Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. Š. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. gegužės 10 d. apie 14.40 val. prie degalinės „Neste“, esančios Kaune, Jonavos g. 110, pardavė 10 vnt. DVD plokštelių su neteisėtai įrašytomis „Xbox 360“ žaidimų kopijomis. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

Anot apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad Antipiratinės veiklos asociacijos (toliau - LANVA) narys V. S. yra kompetentingas atlikti tyrimą, kai įtariamą jog kūrinių kopijos yra neteisėtai atgamintos. Be to, galima teigti, kad V. S., kaip LANVA narys, yra suinteresuotas, kad kiekvienas galimas intelektinės nuosavybės pažeidėjas būtų nubaustas ir jų būtų kuo daugiau, todėl jo išvada yra šališka. Apklausos metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate LANVA narys V. S., neteisėtai dalyvaudamas apklausoje, neteisėtomis priemonėmis bandė išgauti prisipažinimą nepagrįstai teigdamas, kad tuo atveju išvengs administracinės atsakomybės, darė psichologinį spaudimą, grasindamas baudžiamąja atsakomybe ir kitokiais būdais darydamas įtaką tyrimo eigai. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar tinkamai buvo renkami įrodymai ir, ar buvo renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones. Todėl apelianto įsitikinimu, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad vieninteliai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys vieną ar kitą faktinę aplinkybę tėra tik prielaidos, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 d. Kilus neaiškumams, turėjo būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda - 1000 Lt.

ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu. Taigi, ši teisės norma yra blanketinė.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas tik pacitavo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, jog pažeidimas įrodytas šiuo protokolu, tarnybiniais pranešimais, internetiniu skelbimu, parduodamų neoriginalių žaidimų sąrašu, pateiktu internetinėje svetainėje, foto lentelėmis, specialisto išvada, pakvitavimais, UAB „Epasas.lt“ informacija, telefono išklotinėmis, kita bylos medžiaga.

Nors pareiškėjas neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau teismas visiškai nevertino K. Š. parodymų, priimdamas nutarimą, nenurodė, kodėl jais nesivadovauja, nepateikė jokių motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Vadovaujantis 286 straipsnio 2 dalimi, nutarime, be nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimo, bylos nagrinėjimo datos, žinių apie asmenį, kurio byla nagrinėjama, ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymo, byloje priimto sprendimo, turi būti ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (pvz.: LVAT 2010 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-164/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, aukščiau nurodytas proceso teisės normas pažeidė. Nors, kaip jau buvo minėta, ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. nutarime nenurodė, kokio teisės akto nustatytus konkrečius reikalavimus pažeidė pareiškėjas nagrinėjamu atveju. Toks teisės aktas nebuvo nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nutarime konstatavo, kad pareiškėjo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios buvo nustatytos šių įrodymų pagrindu, ir nepateikė jokio motyvuoto jų vertinimo, apsiribodamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių išvardijimu. Teismas iš esmės niekaip nemotyvavo savo išvados, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje. Visa tai leidžia teigti, kad teismo priimtas nutarimas yra be motyvų.

Be to, teismas į posėdį nekvietė įvykio liudininkų ir jų neapklausė. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3061).

Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi, kokius prašymus jis pateikė teisme ir ar šie prašymai buvo tenkinami ar atmetami. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.

Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutarė:

pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.