Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją deklaruojanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti. el.paštas: (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už mažametės dukros A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) m., auklėjimą ir vystymąsi, turėdama teisę ir pareigą tinkamai ją auklėti, privalėdama rūpintis mažametės dukters sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad mažametė būtų parengta savarankiškam gyvenimui, taip pat privalėdama užtikrinti vaiko teises, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, taip pat sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką bei užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis mažametės A. T. atžvilgiu, su ja žiauriai elgėsi, fiziškai ir psichiškai ją gniuždydama, o būtent: palikdavo A. T. vieną namuose be priežiūros, sukeldama vaikui baimės, nerimo ir nesaugumo jausmą, nuolat girtavo vaiko akivaizdoje, sistemingai pakeltu tonu, šaukdama žodžiais ir rašydama žinutes į mobiliojo ryšio telefoną ir per socialinį tinklą „Messenger" žemino vaiko orumą, nesirūpino vaiko švara ir higiena, supykusi mėtydavo daiktus į vaiką, ne mažiau kaip septynis kartus, baudė vaiką fizinėmis bausmėmis suduodama ranka į veidą, ranką bei nugarą taip sukeldama mažametei fizinį skausmą, 2020-09-28, apie 18.00 val. virtuvėje, ranka suėmusi mažametei A. T. už plaukų nutempė ją į kambarį sukeldama fizinį skausmą, šiais veiksmais formavo vaiką kaip itin jautrią, pažeidžiamą, nuolankią, žemos savivertės, nepasitikinčią savimi ir kitais, uždaro būdo, išgyvenančią vienišumą asmenybę, ko pasėkoje mažametei A. T. išsivystė (duomenys neskelbtini), sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma.

Liudytojas D. Č. parodė, kad E. T. yra buvusi jo draugė. Susipažino 2008 metais, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Č.. Su E. T. niekada kartu negyveno, tik lankydavo E.namuose, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 metų sūnų E. Č. jis augina vienas. Teismas nustatė sūnaus gyvenamą vietą su tėvu. E. jam turi mokėti teismo priteistus alimentus, tačiau nemoka. Jis visiškai nebendrauja su E., sūnus E. su mama buvo susitikęs apie 6 metus. Sūnui nedraudžiama bendrauti su mama, tačiau E. pati visiškai nebendrauja ir nenori bendrauti su E. E. E. paskambina vieną kartą per metus, pažada susitikti, tačiau nesusitinka. Jis nedraudžia sūnui bendrauti su mama. Žino, kad E. turi dukrą A., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Kur šiuo meta gyvena E. T., jis nežino, jos telefono numerio neturi. Ar E. naudoja smurtą prieš A., jis nežino. Nežino, ar E. turi draugą ar partnerį. E. nusprendė auginti vienas dėl to, kad E. T. vaiko visiškai neprižiūrėjo, juo nesirūpino, mėgo išgerti. Nesirūpino nei E., nei A.. Negali tvirtinti, kad E. naudojo smurtą prieš vaikus. Kai bendravo, jis nepastebėjo, kad ji būtŲ smurtavusi prieš juos (1 t., b. l. 121–122).

Liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Mokykloje dirba 14 metų. Ji pažįsta mokykloje 6 klasėje besimokančią A. T. ir jos mamą E. T.. Ji A. pažįsta dėl jos sunkesnės materialinės padėties. Ji buvo pastebėjusi, kad A. drabužiai kartais būdavo nešvarūs, pati buvo nešvari, A. gaudavo nemokamą maitinimą. A. rami mergaitė, jokių elgesio problemų pas ją nėra. Su A. mama ji yra kelis kartus tik kalbėjusi dėl vaiko priežiūros, švaros, nemokamo maitinimo vaikui. Nėra buvusi A. T. namuose. Ji nėra gavusi jokios informacijos, kad prieš A. T. naudotų smurtą jos mama. Tokios informacijos nėra gavusi nei iš pačios A., nei iš kitų mokyklos darbuotojų ar mokinių. A. niekada nesiskundė blogu mamos elgesiu ar, kad jai ko nors trūktų. Nėra mačiusi A. sumuštos, sužalotos, o jos motinos išgėrusios. Žino, kad A. tėvai yra išsiskyrę. Šiuo metu A. gyvena su tėvu. Iki tol ji gyveno tik su mama ir jos sugyventiniu. Niekada dėl situacijos A. T. šeimoje nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos specialistus, nes nebuvo tam pagrindo (1 t., b. l. 116-117).

Liudytoja K. K. parodė, kad A. T. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena trejus metus. Kartu gyvena ir du jos vaikai, tai aštuonerių metų amžiaus E. ir dešimties metų amžiaus A. Nuo 2020 spalio mėnesio kartu su jais gyvena A. T. dukra A. T.. A. T. ji pažįsta apie trejus metus, nuo tada, kai susipažino su A. T.. Su A. T. ji bendravo tada, kai atvykdavo pas jas į svečius. A. atvykdavo savaitgaliais, dažniau lankydavosi per vasaros atostogas. Įsidėmėjo tai, kad A. nenoriai grįždavo namo. Sakydavo, kad norėtų gyventi su tėvo šeima. Susidraugavusi su K. A. jai yra prasitarusi, kad mama ją tampė už plaukų, mušusi per veidą. Tai pasakojo jai 2019 metų gale. Tiksliau laiko jau neprisimena. A. yra jai prasitarusi, kad mama labai dažnai būna girta ir po to nieko neprisimena. A. jai yra pasakiusi, kad ją mama palieka vieną naktimis, o ji bijo viena. A. buvo labai uždara, bijodavo pasakyti, kas vyksta jos namuose, pasakodavo labai mažai. Yra pastebėjusi, kad A. drabužiai buvo nešvarūs, netvarkingi, aprengta ne pagal sezoną, jos pačios kūnas nešvarus. Tai buvo nuolat. Niekada nėra mačiusi A. sumuštos, ant jos kūno jokių smurto žymių nemačiusi. A. jai yra prasitarusi, kad mama jai sakė, kad A. T. ji nevadintų tėvu. A. sakiusi, kad mama iš jos paimdavo pinigus, kuriuos jai duodavo tėtis (1 t., b. l. 144–15).

