Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, 188²⁰ straipsnyje, 174 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savera A. P. 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 19:42 val. savavaldžiavo neleisdama naudotis jai daline nuosavybės teise priklausančiu vandens telkiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, tuo pažeidė 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu“.

S. A. P. 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 21:07 val., būdama (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su kaimynais metu dėl to, jog ji draudžia vaikams maudytis jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje, iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, o jiems atvykus atsisakė rašyti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis Ž. P. parodė, 2013-08-19 kartu su broliu J. bei seserimis I. ir E. G. maudėsi (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje, kai atėjusi S. A. P. pradėjo jiems priekaištauti dėl to, kad maudosi, reikalavo lipti iš vandens. Jiems nesureagavus į jos priekaištus, ji išėjo namo ir netrukus sugrįžusi pradėjo juos fotografuoti, įžeidinėti. Eidami namo sutiko atvykusius policijos pareigūnus, kurie pasakė, jog jie atvyko dėl jų elgesio. Patys policijos pareigūnų nekvietė, tačiau šie iš jo paėmė pareiškimą dėl S. A. P. elgesio. Parodė, jog tarp jų ir S. A. P. konfliktai vyksta nebe pirmi metai, ji nuolat jiems trukdo žvejoti, maudytis, kiekvieną kartą varo nuo tvenkinio.

Liudytoja R. P. parodė, jog 2013-08-19 iš maudyklos grįžę vaikai pasakė, kad juos P. varė nuo ežero, įžeidinėjo, fotografavo besirengiančius. Matė, jog į kaimą atvyko policijos pareigūnams, kuriems pasiskundė dėl tokio P. elgesio. Pareigūnams pasiūlius, sūnus parašė pareiškimą. Po to, kai buvo surašytas pareiškimas, vėl kilo žodinis konfliktas tarp jos ir P., šie priekaištavo dėl jų nuosavybės teisių pažeidinėjimo, į teiginius, kad jokios teisės nepažeidinėjamos, nes šie negali drausti maudytis, P. nereagavo ir vėl skambino į policiją dėl konflikto.

Liudytojas J. P. parodė, jog 2013-08-19 jiems besimaudant tvenkinyje atėjusi S. A. P. pradėjo varyti juos nuo ežero, sakė, kad tai jos nuosavybė. Po to, kai jie nieko nesakė ir toliau maudėsi, S. A. P. išėjo ir netrukus sugrįžusi pradėjo juos fotografuoti, įžeidinėti. Po to jie išėjo. Tai buvo nebe pirmas kartas, kai yra įžeidinėjami ir vejami iš tvenkinio.

Liudytoja I. G. parodė, jog 2013-08-19 kartu su broliais P., savo sese E. buvo prie tvenkinio, kai atėjusi S. A. P. pradėjo rėkti, kad tai yra jos nuosavybė, kad iškvies policiją, juos fotografavo bei po to su savo vyru juos įžeidinėjo. Ji pati nesimaudė, tik sėdėjo ant kranto, jos sesuo E. braidė po tvenkinį, o broliai P. maudėsi. Eidami namo sutiko policijos pareigūnus.

Liudytojas policijos pareigūnas S. S. parodė, jog pagal pranešimą apie konfliktuojančius prie tvenkinio 2013-08-19 buvo nuvykę į vietą, ten iš Ž. P. priėmė pareiškimą apie tai, kad S. A. P. juos vijo nuo tvenkinio, įžeidinėjo, fotografavo, po kurio laiko buvo kviečiami ir pačios S. A. P. dėl konflikto su R. P. dėl draudimo vaikams maudytis. Nuvykus atgal ir pasakius S. A. P., kad vaikai gali maudytis, ši pareiškė jiems nepasitikėjimą ir sakė, kad kviesis žurnalistus. Teismo posėdyje parodė, jog nebe pirmą kartą vyksta pagal S. A. P. pranešimus, kiekvieną kartą jai aiškina, jog ši neturi teisės drausti naudotis tvenkiniu, tačiau ši į tai nereaguoja ir vėl skambina dėl tų pačių priežasčių.

