Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-05-12 · Administracinė byla Nr. I1-2251-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-12Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
I1-2251-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03251-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2251-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03251-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. su skundu (reg. Nr. DOK 3015) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 10) nurodė, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų 18-ame lokaliniame sektoriuje, kur gyvenamosiose patalpose buvo vykdomi remonto darbai neiškeliant nuteistųjų į kitas gyvenamąsias patalpas. Teigė, jog dėl remonto darbų nebuvo iš anksto įspėjama, o remontuojant gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyveno, jis buvo iškeltas trims savaitėms į buitinę patalpą, skirtą laisvalaikiui, kurioje trūko ploto, nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo prastas. Pažymėjo, kad remonto metu visada buvo didelis triukšmas, dulkės, kalkių bei dažų kvapas, šiukšlės. Nurodė, kad dėl to, jam skaudėjo galvą, pykino, o išeiti į lauką galėjo tik ribotai, tam skirtu laiku. Mano, kad dėl įstaigos administracijos neveikimo ir neapgalvotų sprendimų, jis turėjo kelis mėnesius kankintis ir gyventi netinkamomis antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus, papildomas kančias, dvasinius išgyvenimus. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 14–18) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio 18-ame būryje buvo vykdomi gyvenamųjų kambarių remontai. Kambariai buvo remontuojami po vieną ir juose nuteistųjų nebuvo, kadangi jie buvo nuolat perkeliami į naujai suremontuotas gyvenamąsias patalpas tame pačiame 18 būryje. Nuteistieji buvo grąžinami į savo miegamąjį tik pilnai baigus remontą. Pažymėjo, jog nei vienas nuteistasis remontuojant jo gyvenamąją patalpą nebuvo apgyvendintas 18 būrio laisvalaikio kambaryje ir pareiškėjas dėl remonto darbų keliamo triukšmo, dulkių, dažų kvapų ar kilusių sveikatos negalavimų į būrio specialistą nesikreipė nei žodžiu nei raštu. Paaiškino, kad remonto darbai buvo atliekami tik darbo dienomis ir darbo valandomis, remontuojamo kambario duris ir langus saugiai izoliuojant, kad nepatektų dulkės į koridorių ar kitus gyvenamuosius kambarius, griovimo darbai nebuvo vykdomi, o pjovimo ar gręžimo darbai buvo atliekami retai. Teigė, jog Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina, kad gyvenamose patalpose ventiliacija, apšvietimas, temperatūra būtų tinkami. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo gyvenamosios patalpos remonto metu, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., jis buvo laikomas ankštoje gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo ventiliacijos, taip pat apšvietimas buvo prastas.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio 18-ame būryje buvo vykdomi gyvenamųjų kambarių remontai, t. y. kambariai buvo remontuojami po vieną ir juose nuteistųjų nebuvo, kadangi jie buvo nuolat perkeliami į naujai suremontuotas gyvenamąsias patalpas tame pačiame 18 būryje (b. l. 16).

Iš į bylą pateikto Alytaus PN 2021 m. vasario 19 d. pranešimo „Dėl remonto darbų 18 būryje“ Nr. 4.20/817 matyti, kad pareiškėjas iš 18 būrio (8 lokalinis sektorius) 10 gyvenamosios patalpos, kuri buvo remontuojama nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., šiuo laikotarpiu buvo perkeltas į naujai suremontuotą ir neapgyvendintą kitų nuteistųjų miegamąjį Nr. 2, kuriame yra įrengtos 9 lovos, patalpos plotas 34,13 kv. m. Minėtame pranešime pažymėta ir tai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. į naujai suremontuotą šešiavietį miegamąjį Nr.10 buvo gražinti 6 nuteistieji ir tuo pačiu pareiškėjas (b. l. 24).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. buvo kalinamas 18 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2. Atsakovės atstovas nurodė, kad šios gyvenamosios patalpos plotas yra 34,13 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 16, 24). Taigi, padalijus gyvenamosios patalpos Nr. 2 plotą iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (byloje nenustatyta, kad minėtoje patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta lovų), konstatuotina, kad vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto. Taigi, gyvenamojo ploto norma gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, į kurią jis buvo perkeltas jo nuolatinės gyvenamosios patalpos remonto metu, pareiškėjui nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai dėl minimalios ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pradėjus remontuoti jo gyvenamąją patalpą, jį iškėlė į buitinę patalpą skirtą laisvalaikio praleidimui, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip minėta, Alytaus PN pateikė 2021 m. vasario 19 d. pranešimą „Dėl remonto darbų 18 būryje“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas iš 18 būrio (8 lokalinis sektorius) 10 gyvenamosios patalpos remonto laikotarpiu buvo perkeltas į naujai suremontuotą miegamąjį Nr. 2, taip pat patvirtino, kad nei vienas nuteistasis remontuojant jo gyvenamąją patalpą nebuvo apgyvendintas 18 būrio laisvalaikio kambaryje, nes buvo pakankamai laisvų vietų kituose miegamuosiuose (b. l. 24). Pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis nėra, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, kad 18 būrio patalpų remonto metu (darbai vyko net išeiginėmis dienomis) visada buvo didelis triukšmas, dulkės, kalkių bei dažų kvapas ir dėl to, jam skaudėjo galvą, pykino, o išeiti į lauką galėjo tik ribotai, tam skirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas atsiliepime bei 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 18 d. pranešimuose „Dėl remonto darbų 18 būryje“ nurodo, kad patalpos buvo remontuojamos tik dienos metu ir tik darbo valandomis, remontuojamų kambarių durys ir langai buvo saugiai izoliuojami, kad nepatektų dulkės į koridorių ar kitas gyvenamąsias ar pagalbines patalpas, griovimo darbai nebuvo vykdomi, pjovimo ar gręžimo darbai atliekami buvo retai (b. l. 16, 24, 25). Teismo vertinimu, tam tikri nepatogumai ir triukšmas remonto metu, tam skirtu paros laiku yra neišvengiamas reiškinys tiek laisvėje esantiems asmenims, tiek esantiems asmenims kitose įstaigose ar institucijose, todėl darytina išvada, kad patalpose, kuriose tuo metu negyveno pareiškėjas, daromas remontas negalėjo įtakoti kalinimo sąlygų. Be to, pareiškėjas kalinimo įstaigos administracijai dėl šių nepatogumų jokių pretenzijų nereiškė.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad apie remonto darbus jo iš anksto niekas nei žodžiu, nei raštu neinformavo, pažymėtina, kad minėtas Alytaus PN 2021 m. vasario 19 d. pranešimas „Dėl remonto darbų 18 būryje“ patvirtina, kad pareiškėjas remonto laikotarpiu iš 18 būrio 10 gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į miegamąjį Nr. 2, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo žinoti ir suprasti, kad yra perkeliamas į kitą patalpą dėl vykdomų remonto darbų, kadangi, kaip pats skunde nurodė, remonto darbai 18-ame būryje vyko jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad jo gyvenamosios patalpos remonto metu jis gyveno patalpoje, kurioje nebuvo įrengtos ventiliacijos, o apšvietimas buvo blogas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per langus (b. l. 17). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip išvengdamas patalpoje drėgmės ar dažų kvapo. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patalpų patikrinimą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl ventiliacijos pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Nors atsakovės atstovas neatsikirto į pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo patalpos, kurioje laikinai jo gyvenamosios patalpos remonto metu buvo apgyvendintas pareiškėjas, apšvietimo, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, negali būti tenkinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. vasario 17 d. pažymoje nėra duomenų, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus (b. l. 26). Taigi, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė