- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- I-1582-406/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų kamerose, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo. Teigė, jog kameroje, kurios plotas buvo apie 8 kv. m, gyveno nuo 3 iki 4 asmenų, todėl jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, emocinę depresiją, baimę, nemigą ir kitus nepatogumus, ko pasėkoje sutriko socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, nervingas. Gyvenimo sąlygos kalinimo įstaigoje visą jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniškos, žeminančios, kas akivaizdžiai pažeidė galiojančius teisės aktus. Jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose ir vertina 3 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11-16) nurodė, jog pareiškėjas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus atvyko 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir išbuvo tardymo izoliatoriuje iki 2015 m. gruodžio 9 d. Nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjas buvo perkeltas į pataisos namus. Teigė, kad pareiškėjui per visą jo buvimo laikotarpį buvo užtikrinta reikiama gyvenamojo ploto norma. Akcentavo, jog Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 1998 metais, rekonstrukcija atlikta 2010 metais ir šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, todėl suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos geros. Teigė, kad po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatytas antivandalinis klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m, tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m atstumas. Suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius ir viršutinius drabužius skalbia VĮ „Mūsų amatai“. Pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Įstaiga kiekvienais metais sudaro kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri atlieka vabzdžių, graužikų kontrolę ir naikinimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokėsi Kauno „Aitvaro“ mokyklos 3 klasėje bei naudojosi teise į du ne trumpesnius kaip vienos valandos pasivaikščiojimus per dieną, be to dalyvavo organizuojamose pozityvaus užimtumo programose. Pareiškėjui atliekant bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose buvo užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos ir buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jam skirtoje teritorijoje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl priešiško elgesio ir savikontrolės nebuvimo, buvo perkeliamas iš kameros į kamerą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, patvirtinančių jam padarytą neturtinę žalą, nenurodė kaip įkalinimas kameroje neigiamai įtakojo jo sveikatą, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno nepilnamečių TI-PN).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašo neturtinės žalos, patirtos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių TI-PN nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d. atlyginimo.
Kauno nepilnamečių TI-PN Įskaitos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. ĮP-24 patvirtina, kad pareiškėjas į Kauno nepilnamečių TI-PN atvyko 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir skirtingai nei nurodė pareiškėjas, kad šioje įstaigoje buvo kalinamas iki 2016 m. spalio 16 d., išvyko 2016 m. spalio 6 d. į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją (b. l. 17).
Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2017 m. gegužės 10 d. Kauno nepilnamečių TI-PN pateiktos pažymos Nr. ŪS-583 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. laisvės atėmimo bausmę atliko tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 402, 412, 510, 302, 410, 505, 501, 411, 503, 511, 509, 405, 406, 403, kuriose minimali ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta (b. l. 18, 35).
Į bylą pateikta 2017 m. gegužės 11 d. Kauno nepilnamečių TI-PN pažyma Nr. SO-784 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. spalio 6 d. buvo kalinamas pataisos namų paprastos grupės 2 skyriaus 12, 6, ir 5 miegamuosiuose, taip pat 8 skyriaus 1 miegamajame bei 10 skyriaus 10 miegamajame (b. l. 19). Taigi, teismas remdamasis atsakovo pateikta 2017 m. gegužės 11 d. Kauno nepilnamečių TI-PN pažyma Nr. SO-784, pažymi, kad pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeistos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas mokėsi Kauno „Aitvaro“ vidurinėje mokykloje (b. l. 24) bei dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: „Kompiuterinio raštingumo“, „Meninio ugdymo“, „Teminių filmų priežiūros“, „Fizinio aktyvumo skatinimo“, „Savišvietos“ (b. l. 36-41), t. y. turėjo galimybę dalyvauti užsiėmimuose už kameros ribų.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas jo laikymo Kauno nepilnamečių TI-PN metu būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sąlygų. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į gydytoją dėl blogo miego, tačiau įrodymų, kad būtų fiksuoti pareiškėjui depresijos požymiai, nėra (b. l. 42, 43). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl tariamai blogų kalinimo sąlygų, t. y. gyvenamojo ploto trūkumo, taip pat duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.