Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad darbo sutartis tarp A. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį teisėtai bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp šalių kilo individualus darbo teisės ginčas dėl atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė nuo 1996 m. rugsėjo 2 d. iki 2025 m. kovo 31 d. dirbo ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini), turėjo neterminuotus darbo santykius su darbdaviu. 2025 m. kovo 31 d. darbo sutartis nutraukta ir atsakovė atleista iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijai (toliau – Komisija) ginčijo darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu argumentuodama, kad nebuvo jos valios nutraukti darbo santykius su ieškove, ji tariamai darbdavio buvusi apgauta. Komisija 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu darbo byloje atsakovės prašymą tenkino iš dalies, pripažino atsakovės atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalies neteisėtu. Taip pat pripažino, kad atsakovės ir ieškovės 1996 m. rugsėjo 2 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta Komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu. Komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 1903,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. kovo 31 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2025 m. gegužės 23 d.), ir po 51,44 Eur už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė) nuo 2025 m. gegužės 24 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taip pat nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 6481,44 Eur kompensaciją. Atsakovės prašymą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Ieškovė ginčija Komisijos sprendimą, nesutinka su jame nustatytomis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu, taip pat įpareigojimu išieškoti lėšas. Ieškovė teigė, kad Komisija netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir įrodymų vertinimą, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju, darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas DK 55 straipsnis, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovė Komisijai pateikė prašymą, tvirtindama, kad neva buvo apgauta darbdavio. Jeigu būtų nustatytas faktas, kad atsakovė prašymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė ir pateikė darbdaviui paveikta apgaulės, tai reikštų, kad jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Tai sudarytų pagrindą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnį pripažinti neteisėtu. Darbo ginčą nagrinėjusi Komisija tokių faktinių aplinkybių nenustatė. Atsakovės valios išraiškos tinkamumo Komisija iš esmės nenagrinėjo, tik pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta, neva, ieškovės direktoriaus nurodymu, o ne atsakovės valia. Atsakovė neva jokios priežasties inicijuoti darbo santykių pasibaigimą neturėjo, įmonėje dirbo 28 metus, jokio kito darbo neturėjo, tikėjosi dirbti iki senatvės pensijos amžiaus. Ieškovės vertinimu, šios Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės nėra tos, dėl kurių būtų galima konstatuoti buvus neteisėtą įtaką atsakovės valios susiformavimui. Pažymėjo, jog ieškovės įmonė jau kurį laiką patiria finansinius sunkumus, t. y. susiduria su sumažėjusiomis pajamomis, didėjančiomis sąnaudomis ir prarastais klientais. Ieškovė, kaip darbdavys, visuomet norėjo tinkamai informuoti darbuotojus apie situaciją ir galimus pokyčius, pvz., kaštų mažinimą ar pertvarkymą. Ji visuomet siekė būti atvira su darbuotojais, kad išlaikytų pasitikėjimą ir motyvuotų komandą ieškoti sprendimų, pvz., siūlyti naujas idėjas ar prisitaikyti prie pokyčių. Įmonės darbuotojams buvo žinoma, kad dėl veiklos sunkumų buvo planuojami resursų perskirstymai, darbuotojų funkcijų keitimas, darbo vietų mažinimas ir pan. Ieškovės direktorius D. U. 2025 m. kovo 31 d. už personalą atsakingą darbuotoją R. S. informavo, jog laikinai stabdoma įmonės veikla. Nutarta informuoti darbuotojus apie įmonės finansinius sunkumus. 