Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-XX-1079-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-21
Bylos Nr.: A-XX-1079-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01457-2009-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“
Atsakovas: Narkotikų

Administracinės byla Nr. A822-1079/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01457-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 20; 79.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisių perėmėjui) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jotema“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jotema“) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4-10) prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau ir – atsakovas, VTAKT, Tarnyba) 2009 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 3S-1657, kuriuo UAB „Jotema“ paskirta 10 000 litų bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktų bei 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimant skundžiamą Nutarimą, atsakovas padarė procesinius ir materialinius teisės pažeidimus. Protokolas surašytas negavus traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimų, taip pažeidžiant ne tik protokolo surašymo tvarką, bet ir pareiškėjo teises gintis. Netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, atsakovas netenkino pareiškėjo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nagrinėti bylą pareiškėjo prašomu laiku, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą, būti atstovaujamam (AKĮ 36 str. 3 d., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 272 str. 1 d.). Atsakovas neteisingai įvertino knygos „Vyno dieta“ turinį ir jį pristatančias santraukas internetinėje svetainėje kaip reklamą. Pareiškėjas nurodo, jog nepagristai vertinamos iš konteksto paimtos citatos, o ne pats knygos turinys. Protokole kaip draudžiama alkoholio reklama įvardijamos įvairios citatos iš R. C. knygos „Vyno dieta“, pavyzdžiui, „Vyno mėgėjai dažniausiai būna sveikesni ir gyvena ilgiau“. Akivaizdu, kad iš knygos, kaip rišlaus ir vientiso mokslinio pobūdžio literatūros kūrinio, išrinkus atskiras frazes prarastas jų ryšys su visu knygos kontekstu. R. C. „Vyno dieta“ yra knyga, paremta daugeliu mokslinių tyrinėjimų išvadomis ir stebėjimų rezultatais (knygoje nurodomas daugiau kaip 250 literatūros, kuria remtasi, šaltinių sąrašas), kurių pagrindu knygos autorius analizuoja, išdėsto ir pagrindžia savo, kaip kardiologo, poziciją. Jo knyga yra vertinama mokslo pasaulyje ir pripažinta, kad knygoje smerkiamas besaikis alkoholio vartojimas apibūdinant galimas to pasekmes. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, nepagrįstai rėmėsi ne vientisu ir logišku visos knygos tekstu, o vien protokolu, grindžiamu nepagrįstais ir klaidingais vertinimais, besiremiančiais atskiromis selektyviomis frazėmis iš knygos konteksto, jų visiškai nesiejant su tikrąja knygos prasme. Protokolas nelaikytinas tinkamu įrodymu šioje byloje, nes išreiškia tik nepagrįstą subjektyvią VTAKT nuomonę, negavus nei knygos autoriaus, nei vertėjo, nei leidėjo, nurodytų knygoje, paaiškinimų, nesurinkus reikšmingos informacijos apie šios knygos vertinimą ir platinimą visame pasaulyje ne lietuvių kalba. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas, išleisdamas R. C. knygą, siejo alkoholį su fizinės būklės pagerėjimu ar gydomosiomis savybėmis, visiškai ir iš esmės prieštarauja knygoje išdėstytai pozicijai.

Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir tokią išvadą VTAKT daro pagal knygos frazę „vyno mėgėjai rečiau serga...senatvine silpnaprotyste“. Knygoje pateikiami mokslinių tyrimų duomenys, rodantys, kad taurė vyno kartu su pietumis ir vakariene nuteikia asmenį pozityviai, kas yra susiję su mažesniu širdies ligų rodikliu ir pateikia daug geresnį rezultatą tarp pacientų sergančių širdies ligomis. Minėta citata yra ne autoriaus nuomonė ar skatinimas skaitytojams, o atlikto mokslinio tyrimo statistinė išvada. Faktai ir mokslinės išvados negali būti laikytini reklama AKĮ 2 straipsnio prasme.

Tarnyba išvadą, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą draudimą, padarė remdamasi citata „Žmonės, kasdien išgeriantys 2-4 taures vyno, 30% rečiau mirdavo nuo kitų ligų“. Kaip jau minėta, knygoje akcentuojama vyno veikliųjų medžiagų nauda žmogaus organizmui, todėl minimos 2-4 taurės vyno yra naudojamos kaip matas gauti žmogaus organizmui reikalingą šių veikliųjų medžiagų kiekį, o ne siejamos su poreikiu ar skatinimu kasdien suvartoti tam tikrą alkoholio kiekį. Tuo labiau, kad knygoje ne tik nenurodoma, kad vynas būtinai turi būti alkoholinis, bet pateikiama nemažai sveiko maitinimosi programų, kuriose nurodoma kaip gauti veikliųjų medžiagų nenaudojant alkoholio apskritai. Knygoje visada pabrėžiama, kad vynas turi būti naudojamas saikingai. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo raštu išdėstytus argumentus apie tai, kad byloje esantys raštai, pasirašyti profesoriaus J. P. bei docento A. V., vertintini kritiškai. Šie asmenys ne tik susiję su VTAKT, bet ir jų pasirašytose išvadose yra fakto klaidų, rodančių, kad atsiliepimų autorius (-iai) neskaitė aptariamos knygos.