Liudytojas policijos pareigūnas L. S. parodė, jog gavę pranešimą apie konfliktą prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio nuvyko į vietą, ten buvusi S. A. P. paaiškino apie konflikto priežastis, tada jie nuvyko į kaimą, pas P.. Šiems paaiškinus, jog S. A. P. juos vijo iš ežero, neleido maudytis, įžeidinėjo, jie priėmė pareiškimą, surašė paaiškinimą ir išvažiavo į Kupiškį. Praėjus gal penkioms minutėms buvo pranešta vykti atgal dėl konflikto tarp S. A. P. ir R. P.. Nuvykus į kaimą S. A. P. pradėjo priekaištauti, kad jie priėmė pareiškimą iš Ž. P., domėjuosi viskuo, ką jie atliko, pareiškė nepasitikėjimą ir informavo, kad kreipsis į žurnalistus. Teismo posėdyje paaiškino, jog taip pat nebe pirmą kartą pagal S. A. P. pranešimus dėl naudojimusi jai priklausančiu tvenkiniu.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 6) matyti, jog 2013-08-19 19:42 val. buvo gautas S. A. P. telefoninis pranešimas, jog ją kolioja J. ir Ž. P.. Nuvykus į nurodytą vietą prie tvenkinio juos pasitikusi S. A. P. pasakė, kad vaikai maudėsi jai priklausančiame tvenkinyje, tačiau pareiškimo nerašė, prašė tik įspėti juos, kad šie tvenkinyje nesimaudytų. Nuvykus pas P., Ž. P. pageidavo rašyti pareiškimą, pasakė, kad juos, besimaudančius tvenkinyje, S. A. P. su savo vyru P. P. įžeidinėjo, fotografavo mobiliuoju telefonu. Iš Ž. P. buvo paimtas pareiškimas, surašytas įvykyje buvusios I. G. paaiškinimas.

Iš Ž. P. pareiškimo (b.l. 7) matyti, jog Ž. P. pareiškimas surašytas 2013-08-19, pareiškime nurodyta, jog juos S. A. P. vijo nuo tvenkinio, reikalavo išlipti iš jo, įžeidinėjo, juos fotografavo.

Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 12-13) matyti, jog policijos pareigūnai pagal S. A. P. pranešimą dėl konflikto į (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami 2013-08-19 21:08 val. Jiems atvykus į vietą, S. A. P. nurodė, jog jai kaimynė R. P. priekaištauja dėl to, kad ji, S. A. P., neleidžia jos vaikams maudytis, žvejoti jos bendrąja daline nuosavybe priklausančiame, teigė, jog niekam neleis juo naudotis, kviesis žurnalistus ir kreipsis į komisariato vadovybę.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo (b.l. 18-19) matyti, jog 4,77 ha ploto vandens telkinys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. B. (89/477 dalys), Lietuvos Respublikai (40/477 dalys), S. A. P. (31/477 dalys), P. P. (137/477 dalys), B. M. (60/477 dalys) ir V. R. (120/477 dalys), 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo.

Iš įsakymo (b.l. 22) matyti, jog Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Ž-610 pagal pareiškėjo V. R. prašymą 1,20 ha vandens telkiniui (iš bendro 4,77 ha vandens telkinio) nustatytas vandens telkinio servitutas – gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis 4,77 ha vandens telkiniu.

