- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- I-258-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03719-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. T., E. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. T. ir E. R. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT), ir STT 17 008,09 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 (b. l. 12–19).
Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš STT 55 930,13 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 (b. l. 54–58).
Pareiškėja V. T. ir pareiškėjas E. R. savo skundus grindžia iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir Statutas) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, už tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Statuto nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis: V. T. už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 17 008,09 Lt; E. R. už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 – 55 930,13 Lt (b. l. 12–19, 54–58, 108–110).
Pareiškėja V. T. skunde pažymėjo, kad nuo 2006-10-24 tarnauja STT ir yra statutinė valstybės tarnautoja (A lygis, 14 kategorija). 2008-01-01 jai suteikta antroji kvalifikacinė kategorija (b. l. 12–19).
Pareiškėjas E. R. skunduose pažymėjo, kad nuo 2001-02-01 tarnauja STT ir yra statutinis valstybės tarnautojas (pareigūnas). 2001-12-13 jam suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija. Nuo 2008-01-01 pradėjo eiti STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigas. Nuo 2012-02-10 laikinai paskirtas eiti STT Klaipėdos valdybos viršininko (A lygis, 17 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-04 paliktas eiti Specialiųjų STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigas. Paaiškino, kad tik 2013-07-01 jam tapo žinoma, kad pažeidžiama jo teisė gauti teisingą atlyginimą, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra (b. l. 54–58, 108–110).
Atsiliepimas
Specialiųjų tyrimų tarnyba patikslintame atsiliepime į pareiškėjų skundus nurodo, kad mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d nustatytą ieškinio senaties terminą (b. l. 100–102).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad STT direktorius 2007-12-18 įsakymu Nr. P-296 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2008-01-01 suteikė pareiškėjai V. T. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 36).
STT direktorius 2008-01-18 įsakymu Nr. P-18 „Dėl V. M. perkėlimo į kitas pareigas“, nuo 2008-01-21 perkėlė pareiškėją V. T. iš Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniosios specialistės (A lygio, 12 kategorija) pareigų į Pirmosios valdybos Pirmo skyriaus vyresniosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 34).
STT direktorius 2011-01-31 įsakymu Nr. P-20 „Dėl V. M. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2011-02-01 perkėlė pareiškėją V. T. iš Pirmosios valdybos Pirmo skyriaus vyresniosios specialistės (A lygis, 12 kategorija) pareigų į Pirmosios valdybos Pirmo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija) pareigas ir suteikė jai specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą (b. l. 35).
Pareiškėja V. T. 2013-09-05 raštu Nr. L-01-3173 „Dėl pažymos apie darbo užmokesčio skirtumo išdavimo“ kreipėsi į STT, prašydama apskaičiuoti ir išduoti pažymą apie darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio (b. l. 21).
Pareiškėja V. T. pakartotinai 2013-09-30 raštu Nr. L-01-3552 „Dėl pažymos apie darbo užmokesčio skirtumą, išdavimo“ kreipėsi į STT, prašydama pateikti pažymą dėl darbo užmokesčio skirtumo arba nurodyti priežastį, kodėl tokia pažyma pareiškėjai negali būti išduota (b. l. 20).
STT 2013-10-03 pažyma Nr. 14-85 „Informacija apie darbo užmokestį“ patvirtina, kad pareiškėjai V. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 17 008,9 Lt (b. l. 22–24).
STT direktorius 2001-12-31 įsakymu Nr. 341-TE „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui E. R. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 76).
STT direktorius 2007-12-29 įsakymu Nr. P-306 „Dėl perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2008-01-01 perkėlė pareiškėją E. R. iš Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 14 kategorija) pareigų į Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigas ir suteikė jam vyresniojo specialiojo agento tarnybinį rangą (b. l. 59).
STT direktorius 2012-02-09 įsakymu Nr. P-37 „Dėl laikino pavedimo atlikti Klaipėdos valdybos viršininko pareigas“ nuo 2012-02-10 pareiškėjui E. R. laikinai pavedė atlikti Klaipėdos valdybos viršininko pareigas ir įpareigojo Finansų skyrių mokėti pareiškėjui E. R. Klaipėdos valdybos viršininko (A lygio, 17 kategorijos) pareigas atitinkantį darbo užmokestį (b. l. 60).
STT direktorius 2012-12-31 įsakymu Nr. 2-432 „Dėl pareigybių pavadinimų keitimo“ nuo 2013-01-01 pakeitė pareiškėjo E. R., Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija), pareigybių pavadinimą į Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigybes (b. l. 73).