Knygos turinys nelaikytinas reklama. Įstatyme nustatyti reklaminės informacijos kriterijai, o knygoje pateikta mokslinė informacija. Nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad „Vyno dieta“ ir internetinėje svetainėje www.jotema.lt pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui, nes nėra ginčo, kad alkoholio vartojimo galimi teigiami (ar neigiami) efektai tebėra mokslinio įrodinėjimo ar diskusijų objektas, t. y. atsakovas negali teigti, kad įrodyta, kad alkoholis sukelia išskirtinai vien neigiamus efektus. Knygoje yra nurodomi nesaikingo alkoholio vartojimo žala, atvejai, kada ir kam jo negalima vartoti apskritai, bei išaiškinama, kad vyno gerosios savybės glūdi ne alkoholyje, o veikliosiose medžiagose.

VTAKT neatsižvelgė į tai, kaip profesoriaus R. C. knyga „Vyno dieta“ yra suprantama tarptautinėje visuomenėje, kitose šalyse, kuriose ji jau senokai išleista ir skaitoma ir niekur nėra laikoma alkoholio reklama, įskaitant tas šalis, kuriose galioja daug griežtesni alkoholio suvaržymai, nei Lietuvoje. Profesorius R. C. yra žinomas ir pripažintas visame pasaulyje kardiologas, Londono V. Harvio mokslinių tyrimų instituto profesorius. Atsakovas, laikydamas, kad knyga yra reklamuojamas alkoholis ir manydamas, kad tokia knyga daro didelę žalą lietuviškai skaitantiems, keletą metų tyčia ar dėl aplaidumo nesiėmė jokių priemonių šios knygos patekimui į Lietuvos knygų rinką užsienio kalbomis, nors į VTAKT kompetenciją įeina pareiga kontroliuoti alkoholio reklamą, atliekamą bet kokiu būdu, vadinasi, ir bet kokia kalba. Šiuo atveju, atsakovas, pažeisdamas konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nesiėmė jokių priemonių prieš kitus leidėjus, ne lietuvių kalba leidžiančius ir platinančius knygą Lietuvoje, įskaitant elektronines parduotuves. Sankcijų taikymas tik knygos lietuvišką variantą išleidusiai leidyklai laikytinas nepagrįstu lietuvių kalbos diskriminavimu, žodžio, reiškiamo lietuviškai, laisvės varžymu.

Atsiliepimas

Tarnyba su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 68-79) nurodė, kad pareiškėjas pats sąmoningai vilkino pažeidimo medžiagos nagrinėjimo procesą, tam, kad būtų praleistas pažeidimo įforminimo nutarimu senaties terminas. Tarnybos nuomone, pareiškėjas sąmoningai trečią kartą prašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl Tarnyba 2009 m. liepos 24 d. raštu Nr. 3S-1621 nesutiko atidėti pažeidimo nagrinėjimo ir paliko galutinai paskirtą pažeidimo nagrinėjimo datą – 2009 m. liepos 30 d. Apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo tinkamai pranešta 2009 m. liepos 27 d. įteikiant pranešimą Nr. 3S-1616. Pareiškėjas yra pakankamai didelis ūkio subjektas, todėl galėjo pasirinkti kitą atstovą, kuris galėtų dalyvauti bylos nagrinėjime ir tinkamai atstovautų pareiškėją. Atsakovas nėra įpareigotas tris kartus atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Atsakovo 2009 m. liepos 8 d. protokolo Nr. 48 surašymas Tarnyboje ir 2009 m. liepos 8 d. pranešimas pareiškėjui apie nustatytą AKĮ pažeidimą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes Operatyvaus tikrinimo protokolas Nr. 48 buvo surašytas 2009 m. liepos 8 d. ir išsiųstas nedelsiant tą pačią dieną kartu su 2009 m. liepos 8 d. pranešimu. AKĮ nurodyta, jog proceso šalims raštu pranešama apie jau nustatytus AKĮ pažeidimus, todėl pareiškėjo motyvai dėl 2009 m. liepos 8 d. protokolo Nr. 48 neteisėto surašymo yra atmestini.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ATPK 260 straipsnis taikomas AKĮ pažeidimo bylose mutatis mutandis. Tai reiškia, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus AKĮ taikymo prasme atitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę apie padarytą pažeidimą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo išleistoje ir platinamoje R. C. knygoje „Vyno dieta“ bei minėtos knygos išorinėse viršelio pusėse ir pareiškėjo internetinėje svetainėje www.jotema.lt (2009 m. birželio 9 d., 2009 m. liepos 1 d.) pateikta draudžiama alkoholio reklama. Tarnyba teisingai ir objektyviai įvertino knygos turinį ir nustatė, kad ginčijamos knygos turinys prieštarauja AKĮ reikalavimams, nes joje akivaizdžiai skatinama vartoti alkoholinius gėrimus, teigiant, kad vartojant alkoholį pagerėja sveikata ir savijauta, pailgėja gyvenimo trukmė, rečiau sergama įvairiomis ligomis, džiaugiamasi gyvenimo malonumais, pagerėja žmonių gyvenimo kokybė lyginant su abstinentais. Tekste paryškintos frazės yra komercinė informacija arba reklama, nes skatina vartotojus pirkti ir vartoti vyną, teigiant, kad jo vartojimas neabejotinai yra sveikas, turi gydomųjų savybių, gerina fizinę ir psichinę būklę, o taip formuojamas ir palankus alkoholio įvaizdis.

