Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-30 · Byla Nr. ATP-703-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
ATP-703-594/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-703-594/2015Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00383-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. A. (toliau – P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. 2015 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2015 m. balandžio 21 d., apie 10.40 val., Kęstučio g. 15, Vilkaviškio m. esančioje UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki cento 1220“ slapta pagrobė šios įmonės prekes: 1 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Absoliut“ 14,59 eurų vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „Grant“ 16,99 eurų vertės, 3 vnt. losjono po skutimosi „Sport“ 14,76 eurų vertės už visus, 3 poras vyriškų kojinių 5,78 eurų vertės už visas bei 2 poras moteriškų kojinių 6,06 eurų vertės už visas, viso pagrobdamas svetimo turto už 58,18 eurų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. A. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nurodant, kad jis gyvena su drauge, augina dukrą, kuri paliekama jam saugoti, nes draugė dirba.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į P. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

P. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. A. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 50 str.. Ginčo dėl šio pažeidimo bei jo kvalifikacijos nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl P. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, neturi teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik P. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir prašant ją sumažinti, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Kaip numato ATPK 50 str., smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, padaręs ATPK 50 str. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas P. A. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka), įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.) ir paskyrė P. A. griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, viršijančią ATPK 50 str. įtvirtinto administracinio arešto vidurkį, t. y. 25 (dvidešimt penkių) parų areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo P. A. atžvilgiu motyvams pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Šių duomenų kontekste sprendžiant P. A. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, vis tik akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkiuosius svetimo turto grobimus, už ką jam ne kartą buvo skirta alternatyvi ATPK 50 str. sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau jam paskirtų baudų apeliantas nemoka, daro naujus pažeidimus, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, kad remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotomis aplinkybėmis, P. A. praeityje buvo ir ne kartą teistas, įskaitant ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jo atžvilgiu buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (lygtinis paleidimas, amnestija), tačiau ir tai jokios įtakos jo asmenybei nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja visuotinai pripažįstamus įstatymų reikalavimus, nepaiso elementarių doro elgesio standartų (b. l.12-16). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. A. gailisi dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl jo buvusių baustumų, tokius jo teiginius leidžia pagrįstai pripažinti deklaratyviais.

Priešingai nei teigiama P. A. apeliaciniame skunde, tai, kad jis augina dukrą, kuriai reikalinga priežiūra bei gyvena su drauge, o jam atliekant paskirtą administracinio arešto nuobaudą, nebus su kuo palikti jo mažametės dukros, esminės įtakos jo administracinės nuobaudos individualizavimui taip pat neturi. Akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, kartu pažymint ir tai, kad šeima (dukra ir draugė) nesutrukdė jam pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų turėjimas P. A. atgrasys nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo. Šiuo aspektu atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus administracine bei baudžiamąja tvarka, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad P. A. paskirta administracinio arešto nuobauda bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, nėra teisinio pagrindo.

Kadangi administracinė nuobauda P. A. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra -Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis