Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K. (E. K.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2018 m. lapkričio 25 d., apie 06.06 val., Vilniuje, J.Galvydžio g. – Ulonų g., vairavo automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė kelio ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę) reikalavimus, t.y. pasuko į kairę, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant gatvės bortelio, įvažiavo į metalinę gatvės tvorelę, įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir metalinę gatvės tvorelę. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Tokiais veiksmais E. K. pažeidė KET 8, 14, 219, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyke ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei duodamas parodymus 2019 m. sausio 10 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad eidamas su draugu cigarečių jis nusprendė pasivažinėti, todėl paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Ford Transit ir nuvažiavo. Jis padėdavo šios įmonės direktoriui, todėl žinojo, kur guli automobilio rakteliai. Pasivažinėjęs jis norėjo pastatyti automobilį atgal, tačiau supainiojo sankryžas ir įvažiavo į tvorelę. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir nežino, kaip vertinti savo veiksmus. Dėl jam nustatyto didesnio nei 1,5 promilės girtumo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašė jam skirtą baudą leisti mokėti dalimis (b.l. 27-28). E. K. gailisi padaręs administracinius nusižengimus, bandys atlyginti padarytą žalą, nes dirba.

Nukentėjusiojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas - Š. G. nurodė, kad apgadinto automobilio remontas pagal teismui pateiktą sąmatą įmonei kainuos 4903,66 eurų. Ši transporto priemonė vidutiniškai per mėnesį, pagal buhalterijos pateiktus duomenis, įmonei uždirbdavo 2492,08 eurų. Todėl nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti iš E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 6000 eurų žalai atlyginti, kurią sudaro apgadinto automobilio remontas ir negautos pajamos dėl automobilio prastovos. Nukentėjusiojo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kaip automobilio rakteliai atsidūrė pas E. K.. Šio automobilio vairuotojas raktelius buvo palikęs sutartoje vietoje.

Be E. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio A. S. 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., apie 06.06 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Rinktinės g. 59, pranešėjas sulaikė automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris galimai yra neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi S. G. K., kuris paaiškino, kad Vilniuje, Ulonų g. pastebėjo automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo be šviesų ir sumušta priekine dalimi, todėl nusprendė važiuoti iš paskos. Ford automobiliui atvažiavus į degalinės teritoriją adresu Rinktinės g. 59, sustojo. Tuo metu priėjo pranešėjas ir, pastebėjęs, kad vairuotojas neblaivus, atėmė automobilio raktus ir iškvietė policiją. Automobilį vairavo E. K., kuris buvo neblaivus (nustatytas 2,54 promilės girtumas), kartu su juo važiavo L. Š.. Automobilio priekinė dalis buvo sudaužyta (b.l. 12);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio O. G. 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., atvyko į pagalbą ekipažui V1831, kur automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. paaiškino, jog ėjo kartu su L. Š. nusipirkti cigarečių ir pamatęs buvusio darbdavio automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė važiuoti, kadangi žinojo, kur yra automobilio raktai, atrakino automobilį ir nuvažiavo. Iš .J. Galvydžio gatvės sukdamas į Ulonų gatvę nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir nulaužė metalinį atitvarą. Įvykio vietoje nepasiliko ir nuvažiavo į Rinktinės g. 59, kur buvo sulaikytas. E. K. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas, jis pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, o vėliau į Kelių policijos valdybą (b.l. 11);

- 2018 m. lapkričio 25 d., 06.11 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje J.Galvydžio ir Ulonų gatvių sankryžoje užfiksuotas sulaužytas metalinis atitvaras (b.l. 13);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l. 14);

- 2018 m. lapkričio 25 d. S. G. K. duotais paaiškinimais, kad 2018 m. lapkričio 25 d., apie 06.06 val., Ulonų g. pamatė apdaužytą automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo be šviesų, priekis buvo sudaužytas. Jis nusprendė važiuoti iš paskos, nes automobilis sukėlė jam įtarimų. Įvažiavus į degalinę jis priėjo prie vairuotojo ir pastebėjo, kad jis yra neblaivus. Vairuotojas buvo agresyvus, todėl jį nupurškė dujomis ir iškvietė policiją (b.l. 16);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 17);

- 2018 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog automobiliui Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sulaužytas priekinis bamperis, sulenkti variklio dangtis, priekinis dešinysis sparnas, nėra priekinio dešinio žibinto ir posūkio žibinto (b.l. 18);

- apgadinto automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis (b.l. 21-26);

