Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl kaltinimo narkotinių medžiagų platinimu, padaryto 2005 m. rugpjūčio 19 d.) ir BK 259 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl narkotinių medžiagų platinimo 2005 m. rugpjūčio 19 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams septyniolikai dienų.

Šiais nuosprendžiais nuteistas ir P. P., tačiau dėl jo kasacinis skundas negautas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių patenkinti kasacinį skundą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas už tai, 2005 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus m., Kęstučio g., savo automobilyje, neteisėtai be tikslo parduoti ar kitaip platinti gabeno 90,47 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių ir bute, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai be tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 362, 18 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už už tai, kad 2005 m. rugpjūčio pradžioje už 200 Lt pardavė P. P. 10 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių, ir už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. už 200 Lt pardavė P. P. 9,631 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, R. L. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 462,281 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, ir už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 200 Lt pardavė P. P. 9,631 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, o likusias dalis: 362,18 g kanapių ir jų dalių laikė savo gyvenamajame bute bei 90,47 g kanapių ir jų dalių laikė bei gabeno savo automobilyje „Mazda 626“ iki tol, kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. teismo nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir jis nepagrįstai nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, o ne už jų gabenimą ir laikymą. Teigiama, kad pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes kritiškai turėjo būti vertinami nuteistojo P. P. parodymai todėl, kad jie neatitinka bylos aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstai atmestas ir prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje su liudytoju P. K.. Taip pat nurodomas BPK 179 straipsnio pažeidimas, nes nuteistojo R. L. automobilio apžiūra buvo atlikta to neužfiksavus procesiniuose dokumentuose. Toliau kasaciniame skunde teigiama, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimai, tačiau kaip pasireiškia šie pažeidimai, nenurodoma.

Nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų

Pagal BPK 301 straipsnį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendri reikalavimai, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje privalo nurodyti visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintas aplinkybes, kurios turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis atitinka šiuos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kodėl naikintina Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Toliau nuosprendyje tiksliai ir konkrečiai nurodyti įrodymai, kurie nulėmė pirmosios instancijos nuosprendžio pakeitimą ir buvo pagrindas priimti naują nuosprendį, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių reikalavimus. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris nagrinėja bylą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje nurodyti ne tik įrodymų šaltiniai, bet išdėstytas jų turinys, atlikta įrodymų analizė.

Tai, kad nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl atskirų byloje gautų duomenų pripažinimo įrodymais, nėra pagrindas pripažinti, jog jie gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes priimtini yra visi įrodymai: kito nuteistojo šioje byloje (P. P.) prisipažinimas, jo parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, liudytojų, tarp jų ir P. K. parodymai, daiktiniai įrodymai, dokumentai ir t. t.. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad gauti duomenys įvertinti bendrame bylos kontekste.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeisti BPK 179 straipsnio reikalavimai paimant iš jo automobilio narkotines medžiagas 2005 m. rugpjūčio 19 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, be kitų, įrodymu laikomas ir tyrėjo P. K. tarnybinis pranešimas, surašytas pagal BPK 166 straipsnio 4 dalies reikalavimus. BPK 179 straipsnyje numatytas protokolas nebuvo rašomas, nes dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš tyrėjo P. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. L., sulaikant jį automobilyje 2005 m. rugpjūčio 19 d., pabėgo iš automobilio, kuriame ir buvo aptikta narkotinių medžiagių. Ši aplinkybė nustatyta ne tik P. K. tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais teisme, bet ir liudytojo L. Ž. parodymais, kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat išvardyti įrodymai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog įrodyta aplinkybė, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. R. L. pardavė 9,631 g kanapių P. P.. Šiomis išvadomis nėra pagrindo abejoti, nes jos išsamiai motyvuotos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis, gauti teisėtai būdais ir nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.

Dėl skunde nurodytų BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimų

Kasatorius abstrakčiai nurodo išvardytus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų padarytus tariamus pažeidimus, tačiau nenurodo konkrečiai šių pažeidimų esmės. Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustatė, todėl netikslinga analizuoti šių įstatymų nuostatų ir reikalavimų, kurie yra labai plačios apimties.

BPK 6 straipsnio 2 dalis yra konstitucinio asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principo išraiška baudžiamajame procese. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo proceso normos nuteistajam R. L. buvo taikomos ne taip, kaip kitiems. Jam nebuvo daryta jokių apribojimų nagrinėjant bylą teisme, taip pat nebuvo pagrindo taikyti kokias nors specialias teisingumo taisykles. Iš kasacinio skundo turinio negalima spręsti, ką turėjo omenyje kasatorius, nurodydamas, kad buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).

BPK 44 straipsnio 5 dalyje taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinti proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Teisėjų kolegija nenustatė šių principų pažeidimo nagrinėjant R. L. baudžiamąją bylą. Kasacinio skundo nuorodos į šių principų pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl šių argumentų nėra galimybės patikrinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.