Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Z. ir atsakovo V. J. prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, pateikė išvadą.

Šalys patvirtino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.983-6.986 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, prašymas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. e2-6062-1040/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. patvirtintos taikos sutarties 3 punktas keistinas (civilinė byla Nr. 2-1508-675/2012), pateikta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį.

Teismas į Sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, bei kitų CPK normų turinys, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo. Šalių prašymas ir sutikimas dėl ieškinio reikalavimo mažinimų yra tenkintinas, patvirtinant šalių sudarytą susitarimą dėl nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, dėl to šie šalių pareiškimai taipogi nėra įtraukiami į teismo nutartimi tvirtinamos pateiktos taikos sutarties sąlygas.

Kadangi G. J. gyvena su motina, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama D. Z. (CK 3.185, 3.190 straipsniai)

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1200-6353 civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo nusprendė D. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-4567 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad D. Z. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidarė 172,25 Eur išlaidų.

Atsakovas V. J. kartu su taikos sutartimi pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų, susidariusių atstovaujant ieškovę, ir jų nepriteisti, nes sudaroma taikos sutartis, procesas nebuvo vilkinamas.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Taigi įstatymo nuostatos nenumato galimybės visiškai atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Esamomis aplinkybėmis, įvertinus tai, kad šalys baigė ginčą taikos sutartimi jau po pirmojo parengiamojo posėdžio, procesas nebuvo vilkinamas, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas pablogintų fizinio asmens turtinę padėtį, kuri reikšminga, teikiant išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, priteisiant iš atsakovo 50,00 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą civilinėje byloje Nr. 2-1508-675/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

Patvirtinti D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalys), 2019 m. rugpjūčio 13 d. taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnametei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikimo tokia tvarka ir sąlygomis:

1. Atsakovas V. J. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Atsakovas V. J. įsipareigoja teikti kiekvienais metais vienkartinį papildomą išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. mokslo metų pasirengimui po 200 (du šimtus) eurų rugsėjo 1 dienai.

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš dalies atleisti atsakovą V. J. nuo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Civilinę bylą Nr. e2-6062-1040/2019 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.