Iš pažymos (b.l. 34-35) matyti, jog S. A. P. laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2014-02-02 15 kartų skambino į policiją dėl pažeidimų, susijusių su jos daline nuosavybe priklausančio tvenkinio naudojimu, iš jų 13 kartų dėl žvejybos be leidimo, vieną kartą – dėl prie tvenkinio esančios kompanijos, vieną kartą – dėl maudymosi be leidimo.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, jog S. A. P. 2013-08-19 apie 19:42 val. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą teisę, bet ginčijamą kitų asmenų, neleido Ž. P., J. P., E. G. ir I. G. maudytis jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje, reikalavo nutraukti maudymasi ir eiti namo, tuo pažeisdama 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą žemės savininkams „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas). Nors kaltinamoji neigia padariusi administracinius teisės pažeidimus nurodydama, jog ji taip gynė savo nuosavybės teisę – naudojimąsi jai priklausančio vandens telkinio dalimi, todėl jos veikoje nėra jai inkriminuotų teisės pažeidimų, šie teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo, Panevėžio apskrities viršininko apskrities įsakymo, žemės sklypui (vandens telkiniui), kurio dalis nuosavybės teise priklauso ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. P., 2003 m. sausio 20 d. Panevėžio apskrities įsakymu yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę ne sklypo savininkams maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu. Šis servitutas nėra panaikintas, nėra pakeistas ir yra galiojantis, S. A. P. negali drausti jame maudytis ir reikalauti kitų asmenų pasišalinti nuo tvenkinio. S. A. P. gindama savo poziciją teigia, jog servitutas nustatytas tik daliai sklypo (V. R. 120/477) ir jai šis servitutas negalioja, tačiau, remiantis CK 4.128 straipsniu, jeigu nustatant servitutą nebuvo nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (vandens telkiniui). Nors S. A. P. teismo posėdyje pateikė VĮ Registrų centro pažymėjimą (b.l. 58), kuriame, pasak S. A. P., nėra įrašo apie servitutus, pažymėtina, kad pažymėjimas išrašytas 2003 m. sausio 28 d., tai yra iki servituto nustatymo, ir natūralu, kad šiame pažymėjime įrašo apie būsimą servitutą nėra. Tačiau tai tik patvirtina S. A. P. kryptingą elgesį neigti bet kokias sąsajas su norminių aktų nustatytais nuosavybės teisių ribojimais ir bandymą pateisinti savo priešingą teisei elgesį ginant teises, nes net ir būdama garbaus amžiaus S. A. P. nesuvokti, kad teikdama teismui senesnius nei dešimties metų dokumentus bando suklaidinti teismą ir proceso dalyvius, negali. Taip pat teismas nelaiko reikšminga ir S. A. P. nuostatą dėl pažeidimo esmės, kurioje, pasak S. A. P., nenurodyta savavaldžiavimo pažeidimo vieta. Kaip matyti iš protokolo, jame nurodoma, jog S. A. P. savavaldžiavimas pasireiškė tuo, jog ji „gyventojams neleido naudotis jai daline nuosavybės