Tarnyba laikėsi pozicijos, kad aptariamos knygos turinys, kuris apeliuoja į sveikatos puoselėjimą, senėjimo procesų sustabdymą ir gyvenimo trukmės prailginimą ir tai sieja su alkoholio vartojimu, be abejo, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, kas atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama (AKĮ 29 str. 1 d. 4 p., 6 p., 7 p., 9 p., 11 p.). Tokio pobūdžio knygos turiniu daromas poveikis vartotojų pasirinkimams, todėl teigti, jog tai tik mokslinio pobūdžio literatūra neturinti reklamos požymių, neteisinga. Iš nuoseklios ir motyvuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos galima daryti išvadas, kad AKĮ 29 straipsnio pažeidimą gali sudaryti ne tik konkretaus prekių ženklo produkto reklama, bet ir bendro pobūdžio teiginiai apie alkoholinių gėrimų naudą sveikatai, kuriuose nenurodomas konkretus alkoholinio gėrimo pavadinimas ar jo gamintojas. Svarbu, kad pateikta informacija būtų komercinio pobūdžio, t.y. skatintų įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo iniciatyva išleido ir išplatino R. C. knygą „Vyno dieta“ bei paskelbė reklaminę informaciją internetinėje svetainėje www.jotema.lt, t. y. aktyviai siekė būtent tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti. Draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjo diskrecija, todėl jis atsako AKĮ nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad nepagrįstai yra vertinamos iš konteksto išimtos frazės, o ne pats knygos turinys, yra neteisingi, kadangi ne visas reklaminis pareiškėjo pateiktas tekstas (knygos turinys), o atskiros frazės knygos turinyje pažeidžia AKĮ įstatymo 29 straipsnį. Aptariamas frazes atsakovas Nutarime ir išskyrė kaip neatitinkančias AKĮ nuostatų. Tekstas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus nepanaikina AKĮ pažeidimo. Pareiškėjo motyvai, kad knyga yra paremta moksliniais tyrimais ir išvadomis, stebėjimų rezultatais, yra nepagrįsti, kadangi visi moksliniai tyrimai turi būti objektyvūs, pagrįsti, turėti savo uždavinius, tikslus, objektą, metodus, taip pat tokio tyrimo recenzijas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis visi atlikti tyrimai, kurie teigia, kad alkoholio vartojimas gali turėti teigiamų savybių, turi akivaizdžių metodologinių trūkumų. Todėl pareiškėjo išleista R. C. knyga „Vyno dieta“ nėra monografija, kurioje publikuojami mokslinio pobūdžio straipsniai, tai populiarioji literatūra, skirta plačiajai visuomenės daliai, o ne medicinos srities specialistams. Knyga savo dizaino ir turinio visuma yra skirta būtent tam, kad paskatintų alkoholinių gėrimų (vyno) vartojimą. Vien tai, kad knyga išversta iš užsienio kalbos ir laisvai platinama kitose šalyse, dar nereiškia, kad tokiai informacijai netaikomas AKĮ. Visame knygos „Vyno dieta“ turinyje minima daug veikliųjų medžiagų, kurios yra būdingos išskirtinai vynams, todėl darytina išvada, kad kalbėjimas apie tokias medžiagas ir savybes, yra kalbėjimas apie patį vyną kaip vieną iš alkoholinių gėrimų. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad knygos turinys orientuotas į saikingą vartojimą, kadangi visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, nekenksmingo alkoholio kiekio nėra.

