- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-485-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pakeista D. G. pakeista , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir ji pratęsta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pasvalio r. apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi D. G., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2015-02-18 to paties teismo nutartimi – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas. Teismas skundžiama nutartimi tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir D. G. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad D. G. psichikos būklė pagerėjo, socialinis pavojingumas sumažėjo.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo.
Skunde nurodyta, kad nors VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų komisija padarė išvadą, kad D. G. galima pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę lengvesne - į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau teismo posėdžiuose dalyvavusi Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B. pateikė duomenis, kad po gydytojų išvados apie D. G. sveikatos pagerėjimą, jo liga paūmėjo, jam paskirtas sustiprintas gydymas, kuris buvo taikomas iki nutarties priėmimo dienos - 2015-08-24. Ji nurodė, kad toks psichikos sveikatos paūmėjimas nebuvo žinomas gydytojų komisijai, pateikusiai išvadą dėl D. G. sveikatos būklės, o tai rodo, kad 2015-07-16 gydytojų komisijos išvada dėl D. G. psichikos sveikatos būklės įvertinimo neatitiko faktinės padėties teikimo pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu. Be to, D. G. smurto rizikos įvertinime, kuris atliktas po to, kai po 2015 m. liepos 16 d. gydytojų komisijos išvados D. G. psichikos būklė pablogėjo dėl paūmėjusios psichikos ligos, nurodyta, kad D. G. smurto rizika žema, tačiau ji gali didėti dėl psichikos ligos paūmėjimo. Prokuroro nuomone, toks D. G. psichikos ligos ryškus paūmėjimas buvo ir konstatuotas gydančios gydytojos teismo posėdžių metu. Atsižvelgiant į D. G. psichikos sveikatos paūmėjimą, jo psichinė sveikatos būklė nepagerėjo ir jo pavojingumas nesumažėjo tiek, kad būtų galima pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Skundas tenkintinas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą ir pakeisdamas D. G. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo režimą iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, rėmėsi prieštaringais duomenimis dėl D. G. psichinės sveikatos, dėl ko netinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir jo pavojingumą, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nutartis naikintina ir dėl teikimo priimtinas naujas sprendimas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D. G. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2013-07-19, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis rėmėsi 2015-07-16 (3 psl.)gydytojų psichiatrų komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad D. G. psichikos būklė taikant jam gydymą stacionaro sąlygomis, yra pakankamai stabili, agresijos, režimo pažeidimų, ligos paūmėjimų nebuvo, sutinka vartoti vaistus, pokalbio metu manieringas, demonstratyvus, kliedėjimo, haliucinacijų neišsako, labai formalios kritikos savo padarytai veikai, ligai. 2015-08-24 teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B. nurodė kitus duomenis dėl D. G. psichikos sveikatos būklės – po gydytojų psichiatrų komisijos išvados nustatytas D. G. psichinė sveikatos būklės paūmėjimas dėl ko jam buvo pakeistas gydymas, sustiprinant jį, skirti leidžiami vaistai. Ji nurodė, kad D. G. siautėjo fojė, grasino visiems, sakė, kad nevartos vaistų. Po to, pykčio priepuolis stabilizavosi dėl taikomo sustiprinto gydymo, tačiau dar jaučiasi nerimo priepuolis. Tai prieštarauja 2015-07-16 gydytojų komisijos išvadai, jog D. G. nebuvo nustatyta ligos paūmėjimo. Iš VšĮ Rokiškio ligoninės medicinos bei socialinio darbuotojų smurto rizikos įvertinimo matyti, kad D. G. dėl psichikos ligos nulemtos mažesnės adaptacinės galimybės, todėl susidūrus su stresogenininais faktoriais, gali sukelti vidutinio lygio stresą. Išvadoje nurodyta, kad nors smurto rizika žema, tačiau ji gali didėti esant ligos paūmėjimui (9 psl.).Tokiu būdu nustatytas D. G. ligos paūmėjimas tiesiogiai gali įtakoti smurto rizikos padidėjimą, kas atitinka gydytojos H. B. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes: D. G. siautėjo fojė, grasino visiems, sakė, kad nevartos vaistų. Nors teismas nurodo galimas priežastis sukėlusias D. G. nepasitenkinimą, tačiau tai nepaneigia jo ligos paūmėjimo ir galimo smurto rizikos padidėjimo.
Iš D. G. paaiškinimų teisme matyti, kad jis gyvens pas močiutę J. N., kuri yra 81 metų, į posėdį ji neatvyko dėl sveikatos. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimu ji yra dar globėja pripažintos neveiksnia D. G. motinos A. G.. Apklausta J. G. nurodo, kad ji su broliu Robertu kontroliuos D. G., kad jis laikytųsi režimo, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad ji mokosi Vytauto (duomenys neskelbtini), o brolis (duomenys neskelbtini) yra išvykęs į užsienį, todėl nurodyti asmenys dėl amžiaus ir didelio atstumo negalės tinkamai prižiūrėti D. G., kad jis laikytųsi režimo.
Įvertinus D. G. šiuo metu nepakankamai stabilią psichinę būklę, padidėjusi smurto riziką, socialinę situaciją: jis neturi artimųjų galinčių jį tinkamai prižiūrėti, todėl sprendžia, kad šiuo metu D. G. interesus labiausia atitinka jo gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės bendro stebėjimo sąlygomis, nes jo būklė nepagerėjo ir jo pavojingumas nesumažėjęs tiek, kad šiuo metu jam būtų galima taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Prokuroro skundą tenkinti. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: VšI Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą atmesti. Pratęsti D. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.