teise priklausančiu telkiniu, esančiu (duomenys neskelbtini)“. Iš šio išdėstymo yra aišku, kad ji kaltinama pažeidimą padariusi (duomenys neskelbtini), prie šiame kaime esančio telkinio. Tai, kad suvokia, kur kaltinama padariusi pažeidimą, pripažįsta ir pati S. A. P., aiškindama konflikto aplinkybes ir detales. Nagrinėjimo metu nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) yra kitų telkinių, priklausančių S. A. P. dalinės nuosavybės teise, prie kurių dar būtų galėję kilti konfliktų ir S. A. P. negalėtų suprasti, apie ką kalbama. Todėl S. A. P. teiginiai, kad nėra nurodyta pažeidimo esmė ir jai nėra aišku, kuo yra kaltinama, yra nepagrįsti. Iš pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, jog S. A. P. 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 21:07 val., būdama (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su kaimynais metu dėl to, jog ji draudžia vaikams maudytis jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje, iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, o jiems atvykus atsisakė rašyti pareiškimą, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 188²⁰ straipsnį. Pati S. A. P. pripažįsta skambinusi policijos pareigūnams po to, kai kaime kilo konfliktas tarp jos ir P., nurodydama, jog taip elgėsi dėl P. veiksmų, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, konfliktas nebuvo toks, dėl kurio būtų reikėję kviesti policiją (liudytojos R. P. parodymai apie tai, jog P. pradėjus priekaištauti dėl maudynių, ji tik atsakė, kad jie negali drausti maudytis, tai yra nebuvo tokia situacija, kurios nebūtų buvę galima išspręsti be policijos), be to, atvykus policijos pareigūnams S. A. P. atsisakė rašyti bet kokį paaiškinimą, pareiškimą, teismo posėdyje teigė, jog nematė prasmės tą daryti. Todėl teismas pripažįsta, kad S. A. P. pagalbos telefonu skambino, kai pagalbos poreikio nebuvo, ji tai suvokė, tačiau tai nesulaikė jos nuo skambinimo. Tai, kad pagalbos poreikio nebuvo, netiesiogiai patvirtina teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno L. S. parodymai, jog antrą kartą nuvykus į kaimą S. A. P. jiems nereiškė pretenzijų dėl kokių tai R. P. neteisėtų veiksmų, bet priekaištavo jiems, policijos pareigūnams, kad šie anksčiau tą dieną atvykę pagal kitą iškvietimą priėmė Ž. P. pareiškimą, domėjosi, ką jie pagal tą pareiškimą surinko ir kalbėjo apie nepasitikėjimą policija. Teismas pripažįsta, kad asmuo, nepatenkintas policijos pareigūnų veiksmais, neturėtų skambinti pagalbos telefonu ir reikalauti atvykti jų į vietą dėl konflikto, kuriam išspręsti iš esmės policija nėra reikalinga, o šiems atvykus, priekaištauti dėl jų anksčiau atlikto darbo, nesusijusio su jų kvietimu pagalbos telefonu. Manydamas, kad policijos pareigūnai elgiasi netinkamai, toks asmuo turi teisę apie pareigūnų darbą informuoti komisariato ar Policijos departamento vadovybę ir prašyti įvertinti tokius veiksmus.