Pareiškėjo pateikta ginčijama informacija, siejanti vyno vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją, yra neteisinga ir klaidinanti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Tokia informacija neatitinka teisingos reklamos reikalavimų. Tačiau AKĮ 29 straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas vartoti. Pareiškėjo pateikta informacija neteisėtai siekta formuoti palankų alkoholio produktų įvaizdį, skatinti vartoti alkoholį. Tiek galiojantys nacionaliniai teisės aktai, tiek tarptautiniai teisės aktai pažymi, kad alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai. Pareiškėjas skleisdamas vidutiniam vartotojui patrauklią reklaminę informaciją, tuo pačiu didina savo leidžiamų knygų populiarumą ir turi tiesioginės naudos. Akivaizdžios netiesioginės naudos iš tokio turinio reklamos turi ir įmonės besiverčiančios alkoholinių gėrimų verslu.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškėjo skundu sutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 161) paaiškino, kad pareiškėjo užsakymu išvertė R. C. knygą „The Wine Diet“ („Vyno dieta“) į lietuvių kalbą iš anglų kalbos. Knygą vertė griežtai laikydamasis originalo, priekaištų dėl vertimo kokybės nėra gavęs, nors knygos, priskirtinos mokslo populiarinimo veikalams, tekstas sudėtingas, daug techninių pavadinimų, mokslinių tyrimų duomenų. Pats būdamas mokslininku, versdamas šią knygą į lietuvių kalbą, smulkiai ir išsamiai susipažino su jos turiniu, knygoje pateiktą informaciją laiko objektyvia ir moksliškai pagrįsta, niekur neįžvelgia jokios reklamos. Šia knyga nėra nei reklamuojamas alkoholis, nei skatinama jo įsigyti. Knygą „Vyno dieta“ be jokių kliūčių galima įsigyti ir skaityti užsienio kalbomis, kuriomis plačiai kalba dauguma Lietuvos gyventojų (įskaitant rusų, lenkų, anglų, prancūzų ir t. t.), todėl ekonominių sankcijų skyrimas leidyklai už knygos vertimą į lietuvių kalbą ir išleidimą į apyvartą, laikytinas paradoksu, kurį būtina kuo greičiau ištaisyti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Little, Brown Book Group Limited pareiškėjo skundą palaikė. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 168-169) nurodė nesutinkantis su teiginiu, kad knyga nėra mokslinio, o reklaminio pobūdžio. Knygoje „Vyno dieta“ yra remiamasi profesoriaus R. C. moksliniais tyrimais ir plataus masto vynų bandymais iš tam tikrų regionų. Jis atrado, kad raudonuosiuose vynuose yra tam tikrų polifenolių, kurie yra labai geri širdies kraujagyslių sistemai ir kurie skatina ilgaamžiškumą. Knyga turi išsamių nuorodų, profesoriaus R. C. moksliniais darbais naudojasi akademinis pasaulis. Knyga pasisako saikingai vartoti vyną, o taip pat atkreipia dėmesį į alternatyvių produktų vartojimą, kuriuose būtų procyanidinų. Nei profesoriaus R. C. nei Sphere knygos išleidimu nebuvo siekiama finansinės naudos ar kitos naudos alkoholio pramonei.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog AKĮ 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia reklamos sąvoką. Šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (AKĮ 1 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog analizuojant AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktų nuostatas darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje draudžiamas toks alkoholio pristatymas, kuris sietų jį su fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu ar stimuliuojančiomis, gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduotų nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepia apie abstinenciją ir saikingumą, būtų neteisingas ir klaidinantis. AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas draudžia alkoholio reklamą laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse.

Teismo manymu, pareiškėjo internetinėje svetainėje www.jotema.lt adresu http://www.jotema.lt/lt/catalog/item_view?pid=8&id=422 bei knygos „Vyno dieta“ išorinėse viršelio pusėse nurodyti ir atsakovo Nutarime paryškinti teiginiai – „Vyno mėgėjai dažniausiai būna sveikesni ir gyvena ilgiau“. Profesorius R. K. daug metų tyrinėjo vyno poveikį sveikatai ir pastebėjo, kad vyno mėgėjai rečiau serga širdies ligomis, diabetu ir senatvine silpnaprotyste“, „Skaitydami „Vyno dietą“ sužinosite, kiek reikėtų vartoti raudonojo vyno, kad jis ne kenktų, o padėtų palaikyti gerą sveikatą ... atrasite, koks vynas teikia didžiausią naudą sveikatai“, „Vynas saugo kraujagysles“, „Autorius pateikia daug duomenų apie alkoholio saikingo vartojimo (ypač taninų gausių vynų) teigiamą įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui“, alkoholio vartojimą sieja su fizinės būklės bei psichinės veiklos pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, kartu pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktus. Nurodyti teiginiai knygos „Vyno dieta“ išorinėse viršelio pusėse taip pat pažeidžia ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo išleistoje R. C. knygoje „Vyno dieta“ nurodyti ir atsakovo Nutarime išskirti teiginiai – „Vynas saugo kraujagysles“, „Būtų naivu teigti, kad visi vynai yra geri. Tačiau visavertiškai maitindamasis ir saikingai gerdamas vyną kiekvienas gali džiaugtis gera sveikata ir visais gyvenimo malonumais“, „Ištyrus ilgaamžių gyvenamų regionų vyną, peršasi išvada, kad procianidinų gausūs vynai turi įtakos žmonių gyvenimo trukmei, nes palaiko sveikas kraujagysles ir ilgalaike gerą savijautą. Vynas lėtina kraujagyslių senėjimą ...“, „Stačiuose Duero granito šlaituose šiaurės Portugalijoje gaminami kaskart vis geresni raudonieji vynai, saugantys širdį nuo ligų“, „Širdį apsaugos vyno taurė“, „Reguliarus saikingas alkoholio vartojimas sumažina širdies smūgio tikimybe ...“, „Saikingas alkoholio vartojimas mažina širdies ligų riziką“, „Tinkamos dietos ir raudonojo vyno derinys išemine liga sergantiems žmonėms 1/2-2/3 karto padėtų sumažinti širdies smūgio tikimybę. Būtų sutaupyti milijardai ir pagerėtų milijonų žmonių gyvenimo kokybė“, „Akims bene geriausia yra Viduržemio jūros regiono dieta, gausi žalių daržovių. Nepamirškite ir taurės raudonojo vyno“, yra alkoholio reklama ir sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, ir taip pažeidžia AKĮ 29 straipsnių 1 dalies 4, 7, 11 punktų reikalavimus.