2025 m. kovo 31 d. su atsakove bei likusiais darbuotojais telefonu susisiekė R. S. ir paprašė atvykti į darbovietę. Pristatė situaciją darbuotojams ir aptarė galimus scenarijus. Susitikimas organizuotas norint išgirsti darbuotojų nuomonę ir pasiūlymus, taip pat siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie galimus veiksmus, susijusius su jų darbo vietomis. Taigi, darbdavys veikė sąžiningai, informuodamas darbuotojus apie ekonominę situaciją ir suteikdamas jiems pasirinkimą (DK 24 straipsnis). Keturi darbuotojai, įskaitant atsakovę, pasirinko parašyti prašymus. Tačiau, atsakovė jau nuo pat atvykimo į susitikimą, elgėsi agresyviai, minėjo, jog bet kokiu atveju išeis iš darbo, pareikalavo nedelsiant paruošti darbo sutarties nutraukimo dokumentus. Nesiteikė aptarti jokių galimų alternatyvių scenarijų. Siekiant išvengti tolesnio konflikto ir matant atsakovės nusiteikimą, atsižvelgus į aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą atsakovės valią, ieškovė sutiko netaikyti DK 55 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 kalendorinių dienų įspėjimo termino ir tą pačią dieną, t. y. 2025 m. kovo 31 d., nutraukė darbo sutartį ir su atsakove galutinai atsiskaitė. Ieškovė veikė pagal įstatymus, tuo tarpu darbuotojos lūkesčiai (pvz., dėl darbo stabilumo) buvo nepagrįsti, atsižvelgiant į objektyvią įmonės būklę. Atsakovės sprendimas pasirinkti atleidimą, o ne prastovas, rodo jos laisvą valią, o ne darbdavio spaudimą. Darbdavio veiksmai (informavimas apie situaciją, dokumentų paruošimas) atitiko DK 55 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie leidžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Dokumentų paruošimas ir (ar) teksto padiktavimas yra įprasta personalo administravimo praktika, ypač mažose įmonėse, ir negali būti laikomas neteisėta įtaka. Darbdavio pagalba rengiant dokumentus nelaikoma kišimusi, jei nėra įrodymų apie prievartą ar apgaulę, todėl Komisija nepagrįstai laikė šiuos veiksmus nesąžiningais, remdamasi tik atsakovės subjektyviais teiginiais. Atsakovė nebuvo verčiama pasirašyti prašymo – ji pati užpildė dokumentą ir pasirašė įsakymą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė 2025 m. kovo 31 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo surašė būdama viena savo darbo kabinete, netrukdoma trečiųjų asmenų, pati paėmusi anksčiau atleisto darbuotojo prašymo formuluotę kaip pavyzdį. Prašymo tekstas buvo užpildytas atsakovės ranka, be fizinio ar emocinio darbdavio spaudimo. Atsakovė 2025 m. kovo 31 d. savo ranka užpildė ir pasirašė prašymą nutraukti darbo sutartį bei pasirašė įsakymą dėl atleidimo. Šie veiksmai rodo, kad atsakovė sąmoningai išreiškė valią nutraukti darbo santykius. Kaip nustatyta Komisijos sprendime, atsakovė jau iki atleidimo žinojo apie įmonės finansinius sunkumus ir sumažėjusį užsakymų skaičių, nes paskutinį pusmetį darbų buvo mažai, o darbuotojai buvo įspėti apie galimą veiklos stabdymą. Turėdama 28 metų darbo stažą ir būdama patyrusi darbuotoja, atsakovė suvokė įmonės situaciją ir galimas atleidimo pasekmes. Darbuotojo informuotumas apie darbdavio situaciją tik stiprina prielaidą, kad sprendimas buvo priimtas laisva valia. Atsakovė turėjo galimybę atsisakyti pasirašyti prašymą, bet to nepadarė. Atsakovė kitą dieną (2025 m. balandžio 1 d.) atvyko pabaigti tvarkyti darbo vietos, tačiau neteikė rašytinio prašymo atšaukti savo pareiškimą, kaip numatyta DK 55 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu atsakovė tik dar kartą patvirtino savo valią nutraukti darbo santykius su ieškove. Negana to, ji atmetė ir darbdavio pasiūlymą išmokėti jai 1 mėn. atlyginimo dydžio išmoką ir palikusi darbo vietą telefonu pagrasino teismais, kaip vėliau paaiškėjo - kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Tai patvirtina, kad atsakovė tik siekė finansinės naudos, o ne buvo priversta pasirašyti prašymą. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog jos prašymas neatitiko tikrosios valios, tačiau to nepadarė.