Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ryčio Krasausko,

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-10; 2) atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo; 3) įpareigoti Muitinės departamentą spręsti klausimą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo iš esmės (el. byla, I t., 1-5 puslapiai).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. vasario 15 d. jo atžvilgiu priėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo Nr. 1(LM19)-20 (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė: pripažinti jį skolininku muitinei; įregistruoti jam mokestinę prievolę muitinei: akcizo – 5119,00 Eur, PVM – 1340,00 Eur, akcizo delspinigių – 278,00 Eur, PVM delspinigių – 73,00 Eur, viso: 6810,00 Eur; įpareigoti jį teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę muitinei. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnų ir po patikrinimo jo transporto priemonėje buvo rasta 3000 pakelių (60 000 vienetų) cigarečių „M. C.“, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo pažymėtos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Atsižvelgiant į tai, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalies pažeidimą 2016 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto protokolo pagrindu Šilalės apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir jam buvo paskirta 2896,00 Eur bauda su 3000 pakelių (60 000 vienetų) cigarečių „M. C.“ konfiskavimu. Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną PVM mokestį, akcizą bei delspinigius nuo PVM ir akcizo. Sprendimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neskundė.

Pareiškėjas, manydamas, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Sprendime netinkamai aiškino naujojo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, 2017 d. gruodžio 7 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo. Nurodo, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 160 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, procesas gali būti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pasak pareiškėjo, 2017 m. lapkričio 7 d. susitikimo su advokatu A. B., teikiančiu jam teisines paslaugas, metu, aptarinėjant kitas aplinkybes, jis atsitiktinai užsiminė apie jo atžvilgiu priimtą Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą. Advokatas jį informavo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, pasikeitė teisinis reguliavimas ir teismų praktika, susijusi su mokestinėmis prievolėmis muitinei, kai iš asmens yra konfiskuojamos jo turėtos cigaretės, nepažymėtos Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis. Taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016, išaiškino, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, asmenų PVM ir akcizo skola muitinei laikytina išnykusia po to, kai cigaretės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017 minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismas pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn, konfiskavo jo turėtus 3 000 pakelių cigarečių „M. C.“, kurie vėliau buvo sunaikinti, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis ir minėta teismų praktika, skola muitinei laikytina išnykusia. Taigi, pareiškėjo manymu, Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir tokiu būdu mokestinio ginčo byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, kuris neabejotinai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Teigia, kad Muitinės departamentas skundžiamu Sprendimu jam užkirto kelią apginti savo pažeistas teises ir atsisakydamas atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą bei terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, legitimizavo de jure neteisėtą Klaipėdos teritorinė muitinės sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos teisės aktais, jų pakeitimais, kurių turinio sudėtingumas reikalauja teisinio išprusimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad apie padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą mokestinio ginčo byloje atsitiktinai sužinojo 2017 m. lapkričio 7 d. konsultacijos su savo atstovu metu ir nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą. Pažymi, kad jis nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, nurodo, kad sužinojimo diena turi būti laikoma 2017 m. lapkričio 7 d. (susitikimo su advokatu diena), tačiau Muitinės departamentas konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas. Akcentuoja, kad spręsdamas termino atnaujinimo dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo klausimą, mokesčių administravimo subjektas privalėjo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek tai, kad neatnaujinus termino būtų užkirstas kelias pareiškėjui pasinaudoti konstitucine teise į savo pažeistų teisių gynybą.

Atsakovas Muitinė departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, I t., 22-24 puslapiai). Nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija, kad terminas prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo dienos, kai pareiškėjas susitiko su advokatu ir iš jo atsitiktinai sužinojo apie esminį materialinės teisės normos pažeidimą, galėjusį turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nustatė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, 2017 m. vasario 15 d. priimdama sprendimą Nr. 1(LM19)-20, vadovavosi galiojusio Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, todėl Muitinės departamentas konstatuoja, kad apie aplinkybes, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti gavęs minėtą sprendimą, tuo tarpu pareiškėjo prašymas atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą Muitinės departamente gautas tik 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui. Pažymi, kad Mokesčių administravimo 160 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos, tačiau toks termino atnaujinimas yra galimas tik nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir, pasak jo, apie tam tikras Sąjungos kodekso nuostatas ir teismų praktiką atsitiktinai sužinojo iš savo atstovo tik 2017 m. lapkričio 7 d., Muitinės departamento nuomone, nelaikytina svarbiomis priežastimis, be to, tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviai įvertinamais duomenimis. Kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl, nesutikdamas (ar abejodamas) su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo realią galimybę kreiptis į teisininką bei teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka ginčyti vietos mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1A-10 nusprendė neatnaujinti termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. vasario 15 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo Nr. 1(LM19)-20, kuriuo nusprendė: pripažinti pareiškėją skolininku muitinei; įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei: akcizo – 5119,00 Eur, PVM – 1340,00 Eur, akcizo delspinigių – 278,00 Eur, PVM delspinigių – 73,00 Eur, viso: 6810,00 Eur; įpareigoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę muitinei (el. byla, I t., 11-15 puslapiai). Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad jis 2016 m. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnų ir po patikrinimo jo transporto priemonėje buvo rasta 3000 pakelių (60 000 vienetų) cigarečių „M. C.“, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo pažymėtos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Pareiškėjas minėto Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo Muitinės departamentui neskundė.