Teiginiai „Pamatavę cholesterolio koncentraciją kraujyje ir nustatę didelį bendrojo cholesterolio ir mažą „gerojo“ cholesterolio kiekį, gydytojai dažniausiai rekomenduoja keisti dietą. Maža DTL (didelio tankio) cholesterolio koncentracija yra širdies ligų rizikos veiksnys. / Pastebėta, kad nuolat išgeriančių žmonių DTL cholesterolio koncentracija kraujyje didesnė nei abstinentų“, „... išgėrus alkoholio vakare, antikoaguliacinis veiksmas tęsiasi iki kitos dienos. Kadangi širdies veikla paprastai sutrinka rytais, saikingai vakare išgeriantieji yra savotiškai nuo šio sutrikimo apsaugoti. Vadinasi, vakarieniauti mėgaujantis vynu yra sveikiau nei geriant vandenį“, „Žmonės, kasdien išgenantys 2-4 taures vyno, 30% rečiau (lyginant su abstinentais ar išgeriančiais daugiau nei 4 taures) mirdavo nuo kitų ligų“, yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduoja nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, neigiamai atsiliepia apie abstinenciją, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus ir taip pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9, 11 punktų reikalavimus.

AKĮ 29 straipsnyje aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams, jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri sietina su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis AKĮ 29 straipsnyje, kuriame aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas rodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Toks draudimas AKĮ numatytas atsižvelgiant į šio įstatymo tikslus – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

Nurodė, jog tekste paryškintos frazės vertinamos kaip komercinė informacija arba reklama, nes skatina vartotojus pirkti ir vartoti vyną, teigiant, kad jo vartojimas neabejotinai yra sveikas, turi gydomųjų savybių, gerina fizinę ir psichinę būklę. Knygos turinys, kuris apeliuoja sveikatos puoselėjimą, senėjimo procesų sustabdymą ir gyvenimo trukmės prailginimą ir tai sieja su alkoholio vartojimu, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, kas atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama (AKĮ 29 str. 1 d. 4 p., 6 p., 7 p., 9 p., 11 p.).

Pareiškėjo išleistos knygos turinyje esanti informacija atitinka AKĮ suformuluotą reklamos sąvoką (AKĮ 2 str. 4 d.). Tokio pobūdžio knygos turiniu daromas poveikis vartotojų pasirinkimams. Reklama – tai informacija, pateikiama bet kokia forma (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) ir bet kokiomis priemonėmis (naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis, reklaminiais stulpais, skydais ir pan.), kurios paskirtis pritraukti potencialius pirkėjus įsigyti ir (ar) vartoti atitinkamos rūšies gaminius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 433/2009). Šiuo atveju reklamos priemonė yra knyga, kurioje rašytine forma pateikta draudžiama alkoholio reklama. Esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Kiekvienas besirūpinantis savo sveikata žmogus stengiasi pasirinkti sveikiausią gyvenimo būdą, apie kurią sprendžia iš gaunamos informacijos (taip pat ir iš reklamos). Nevartojantis alkoholio produktų ir netgi sergantis žmogus tokiais teiginiais, kuriuose alkoholio vartojimas siejamas su teigiamu poveikiu sveikatai, yra raginamas vartoti alkoholio produktus. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001). Informacija, siejanti alkoholio vartojimą su teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, net ir paremta tyrimais, kurių rezultatai skelbti specializuotame leidinyje, prieštarauja AKĮ nuostatoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.¹⁰-637/01).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką AKĮ 29 straipsnio pažeidimą gali sudaryti ne tik konkretaus prekių ženklo produkto reklama, bet ir bendro pobūdžio teiginiai apie alkoholinių gėrimų naudą sveikatai, kuriuose nenurodomas konkretus alkoholinio gėrimo pavadinimas ar jo gamintojas. Svarbu, kad pateikta informacija būtų komercinio pobūdžio, t.y. skatintų įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Nagrinėjamu atveju knygoje pateikta informacija skatina įsigyti ir vartoti vynus, be to, nurodoma, kad vyną galima pakeisti ir alumi, sidru bei stipriaisiais alkoholiniais gėrimais (psl. 16, 19, 50 ir kt.). AKĮ nereikalaujama, kad alkoholio produktų reklama būtų atlygintinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-637-01, 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001). Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, lygiai kaip nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604-04). Tačiau pareiškėjas skleisdamas vidutiniam vartotojui patrauklią reklaminę informaciją, kad vyno vartojimas neabejotinai yra sveikas, turi gydomųjų savybių, gerina fizinę ir psichinę būklę, tuo pačiu didina savo leidžiamų knygų populiarumą ir turi tiesioginės naudos. Netiesioginę naudą iš tokio turinio reklamos turi ir įmonės besiverčiančios alkoholinių gėrimų verslu. Be to, tokios knygos turinys yra pasiekiamas ir vienai pažeidžiamiausių visuomenės grupių – paaugliams, kuriems šiuolaikinėje visuomenėje dietos laikymasis ir tobulo kūno kultas yra vienas iš svarbesnių gyvenimo aspektų, o informacija pateikta ginčijamos knygos turinyje yra žalinga ir formuoja netinkamus sveikos gyvensenos įpročius visos visuomenės mastu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo išleista R. C. knyga „Vyno dieta“ nėra monografija, kurioje publikuojami mokslinio pobūdžio straipsniai, o vertintina kaip populiarioji literatūra, skirta plačiajai visuomenės daliai. Tai, kad knyga išversta iš užsienio kalbos ir laisvai platinama kitose šalyse, nereiškia, kad joje pateikiamai informacijai netaikomas AKĮ.

