- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-372-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04392-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- Sodininkų bendrijos „Užugiris-5“
- Kategorijos
- 35.36pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Užugiris-5“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Sodininkų bendrija „Užugiris-5“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 396 Lt skolą už bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir išlaikymą; 20 Lt kaip išlaidas, susijusias su skolos išieškojimo ne teismo tvarka; 7 Lt už raginimo-priminimo siuntimą du kartus po 3,50 Lt, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Nurodė, kad ginčas kilo tarp atsakovo – sodininkų bendrijos nario, kuris yra sklypo savininkas, kuris atsisako mokėti bendrijai mokesčius už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, priežiūrą, išlaikymą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2012 m., ginčydamas savo prievolę tuo, kad jam neaišku, kaip panaudojamas bendrijos nario mokestis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, atsakovas teigė, kad jis nėra bendrijos narys, todėl jam nekylanti prievolė mokėti nario mokestį. Atsakovo manymu, jis niekuomet nėra rašęs pareiškimo priimti jį į sodininkų bendrijos narius. Atsakovas sutinka mokėti mokesčius, tačiau ieškovas nepateikia jam sąskaitų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo R. K. 396 Lt skolą, 20 Lt skolos administravimo išlaidas, viso- 416 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas sprendimą kritiškai vertino atsakovo R. K. paaiškinimus, jog jis nėra bendrijos nariu, kadangi šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog atsakovas R. K. yra buvęs sodininkų bendrijos „Užugiris-5“ pirmininkas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų išstojęs iš bendrijos narių, todėl pripažino, kad jis vis dar yra bendrijos narys ir privalo mokėti nustatytą nario mokestį. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas pripažino, kad jo iš esmės netenkina nario mokesčio padidinimas, todėl jis ir nemoka jo, o šie argumentai teismo manymu, taip pat patvirtina, kad atsakovas save laiko bendrijos nariu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas R. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis niekada nelaikė save bendrijos nariu, o buvusio pirmininko pareigos neįrodo jo narystės bendrijoje.
Atsiliepimas
Ieškovas sodininkų bendrija „Užugiris-5“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nebūtų išrinktas bendrijos pirmininku, jeigu nebūtų turėjęs bendrijos nario statuso. Įrodymų, jog jis išstojęs iš Bendrijos narių, atsakovas nepateikė, todėl pripažintina, kad jis vis dar yra narys ir privalo mokėti mokestį. Pažymi, jog apeliantas prieštarauja pats sau, kadangi teigdamas, kad jis niekada nebuvo bendrijos nariu, yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau- teismo posėdžio metu jis pats teismui paaiškino, kad jo iš esmės netenkina nario mokesčio padidinimas ir iki 2010 metų buvusį nario mokestį jis mokėti sutiktų. Ieškovo manymu, tai dar kartą patvirtina, kad jis laiko save bendrijos nariu, todėl turi mokėti visus bendrijos nariui privalomus mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Nustatyta, kad atsakovas R. K. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančio SB „Užugiris - 5“, Vilniaus mieste, savininkas (b.l. 31-33).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti mokestį už bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir išlaikymą. Teismui priteisus iš atsakovo skolą, kurį susidarė per tris metus jam nemokant nurodytų mokesčių, atsakovas savo pareigą ginčija apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys, todėl jam neprivalu mokėti šio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Iš byloje esamų, nors ir netiesioginių įrodymų, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „Užuris – 5“ narys. Nors ieškovas į bylą nepateikė bendrijos narių sąrašų, tačiau esantys kiti bylos įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas iki 2006 m. gegužės 27 d. buvo sodininkų bendrijos pirmininku ir visą laiką buvo bendrijos nariu, nes iš bendrijos nėra išstojęs. Byloje esantis 2006-05-27 bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas buvo bendrijos pirmininku ir būtent 2006 m. gegužės 26 d, susirinkimo metu jis buvo pašalintas iš bendrijos pirmininko pareigų (b.l. 18-20). Atsakovas 2010-05-16 bendrijos narių ataskaitinio susirinkimo metu grasino, kad jis išeis iš bendrijos, t.y. pats patvirtindamas faktą, kad jis 2010 m. gegužės 16 dienai buvo bendrijos nariu (b.l. 21). Kaip teisingai nurodė sprendime pirmos instancijos teismas, atsakovas ginčydamas savo narystę sodininkų bendrijoje ir esant įrodymams, jog jis iki 2010 m. gegužės 16 dienos buvo bendrijos nariu, nepateikė įrodymų, kad atsakovas išėjo iš bendrijos SB „Užugiris – 5“ įstatų 31 punkto tvarka. Tokiu būdu atsakovas yra bendrijos narys ir bendrijos narių ataskaitinio susirinkimo, vykusio 2010-05-16 (b.l. 21), bei vėlesnių susirinkimų (b.l. 23-25, 26-27), priimtų nutarimų pagrindu atsakovas privalo mokėti nario mokestį, kuris skiriamas bendrijos bendrojo naudojimo objektų naudojimui ir išlaidymui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tokio mokesčio nemokėjo tris metus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė nagrinėjamoje byloje, kad jis nėra bendrijos narys, nėra teisiškai reikšminga dėl pačios skolos iš atsakovo priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti visų pirma dėl to, kad kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Minėtuose sodininkų bendrijos „Užugiris – 5“ narių susirinkimuose yra priimti sprendimai ne tik dėl bendrijos narių mokesčių bei jų dydžių, bet ir dėl mokesčių mokėjimo ir jų dydžių ne bendrijos nariams turintiems bendrijoje nuosavybę sodininkams. Šie mokesčiai yra vienodo dydžio. Tokiu būdu net ir pasitvirtinus apelianto nurodytai aplinkybei, kad jis nėra bendrijos narys, nepaneigiama jo pareiga, kylanti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, nes sodininkams (bendrijos nariams ir ne nariams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) dalį, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl apelianto pareiga bendrijai kyla ne vien iš narystės sodininkų bendrijoje, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme įrodymų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.