- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-6074-418/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00669-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- A. M., Aleksandro Mažrimo
- Suinteresuotas asmuo
- V. T.
- Advokatai
- Jonė Smilgevičiūtė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Aleksandro Mažrimo pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, suinteresuotas asmuo V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas patvirtinti, kad jis, t. y. A. M. yra V. M., po santuokos T., gimusios (duomenys neskelbtini) Maskvos mieste, Rusijos Federacijoje, tėvas. Pareiškime nurodo, kad jam (duomenys neskelbtini) Maskvoje, tuometinėje Rusijos Tarybų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje (toliau – RTFSR) gimė nesantuokinė dukra V. M., po santuokos T. Su dukros motina K. M. santuokos sudaręs nebuvo, todėl vaiko gimimo įrašas buvo atliktas pagal V. T. gimimo metu RTFSR galiojusio 1968 m. birželio 27 d. TSRS įstatymo „Dėl TSRS ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų patvirtinimo“ 17 straipsnio 3 dalį, kuri numatė, kad gimus vaikui nesusituokusiai motinai, nesant bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo, įrašas apie vaiko tėvą gimimo įrašų knygoje įrašomas motinos pavarde, vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi pagal jos nurodymą, todėl V. T. gimimo liudijime įrašė apie jos tėvą nurodyta motinos pavardė bei motinos nurodymu įrašytas jo vardas ir tėvavardis – A. A.. Negali pripažinti tėvystės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes dukros motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl prašo patvirtinti šį pareiškimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. M. ir jo atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė pareiškimą palaikė ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimą palaiko ir su juo sutinka.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens V. T. atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
Pareiškėjo, jo ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, liudytojo A. M. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. M. gimė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas – A. M.. Suinteresuotas asmuo V. T. (iki santuokos M.) gimė (duomenys neskelbtini), pažymoje apie jos gimimą Nr. A-00938 nurodoma, kad V. T. (iki santuokos M.) tėvas – M. A., A., motina – M. K., M., duomenys apie tėvą įrašyti motinos pareiškimu. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo V. T. (iki santuokos M.) gimė tėvams nesusituokus. Pareiškėjas tiek pareiškime teismui dėl tėvystės nustatymo, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad suinteresuotas asmuo V. T. (iki santuokos M.) yra jo ir K. M. nesantuokinė dukra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad pareiškėjas A. M. yra jos tėvas su kuriuo nuolat palaikė ryšį, glaudžius santykius. Tai, kad pareiškėjas yra suinteresuoto asmens tėvas patvirtina ir aplinkybė, jog suinteresuoto asmens V. T. (iki santuokos M.) pažymoje apie gimimą Nr. A-00938 nurodyti duomenys apie tėvą atitinką pareiškėjo inicialus – vardas A., tėvavardis – A.. Esant tokioms aplinkybėms visų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. M. yra suinteresuoto asmens V. T. biologinis tėvas. Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises, šis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas įgyvendinant 1995 m. liepos 3 d. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos Nr. 1-193 7 straipsnį bei CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. T. (iki santuokos M.), gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o V. T., (iki santuokos M.) gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.