Mokslinėje literatūroje teigiama, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Darytina išvada, kad knygoje „Vyno dieta“ ir internetinėje svetainėje www.jotema.lt pateikta informacija skatinama vartoti alkoholinius gėrimus, o pareiškėjo nurodoma abstrakcija „saikingas vartojimas“ vertinama, kaip subjektyvi gynybinė pozicija. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad knygos turinys orientuotas į saikingą vartojimą, atmestini.

Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos bendrijų tarybos 1998 m. spalio 3 d. direktyvoje 89/552/EEB. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas poveikio priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad informacijai (įskaitant reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas. Pareiškėjas nesilakė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir pateikė draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą, kur yra klaidinanti ir (ar) neteisinga. Tiek galiojantys nacionaliniai teisės aktai, tiek tarptautiniai teisės aktai pažymi, kad alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai produktai. Įstatymų leidėjas, siekdamas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromos žalos sveikatai ir ūkiui sumažinimo tikslu, AKĮ riboja alkoholio produktų reklamą. Pareiškėjo pateikta informacija siekiama formuoti palankų alkoholio produktų įvaizdį, skatinti vartoti alkoholį. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas darė išvadą, kad atsakovo Nutarimas dėl šių teismo aptartų tekstų yra priimtas pagrįstai ir teisėtai ir jo naikinti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teigė, jog pareiškėjas AKĮ pažeidimo tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl atsakovas, skirdamas baudą, pagrįstai į jas atsižvelgė ir sumažino baudos dydį nuo vidurkio iki minimumo.

Teismas nurodė, jog ATPK 259 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais ir vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. AKĮ 37 straipsnyje numatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus AKĮ pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Operatyvaus tikrinimo protokolas Nr. 48 buvo surašytas 2009 m. liepos 8 d. ir išsiųstas tą pačią dieną kartu su 2009 m. liepos 8 d. pranešimu. Pagal suformuotą teismų praktiką, ATPK 260 straipsnis taikomas AKĮ pažeidimo bylose mutatis mutandis. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus AKĮ taikymo prasme atitinka AKĮ 37 straipsnyje nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę apie padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad protokolas surašytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

III.

Pareiškėjas UAB „Jotema“ apeliaciniu skundu (II t., b. 1. 28-34) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mano, jog vienas pagrindinių įrodymų, kuriuos šioje byloje turėjo pateikti Tarnyba bei kurį, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, yra R. C. knyga „Vyno dieta“ – lietuvių kalba. Pažymi, jog ši knyga, kaip esminis priedas nebuvo pridėta nei prie Tarnybos surašyto protokolo, nei prie Tarnybos pateiktų teismui procesinių dokumentų, todėl daro išvadą, jog Tarnyba apskritai nebuvo susipažinusi su knygos turiniu.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino knygos kaip visumos, o tai prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei teisės aiškinimo taisyklėms, nes išrinkus atskiras frazes yra prarandamas ryšys su knygos kontekstu, suformuojamas neteisingas, šališkas ir tendencingas knygos vertinimas.

3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas knygos tekstas turi būti vertinamas kaip visuma teksto, kuri bendrai informuoja apie gėrimo įvaizdį, prieštarauja teiginiui, kad AKĮ 29 straipsnio nuostatų reikalavimus pažeidžia atskiros knygos frazės.

4. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo administracinėse bylose taisykles, kurios reikalauja pateiktus įrodymus vertinti ne tik visapusiškai bet ir taikant sąsajumo kriterijų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog nacionalinės sveikatos tarybos ir Kauno Medicinos Universiteto doc. dr. A. V. atsiliepimai yra šališka šių asmenų nuomonė.

5. Nurodo, jog A. V. ir atsakovo direktoriaus pavaduotoja G. B., priėmusi nutarimą ir baudą skyrusi pareiškėjui, yra susiję asmenys. Daro išvadą, jog teismas būdamas nepriklausomas tokius pateiktus atsiliepimus turėjo vertinti kritiškai.

6. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir AKĮ 29 straipsnio 7 punktą, nes knygoje skatinama gerti sultis, valgyti vaisius ar gerti vyną, o autorius dažnai akcentuoja, kad vyną, turintį alkoholio, reikia gerti su saiku. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas, išleisdamas R. C. knygą, siejo būtent alkoholį su fizinės būklės pagerėjimu ar gydomosiomis savybėmis.