STT direktorius 2013-01-21 įsakymu Nr. P-18 „Dėl A. J. skyrimo į Klaipėdos valdybos viršininko pareigas penkerių metų laikotarpiui“ nuo 2013-02-04 į Klaipėdos valdybos viršininko pareigas penkerių metų laikotarpiui paskyrė A. J. (b. l. 61)
Pareiškėjas E. R. 2013-10-08/09 kreipėsi į STT su prašymu Nr. L-01-3718 „Dėl pažymos su paskaičiavimais apie grąžintą darbo užmokesčio skirtumą išdavimo“, prašydamas pateikti pažymą su paskaičiavimais apie jam grąžintiną darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-09-30 (b. l. 62).
STT 2013-11-04 pažyma Nr. 14-156 „Informacija apie darbo užmokestį“ patvirtina, kad pareiškėjui E. R. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 56 350,29 Lt (b. l. 78–80).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas.
Statuto (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1620 redakcija) 30 str. 1 d. nustatyta, jog specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (toliau – ir Tarnybos pareigūnas) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka.
Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Statuto 30 str. 4 d., galiojusioje iki 2009-08-01, buvo numatyta, kad Tarnybos pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 45 procentus pareiginės algos, už 2-ąją – 30 procentų pareiginės algos, už 3-ąją – 15 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-364 nuo 2009-08-01 buvo pakeista Statuto 30 str. 4 d., nustatant, kad Tarnybos pareigūnams priedas už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 30 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už 3-ąją kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų pareiginės algos. Pagal Statuto 30 str. 2 d., Tarnybos pareigūnams priedas už tarnybinį rangą sudaro 10 procentų pareiginės algos. Ginčijamu laikotarpiu 10 procentų priedo dydis už tarnybinį rangą nebuvo mažinamas. Pažymėtina, kad priėmus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-364, kurio 2 str. įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, galioję iki 2009-08-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo sumažinti pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. T. ėjo Pirmosios valdybos Pirmojo skyriaus vyresniosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 34), nuo 2011-02-01 buvo perkelta į Pirmosios valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 35), nuo 2008-01-01 jai buvo suteikta antroji kvalifikacinė kategorija (b. l. 36). Pareiškėjas E. R. ėjo Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 59), turėjo pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 76). Nuo 2012-02-10 ėjo Klaipėdos valdybos viršininko (A lygio, 17 kategorijos) pareigas (b. l. 60), nuo 2013-01-01 pareiškėjo einamų pareigybių pavadinimas buvo pakeistas į Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygio, 16 kategorijos) pareigybės pavadinimą (b. l. 73). Nuo 2013-02-04 į Klaipėdos valdybos viršininko pareigas paskyrus A. J., pareiškėjas grįžo į prieš tai eitas pareigas (b. l. 61).
Taigi, pareiškėjams dėl pasikeitusių VTĮ bei Statuto nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento bei pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžius. Pažymėtina, kad pareiškėja V. T. turėjo specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą (b. l. 35), o pareiškėjas E. R. – vyresniojo specialiojo agento tarnybinį rangą (b. l. 59). Pagal Statuto 30 str. 2 d. Tarnybos pareigūnams priedai už tarnybinį rangą skaičiuojami procentais nuo pareiginės algos, todėl, sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjams tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą dydžiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja V. T. prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, o pareiškėjas E. R. – už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-364 2 str. įsigaliojo 2013-10-01, darytina išvada, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjų atžvilgiu susidarė ne iki 2013-10-01, o iki 2013-09-30. Be to, pareiškėjos V. T. pirminis skundas teisme gautas 2013-09-19, pareiškėja prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką iki 2013-10-01, t. y. vėliau nei surašytas pirminis skundas, todėl teismas vertins pareiškėjos reikalavimą laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-19. Pareiškėjo E. R. reikalavimas bus vertinamas laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30.
STT pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėja V. T., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-19, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-19. Pareiškėjas E. R., kurio prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-16. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į STT prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems už laikotarpį: pareiškėja V. T. – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-18; pareiškėjas E. R.– nuo 2009-05-01 iki 2010-10-15. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (pareiškėjos V. T. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-18; pareiškėjo E. R. atžvilgiu – nuo 2009-05-01 iki 2010-10-15) atmetami.
Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjos V. T. atveju – nuo 2010-09-19 iki 2013-09-19, pareiškėjo E. R. atveju – nuo 2010-10-16 iki 2013-09-30) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3919) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3919; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4303; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7034; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7997) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja V. T. skundo reikalavimą kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, ir STT atžvilgiu.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).
Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjos reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra STT, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. T. ir E. R. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.