Pareiškėjas 2017 d. gruodžio 7 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo (el. byla, I t., 29-33 puslapiai). Prašymą grindė tuo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos teisės aktais, jų pakeitimais, kurių turinio sudėtingumas reikalauja teisinio išprusimo. Nurodė, kad apie padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą mokestinio ginčo byloje atsitiktinai sužinojo konsultacijos su savo atstovu metu 2017 m. lapkričio 7 d. ir nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą.

Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1A-10 nusprendė neatnaujinti termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti (el. byla, I t.,17-19, 26-28 puslapiai).

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, griežtai laikantis įstatyme nustatytu proceso atnaujinimo taisyklių.

Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas remiantis šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija.

Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Taigi matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau -LVAT) praktiką, nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento.

Pareiškėjo prašyme nurodytas mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos. Apie tai, kad priimant Sprendimą padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, pareiškėjas teigia sužinojęs 2017 m. lapkričio 7 d. iš pokalbio su advokatu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimą, dėl kurio pareiškėjas prašo atnaujinti mokestinio ginčo procesą, priėmė 2017 m. vasario 15 d. Šiame sprendime apskaičiuojant mokestinės prievolės dydį buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, kurių pagrindu pareiškėjui už neteisėtai gabentas ir 2016 m. (duomenys neskelbtini) sulaikytas bei konfiskuotas prekes – cigaretes, neapskaičiuota ir neregistruota importo muito skola muitinei. Akcizas ir importo PVM pareiškėjui apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos dėl priskaičiuotų akcizo ir importo PVM nebuvo taikytos. Taigi, jau gavęs šį sprendimą pareiškėjas turėjo žinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. vasario 15 d. sprendimą pareiškėjas gavo registruotu paštu 2017 m. vasario 20 d. (el. bylos popierinis priedas, b. l. 7-9). Todėl nėra pagrindo Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodytos datos, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d., kuomet advokatas informavo jį apie teismų praktiką, susijusią su Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatų taikymu. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, 2017 m. gruodžio 7 d. kreipdamasis į Muitinės departamentą su prašymu atnaujinti procesą mokestiniame ginče (prašymas Muitinės departamente užregistruotas 2017 m. gruodžio 14 d.), praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.

Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

Iš pareiškėjo prašymo Muitinės departamentui turinio matyti, kad pareiškėjas svarbiomis termino praleidimą lėmusiomis priežastimis nurodo teisinį neišprusimą ir neturėjimą objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos institucijų leidžiamais teisė aktais, jų pakeitimais.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis jo praleidimą. Remiantis LVAT praktika, teisinis neišprusimas, teisės aktų nežinojimas ar nesuvokimas savaime nėra pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis neginti savo galimai pažeistų teisių, kai apie tokį pažeidimą jis turėjo ir galėjo žinoti, laikytinas subjektyviomis, nuo jo valios priklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Kaip matyti, pareiškėjui įteiktame Klaipėdos teritorinės muitinės Sprendime buvo aiškiai nurodyta, koks teisinis reguliavimas taikytas įregistruojant jo skolą muitinei, nurodytos priskaičiuotos mokesčių sumos. Be to, iš paaiškinimų skunde matyti, kad pareiškėjas samdėsi teisininką, spręsdamas kitus teisinius klausimus, todėl ir nagrinėjamu atveju, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, gavęs Klaipėdos teritorinės muitinės Sprendimą, turėjo galimybę pasikonsultuoti savo pažeistų teisių gynimo klausimu ir, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, laiku jas apginti. Tačiau, kaip matyti, susipažinęs su Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėjas nevertino, kad jo teisės yra pažeidžiamos, o mokestinio ginčo proceso atnaujinimo klausimą iniciavo tik po to, kai atsitiktinai advokatas jam išaiškino apie galimą materialinių normų pažeidimą priimant Sprendimą. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti mokestinio ginčo procesą.

Apibendrindamas, tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Muitinės departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo atnaujinti mokestinio ginčo procesą priėmimo klausimą ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą neatnaujinti pareiškėjui termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti. Todėl nėra teisinio pagrindo Muitinės departamento 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-10 panaikinti, atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo ir įpareigoti Migracijos departamentą spręsti klausimą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.