Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų Žanos I. G. ir F. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų 1986 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 214 (b.l. 5), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ištuokos priežastis – gyvenant santuokoje išryškėję skirtingi charakteriai ir interesai, požiūris į šeimą, buities problemų sprendimą, santuoką laiko iširusia, nes daugiau kaip dvejus metus neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių santykių, vienas kitu nesirūpina, savo asmeniniuose santykiuose nebepriklauso vienas nuo kito, gyvena kiekvienas savo gyvenimą. Pareiškėjų manymu dėl visiškai iširusios šeimos, nėra jokių galimybių atnaujinti santuokinį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties matyti, kad šalys sutaria nutraukti 1986 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 214 (b.l. 5). Pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis nepažeidžia pareiškėjų interesų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinė byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso V dalies XXXV skyriaus tvarka.

Prašymas tenkintinas ir sutartis iš esmės tvirtintina.

Šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 1). LR CPK 540 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų, taip pat skolinių įsipareigojimų, kreditorių ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks pareiškėjų interesams. Nutraukus santuoką Žana I. G. prašo jai palikti po santuokos įgytą pavardę - G.

Prašymas tenkintinas ir sutartis tvirtintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai susituokė 1986 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 214 (b. l. 5).

Įstatymas numato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra veiksnūs (LR CK 3.51 str. 1 d.). Iš teismui pateikto pareiškėjų prašymo, pridėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Pripažintina, kad sutuoktinių pasirašytos sutarties turinys nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų, todėl, teismo nuomone, tokia sutuoktinių sutartis gali būti patvirtinta (LR CK 3.53 str.).

Teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės (LR CK 3.53 str. 2 d.), imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3.54 str. 1, 4 d.). Abu pareiškėjai apsisprendę nutraukti santuoką, susitaikyti nepageidauja. Pareiškėjų prašymo turinys atitinka LR CPK 539 straipsnio reikalavimus. Santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Pareiškėjai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinys atitinka LR CK 3.53 str. 3 d. reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1986 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 214, sudarytą tarp Žanos I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Pareiškėjams po santuokos nutraukimo palikti pavardes: Žanai I. G. – G., F. G. – G.

Patvirtinti tarp šalių laisva valia 2012 m. rugsėjo 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.Šalys turtinių įsipareigojimų ir skolų tretiesiems asmenims neturi.Šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, reglamentuojamos LR CK 3.66-3.72 straipsniuose.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjai už sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.