S. A. P. taip pat buvo kaltinama ir tuo, jog ji 2013-08-19 19:42 val. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie besimaudančių asmenų, juos fotografavo, vadino įžeidžiančiais žodžiais bei iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, reikalaudama, kad policijos pareigūnai įspėtų besimaudančius, jog daugiau nesimaudytų jai priklausančiame tvenkinyje, tai yra kaltino pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir 188²⁰ straipsnį. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2013-08-19 apie 19:42 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio tvenkinio tarp S. A. P. ir Ž. P., J. P., I. G. buvo kilęs konfliktas dėl savavališkai įgyvendinamos savo teisės, šio konflikto metu galėjo būti tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės vartojami įžeidžiami žodžiai, tačiau ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės elementas – chuliganiškos paskatos. Tai yra asmuo, atliekantis veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal ATPK 174 straipsnį, elgiasi siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekia priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja mažareikšmę dingstį. Taip pat, dalyvaujant keliems asmenims ir kelioms konfliktuojančioms grupėms, būtina nustatyti, kas pirmas pradėjo vartoti įžeidžiamus žodžius, atliko kitus veiksmus, sudarančius ATPK 174 straipsnyje numatytos veikos požymius. Tačiau šioje byloje nustatyta, jog S. A. P. besimaudantiems priekaištus pradėjo reikšti ne siekdama prie jų prikibti ar kitaip norėdama juos pažeminti, tačiau gindama, nors ir neteisingai suvokdama, savo teisę į nuosavybę, ir šie priekaištai išsirutuliavo į vienas kito įžeidinėjimą. Tai, kad galėjo būti panaudoti ne patys švelniausi epitetai ir S. A. P. atžvilgiu, nurodė pati S. A. P., tai patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas apie tai, kad policija vyko į nurodytą vietą pagal S. A. P. pranešimą dėl šios įžeidinėjimo (tarnybiniame pranešime teigiama, kad ji, S. A. P., paskambinusi policijai nurodė, kad yra koliojama Ž. P. ir J. P.). Tai, kad galėjo būti vartojami įžeidūs žodžiai vieni kitų atžvilgiu, netiesiogiai patvirtina ir susiklostę priešiški santykiai tarp visų (duomenys neskelbtini) gyventojų ir P. šeimos dėl pastarųjų draudimo naudotis (duomenys neskelbtini) esančiu tvenkiniu. Kitų objektyvių įrodymų (pvz., konflikto garso įrašo, kurį naudojant šiuolaikines ir praktiškai kiekvieno asmens turimas priemones (mobiliuosius telefonus) padaryti nėra sudėtinga) nepateikta. Todėl teismas negali nustatyti, kas iš tiesų pradėjo įžeidinėti įvykio vietoje buvusius asmenis, išprovokavo tolimesnius veiksmus (fotografavimą, kurį S. A. P. įvardino kaip įrodymų rinkimą fiksuojant jos teisių pažeidimą), ir S. A. P. atžvilgiu, nenustatęs jos veikoje sudėties elemento, nutraukia teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Taip pat teismas nutraukia teiseną ir dėl ATPK 188²⁰ straipsnį (2013-08-19 19:42 val. veikos): kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl to, kad asmenys būtų išvaryti nuo tvenkinio, o dėl to, kad S. A. P. kolioja J. P. ir Ž. P.. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas S. S. nurodė, jog apskritai buvo kviečiami ne S. A. P., o Ž. P., kas prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Telefoninio pokalbio garso įrašas nepateiktas (Institucija, surašiusi protokolą, informavo, kad garso įrašas yra sunaikintas suėjus terminui). Nustačius, jog galėjo būti naudojami įžeidžiami žodžiai vieni kitų atžvilgiu, nesant objektyvių įrodymų dėl garso įrašo turinio, teismas pripažįsta, kad tarnybiniame pranešime nurodoma priežastis (kitų asmenų koliojimas) yra pakankama priežastis kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Tai, kad nuvykus į vietą policijos pareigūnus sutikusi S. A. P. prašė tik įspėti asmenis, kad šie nesimaudytų (tuo metu kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, kas taip pat galėjo turėti įtakos žmogaus apsisprendimui), nėra pagrindas pripažinti, kad paties įvykio (koliojimo) nebuvo, ar kad skambinta, kai pagalbos poreikio nebuvo. Tuo labiau, jog detaliau šis įvykis policijos pareigūnams nuvykus pagal pranešimą nebuvo tirtas, apsiribota tik Ž. P. pareiškimo paėmimu, kas taip pat šiek tiek neįprasta, nes policijai skambino ir pagalbos prašė ne Ž. P., o S. A. P.. Todėl ir dėl šio S. A. P. inkriminuoto ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo administracinio teisės pažeidimo teisena yra nutraukiama nesant jos veikoje teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, jog toks vadinamas nuosavybės teisės gynimas ir konfliktai su kaimo gyventojais vyksta nebe pirmi metai, tačiau skirdamas nuobaudą pagal ATPK 188²⁰ straipsnį teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą pagal S. A. P. pranešimą dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, priėmė pareiškimą ne iš policiją kvietusio asmens, o iš kito asmens, kas, tikėtina, galėjo turėti įtakos skambučiui pagalbos telefonu. Taip pat atsižvelgia ir į asmenybę – anksčiau teismo neteista, nebausta (2014 m. sausio 20 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188²⁰ straipsnį, 188 straipsnį nėra įsiteisėjusi), yra pensinio amžiaus, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, todėl S. A. P. už ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą skiriama bauda, už ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 24 straipsniu, 188 straipsniu, 188²⁰ straipsniu, 174 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286-288 straipsniais,

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnį (2013-08-19 21:07 val. veika) ir nubausti įspėjimu.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti bei paskirti galutinę 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą S. A. P. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnyje (2013-08-19 19:42 val. veika) ir 174 straipsnyje, nutraukti, nenustačius jos veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.