7. Teigia, jog knygos citata, kad „vyno mėgėjai rečiau serga...senatvine silpnaprotyste“ buvo ne skatinimas skaitytojams, o atlikto mokslinio tyrimo statistinė išvada. Šiuo atveju faktai ir mokslinės išvados negali būti laikytini reklama AKĮ 2 straipsnio prasme.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino knygoje pateikiamos informacijos jei teisingumo, nei išsamumo Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies prasme, nei apskritai motyvavo, kodėl ši informacija yra klaidinanti ar neteisinga.

9. Nubaudžiant pareiškėją – knygų leidyklą, kad ji įsigijo teisę iš kito Europos Sąjungos subjekto išversti į lietuvių kalbą knygą, sukurtos sąlygos pažeidžiančios konstitucines vertybes: žodžio ir informacijos skleidimo laisvę, lietuvių kalbai pripažįstamas tik reklaminis pobūdis.

10. Teigia, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti procesiniai pažeidimai ir pažeistos teisės į tinkamą gynybą, teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog: 1) bylos nagrinėjimas 2009 m. liepos 23 d. iš 10:15 val. į 14:15 val. buvo perkeltas 2009 m. liepos 21 d., t.y. dvi dienos iki numatytos bylos nagrinėjimo datos (prieš itin trumpą laiką); 2) bylos nagrinėjimas buvo perkeltas Tarnybos iniciatyva; 3) pareiškėjo atstovas 2009 m. liepos 14 d., pagrįstai manydamas, jog bylos nagrinėjimas įvyks 2009 m. liepos 23 d., 10:15 val., suplanavo išvykti į atostogas, į kurias turėjo išvažiuoti 2009 m. liepos 23 d. po bylos nagrinėjimo ryte, todėl objektyviai ir dėl pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime naujai paskirtu laiku; 4) atsisakius nukelti bylos nagrinėjimą, buvo nepagrįstai apsunkintos pareiškėjo galimybės į teisinę gynybą, nes administracinės teisės pažeidimo byla yra pakankamai didelės apimties, apimanti mokslinę literatūrą, R. C. knygą, reikalaujanti teisės aktų alkoholio kontrolės srityje analizės, todėl pareiškėjas realiai neturėjo galimybių iki 2009 m. liepos 30 d., t. y. per 9 dienas susirasti tinkamą naują atstovą bei sudaryti jam sąlygas susipažinti su byla, siekiant tinkamai atstovauti pareiškėjo interesus bylos nagrinėjime.

11. Pareiškėjui paskirta 10 000 litų bauda yra pakankamai didelė suma verslo subjektui pastaruoju metu susidariusioje sunkioje ekonominėje situacijoje, todėl didelės apimties baudos skyrimas gali turėti didelės ekonominės įtakos įmonės finansiniam pajėgumui.

12. Pareiškėjo žiniomis, bylos nagrinėjimas buvo nukeltas dėl to, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotoja G. B. anksčiau paskirtu bylos nagrinėjimo metu dalyvavo Lietuvos radijo programoje Tarnybos savireklamos tikslais.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. 1. 40-43) nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teigia, jog pareiškėjas nepateikė naujų argumentų ir skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių Tarnyba laikosi tos pačios pozicijos nurodytos atsiliepime į pirminį pareiškėjo skundą.

2. Mano, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą paneigia ta aplinkybė, jog leidykla neturėjo tikslo paskleisti alkoholio reklamą ir yra nesusijusi su alkoholio pramone, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 8 punktu.

3. Mano, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kad R. C. knygoje „Vyno dieta“ išreikšta vyno vartojimo naudos idėja yra paremta moksliniais tyrimais, pateikiamos mokslinių tyrimų išvados yra paremtos statistiniais duomenimis, todėl ši informacija negali būti laikoma alkoholio reklama.

4. Teigia, jog šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva ir lėšomis išleido ir platina aptariamą knygą, o internetinė svetainė www.jotema.lt priklauso jam, draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjo diskrecija, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal AKĮ nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinio skundo argumentai dėl galimų procesinių teisės pažeidimų tai pat atmestini, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo tinkamai pranešta 2009 m. liepos 27 d. įteikiant pranešimą“. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas galėjo teikti įrodymus, duoti paaiškinimus ir tuo pasinaudojo, todėl pareiškėjo teisė į tinkamą teisinę gynybą nebuvo suvaržyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas kilęs dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2009 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 3S-1657, kuriuo UAB „Jotema“ paskirta 10 000 litų bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktų bei 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus. Šiuo nutarimu draudžiama alkoholio reklama pripažinta atitinkamos citatos iš R. C. knygos „Vyno dieta“ (vertimo iš anglų kalbos) bei frazės šios knygos išorinėse viršelio pusėse ir šią knygą pristatančios frazės leidyklos internetinėje svetainėje www.jotema.lt.