- E. K. asmens duomenimis, iš kurių matyti, kad jam vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (b.l. 20);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateikta informacija, iš kurios matyti, kad žala dėl apgadinto metalinio atitvaro yra 475,35 eurų (b.l. 40);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta automobilio remonto sąmata, iš kurios matyti, kad žala dėl apgadinto automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4903,66 eurų (b.l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. prisipažinimą, byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad E. K. veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), 417 straipsnio 1 dalį (kelio ženklų nesilaikymas) ir ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur)), todėl pažeidėjas baustinas.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims skirti baudą nuo 1500 iki 2000 eurų. Už šio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d. ) bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį (automobilis buvo paimtas be savininko leidimo ir E. K. esant neblaiviam) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. K. – anksčiau baustas administracine tvarka už kitų rūšių nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, E. K. skirtinos ANK 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos nuobaudos, mažesnės, nei sankcijose numatyti nuobaudų vidurkiai. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Teismo posėdžio metu E. K. prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, jo jauną amžių ir skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia esant tikslinga paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 str. 3 d.).

Kaip jau buvo minėta, už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. apskritai nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, atsižvelgus į konkretaus nusižengimo (nusižengimų) aplinkybes, E. K. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę, neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kai po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, neteisėtai naudodamasis E. K. darė KET pažeidimus (2017 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-443-593/2017).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

ANK 664 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti asmenims už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, padaryta žala yra būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant šį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad E. K. kaltais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiradus nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai padarytai turtinei žalai, šios įmonės atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš E. K. 6000 eurų turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 4903,66 eurų dydžio apgadinto automobilio remonto sąnaudos pagal pateiktą sąmatą (b.l. 52-55), o likusi suma yra kompensacija už negautas pajamas dėl aukščiau minėto automobilio prastovos. Patikslindamas reikalavimus, nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą kompensuoti kaip negautas pajamas 1 200 eurų, kadangi transporto priemonės pagal buhalterijos duomenis 2018 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 2492,08 eurų. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nurodyta 1200 eurų suma yra papildomai reikalaujama suma, be anksčiau jau nurodytos dėl automobilio apgadinimų padarytos 4903,66 eurų turtinės žalos.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo pateiktą automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą (b.l. 52-55), taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo pateiktoje sąmatoje nurodytos sumos dydžio bei nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėto automobilio remontas galėtų kainuoti pigiau, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl 4903,66 eurų priteisimo už automobilio remontą yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas.

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atitinkamų neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių nukentėjusiojo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu nusižengimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Teikdamas prašymą dėl negautų pajamų priteisimo, nukentėjusysis privalo ne tik tiksliai nurodyti prašomos priteisti sumos dydį, tačiau jis taip pat privalo įrodyti jam padarytos žalos dydį.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nukentėjusiojo atstovui pareiškus reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, teismas 2019 m. vasario 27 d. atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2019 m. kovo 13 d. (b.l. 56) bei suteikė nukentėjusiojo atstovui galimybę pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą dėl negautų pajamų priteisimo. Nukentėjusiojo atstovas į sekantį teismo posėdį pateikė tik 2019 m. kovo 12 d. prašymą, kuriame nurodė, kad transporto priemonė pagal 2018 m. buhalterijos pateiktus užsakymų duomenis vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 2492,08 eurų, todėl prašė kompensuoti 1200 eurų negautų pajamų. Prie šio prašymo nukentėjusiojo atstovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį.

Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių prašomą priteisti negautų pajamų dydį, nors jam buvo sudaryta galimybė tai padaryti, atidėjus bylos nagrinėjimą daugiau kaip dviem savaitėms, teismas sprendžia, jog šis reikalavimas, kaip neįrodytas, netenkintinas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad negautos pajamos gali būti priteistos tik už teisėtai vykdomą veiklą. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2018 m. lapkričio 25 d., apie 06.06 val., vairavo automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. KET 226 punktas be kita ko numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Įvertinus aplinkybę, kad nusižengimų padarymo metu automobiliui Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, teismui šiuo atveju kyla pagrįstos abejonės, ar minėta transporto priemone įmonė realiai ir faktiškai galėjo gauti atitinkamas pajamas, juolab, jog, kaip minėta, atitinkami įrodymai dėl reikalaujamo priteisti žalos dydžio (dėl negautų pajamų) teismui nėra pateikti.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusiojo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie negautų pajamų dydį, teismas sprendžia, kad reikalavimas kompensuoti negautas pajamas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 655 straipsnio 1dalimi, teismas

nutaria:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 eurų baudą;

- pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 50 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1550 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

E. K. skirtos 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po 77,50 eurų (septyniasdešimt septynis eurus 50 centų), pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos ir kitas įmokas mokant atitinkamai iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.

Nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš E. K. nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4903,66 eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus tris eurus 66 centų) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094775139.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).