo 2004-07-13 kartu su ja dirbo vadybininkė R. N., kuri sprendė visus įmonės bei bendrovės veiklos klausimus, sudarinėjo įmonės vardu sandorius su baldų tiekėjais. Ieškovės direktorius taip pat parodė, kad bendraudavo su vadybininke R. N.. Tai patvirtina ir pati 2004-08-14 konsignacijos sutartis, kurioje R. N. įvardija save UAB „Davekta“ vadybininke. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduotame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.), elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Taip pat darytina išvada, kad R. N. žinojo apie D. Ž. IĮ pertvarkymą į UAB „Davekta“, tuo metu ji dirbo D. Ž. įmonėje ir sutartis sudarinėjo jos vardu, o pavadinimas UAB „Davekta“ jau buvo laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Tiriant byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovė D. Ž. nepagrįstai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Ž. IĮ neprekiavo baldais, o R. N. ir R. G. veikė ne atsakovės vardu, jai nežinant, taip pat nurodė, kad su UAB „Linksena“ ji prekybos nevykdė. Atsakovei pertvarkant individualią įmonę į UAB „Davekta“ buvo atliktas turto vertinimas ir iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad buvo vertinamos prekių atsargos – baldai, kurie buvo eksponuojami (duomenys neskelbtini), baldų parduotuvėje, taip pat ir PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad UAB „Davekta“ pirko iš UAB „Linksena“ baldus (t. 1, b. l. 94–95).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. N. turėjo teisę pasirašyti 2004-08-14 sutartį, nes tuo metu įmonėje dirbo bei galėjo atstovauti įmonei ir veikti atsakovės vardu. Ieškovė ir atsakovė susitarė žodžiu, kad ieškovė perduoda prekes kitai šaliai (atsakovei) nuosavybės teise, o atsakovė prekes priėmė ir įsipareigojo apmokėti už jas. Tokie šalių veiksmai atitinka CK 6.305 str. 1 d. nuostatas, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, nes ieškovė prekes perdavė pagal PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, o atsakovė šias prekes priėmė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis sąlygomis. Įstatymų įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, todėl pripažinti kad tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė perdavė prekes atsakovei, o atsakovė prekes priėmė (t. 2, b. l. 126), todėl laikytina, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimus tinkamai. Atsakovė neįvykdė prievolės, nes laiku neatsiskaitė už patiektas prekes. Atsakovė laikoma pažeidusi prievolę, nes prievolės turi būti vykdomos laiku ir tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė pagrįstai įrodė ir apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai, kaip pagrįsti ir įrodyti, visiškai tenkintini, iš atsakovės priteistina skola ieškovės naudai, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatymų nustatyto dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 487,95 Lt žyminio mokesčio, 1350 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 85, t. 2, b. l. 40), už apeliacinį skundą 487,95 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to iš atsakovės ieškovei priteistina 975,90 Lt žyminio mokesčio ir 1750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 301–333 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Davekta“ 16 264,87 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2006-09-22 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 975,90 Lt žyminio mokesčio ir 1750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės UAB „Linksena“ naudai.