AKĮ 2 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) nustato, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Pagal AKĮ 29 straipsnio (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) 1 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 punktas); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 punktas); siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 punktas); palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą (9 punktas); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 punktas). AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, kuris pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį yra taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose – ženklinime, pateikime ar reklamoje (pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnį maisto produktams priskiriami taip pat ir alkoholio produktai), 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems gėrimams pateikti teiginius apie sveikatingumą. Šis draudimas taikomas, nepaisant šių teiginių mokslinio pagrįstumo bei aplinkybių, kad tokius teiginius vartojantys maisto verslo operatoriai gali ir sugeba juos pagrįsti. Pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą „teiginys apie sveikatingumą“ – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Teisėjų kolegija pastebi, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 7 punktu draudžiama reklama, apimanti informaciją apie alkoholio vartojimo sąsają su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis, iš esmės atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalimi draudžiamą reklamą, apimančią teiginius apie sveikatingumą, tačiau atsakovas minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies pažeidimo nėra nustatęs. Darytina išvada, kad arba atsakovas laikosi nuostatos, kad ginčo teiginiai nėra teiginiai apie sveikatingumą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 prasme, arba nėra įsitikinęs, kad ginčo teiginiai sudaro reklamą ES teisės prasme, tačiau turint omeny, kad reklama pagal ES teisę yra suprantama iš esmės analogiškai, kaip ir pagal AKĮ (pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos 2 straipsnio 1 dalies a punktą „reklama“ – tai su prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, tiekimą) atsakovo minėtą poziciją teisėjų kolegija vertina kaip nenuoseklią. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo knyga kitose ES valstybėse narėse būtų traktuojama kaip pažeidžianti minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba būtų laikoma klaidinančia informacija, kuri pagal ES teisę taip pat yra draudžiama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytu apibrėžimu (alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama informacija, kuria siekiama daryti poveikį reklamos vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų įsigijimu, vartojimu, įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla), konstatavo, kad ir pagal Įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–717/2010) praktiką ir aiškindama įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, konstatuoja, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pavyzdžiui, 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2–604/2004). Aiškindamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į šių teiginių pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo šių teiginių turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių sąsają su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla.

Atsakovas yra nustatęs, kad pareiškėjo išleistoje ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje platinamoje R. C. knygoje „Vyno dieta“ bei minėtos knygos išorinėse viršelio pusėse ir pareiškėjo internetinėje svetainėje www.jotema.lt (2009 m. birželio 9 d., 2009 m. liepos 1 d.) pateikta draudžiama alkoholio reklama. Pareiškėjo UAB „Jotema“ išleista R. C. knyga „Vyno dieta“ iš esmės yra skirta sveikos mitybos nagrinėjimui, joje pateikiami maisto receptai, tiriamas įvairių maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių poveikis žmogaus organizmui, knyga paremta daugeliu mokslinių tyrinėjimų išvadomis ir stebėjimų rezultatais (knygoje nurodomas daugiau kaip 250 literatūros, kuria remtasi, šaltinių sąrašas), kurių pagrindu knygos autorius analizuoja, išdėsto ir pagrindžia savo, kaip kardiologo, poziciją sveikos mitybos srityje. Ginčo frazės jų pateikimo knygoje būdo ir formos atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į visą knygos struktūrą, jos turinį, pagrindinius tikslus bei dėstymo būdą, ginčo frazių bendrame knygos kontekste išdėstymą ir jų turinio sąsajas ir atitiktį bendro knygos turinio atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nesiekia komercinės informacijos tikslo, t. y. skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, kurį alkoholio reklamos atveju ypač pabrėžė Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime.

Nustatytos faktinės aplinkybės, o ypač ginčo citatų iš knygos bei frazių išorinėse knygos viršelio pusėse ir šią knygą pristatančių frazių leidyklos internetinėje svetainėje turinys, pateikimo būdas ir forma knygos turinio bei visumos atžvilgiu, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra abiejų būdingų reklamai elementų, t. y., kad nėra įrodyta, kad ginčo frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui įsigyti ar vartoti alkoholį, o taip pat kad šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas, leisdamas knygas, nėra suinteresuotas alkoholio produktų pardavimo skatinimu ir pareiškėjo komercinė veikla nėra susijusi su alkoholio produktų pardavimu. Atsakovas neįrodė, kad skleista informacija apie alkoholio produktus skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus ir yra susijusi su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla ir kad pareiškėjas, skleisdamas būtent tokią informaciją, siekia komercinės naudos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad remtis tik abstrakčia prielaida, kad ginčo teiginiai atitinka abu elementus, keliamus alkoholio reklamai, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai atsakovo pozicija pagrįsta iš esmės tik keliomis knygos frazėmis, kurios iš esmės nesudaro knygos esmės ir nėra susiję su konkrečių alkoholio produktų reklamavimu, tačiau daugiau vertintinos kaip knygos autoriaus nuomonė ar išvados atlikus sisteminius tyrimus, nėra galimybės, nes tokiu atveju kiltų reali grėsmė saviraiškos ir informacijos laisvės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnį bei abipusiškumo principo pagal ES teisę ribojimo proporcingumo pažeidimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tenkinant pareiškėjo skundą, nes teismas, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“ skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2009 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 3S-1657.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėDainius RaižysSkirgailė Žalimienė