Liudytoja D. G. parodė, kad E. T. yra buvusi jos draugė ir buvusi jos brolio A. T. žmona. Draugavo ir bendravo prieš dešimt metų. Ji su E. T. nebendrauja apie ketverius metus ir dėl to, kaip ji gyvena paskutinius metus ji nežino. Ji su E. T. nebendrauja, nespastaroji mėgdavo dažnai išgerti, rūkydavo prie vaikų, namuose, nesitvarkydavo namų. Nori pasakyti tai, kad paskutinį kartą pas E. T. jos namuose buvo prieš ketverius metus ir matė ją neblaivią, matė namuose betvarkę, o A. žaidė ant grindų. Nuo tada E. namuose nebuvo, daugiau su ja nebendravo. Ji su A. T. pradėjo bendrauti tik nuo 2020 spalio, kai ji pradėjo gyventi pas brolį A. jo namuose. Asmeniškai ji niekada nematė A. sumuštos, sužalotos. Asmeniškai jai A. nėra pasisakiusi, kad prieš ją naudojo smurtą mama. Ji su ja tokiomis temomis nėra kalbėjusi (1 t., b. l. 149).

Liudytoja A. M. parodė, kad iš matymo pažįsta kaimynes E. T. ir jos dukrą A. T., kurios gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Minėtas kaimynes ji pažįsta, tačiau artimiau nebendrauja. Nuo 2020 metų vasaros galo ji nėra mačiusi A. T., nežino, kur ji. Mato tik E. T.. Dėl kaimynės elgesio asmeniškai jai jokių nesusipratimų nebuvo. Ji matydavo tik tai, kad pas kaimynę E. T. dažnai lankydavosi jai nepažįstami vyrai, moterys, kurie tikrai pas E. T. negyvena. Asmeniškai ji negirdėjusi didžiulio triukšmo E. T. bute. Niekada A. T. nėra skundusi dėl mamos elgesio. Apie galimą mamos smurtą prieš ją ji nieko nežino. Įsidėmėjo tik tai, kad 2020 metų vasarą, apie 1.00 valandą nakties, kelis kartus, girdėjo, kad E. T. daužo savo buto duris ir šaukia: „A., įleisk“. Be to, A. pavadino necenzūriniais žodžiais, kurių šiuo meta neprisimena. Duris daužydavo ilgai, po to triukšmas liaudavosi ( 1 t., b. l. 154–155).

?Liudytojas R. P. parodė, kad E. T. jis pažįsta. Susipažino 2020 metų vasarą prie (duomenys neskelbtini). Tada E. buvo su savo dukra A. Jie niekada nebuvo pora ar artimi draugai, tačiau bendravo. Jis su E.iš viso buvo susitikęs apie šešis kartus. Jis kelis kartus yra buvęs jos namuose (duomenys neskelbtini). Jos namo numerio neprisimena. Kai jis buvo pas E. svečiuose, namuose buvo ir dukra A. Su E. jis nebuvo susitikęs nuo 2020 spalio mėnesio. Niekada nematė, kad ji naudotų bet kokį smurtą prieš dukrą A. Nematė, kad ją muštų ar įžeidinėtų. Nematė, kad E. gerų alkoholinius gėrimus matant dukrai. Su E. T. labai mažai bendravo ir šiuo metu nebendrauja (1 t., b. l. 166).

Liudytoja nepilnametė G. O. parodė, kad A. T. yra jos draugė. Ji jai anksčiau buvo sakiusi, kad jos mama ir patėvis prisigerdavo ir ją mušdavo. A. yra sakiusi, kad patėvis mušdavo mamą. A. bijodavo grįžti namo, nes jos tėvai buvo prisigėrę. Ji yra pas A. buvusi jos namuose, kaip tėvų nebuvo. A. kelis kartus yra sakiusi, kad ją muša. Su kuo muša, nepasakojo. Vieną karta A. sakė, kad jai liepė per prievartą valgyti papriką, kas taip darė, neprisimena. A. sakydavo, kad jai pačiai patinka leisti laiką su mama. A. su mama sutardavo gerai. Neprisimena ar matė A. sumuštą. Kai A. neateidavo į mokyklą ji sakydavo, kad ją išbėrė nuo juodo šokolado. Tai buvo gal du ar tris kartus. Ji neprisimena, kada A. pirmą kartą pasakė, kad ją muša. Ji su A. mokosi vienoje klasėje. Kiek žino, kad A. dažnokai vieną palikdavo namuose, nes jos tėvai išeidavo gerti pas kaimynus. Tai jai A. sakė ne vieną kartą. A… sakė, kad jos tėvai lieka nakvoti pas kaimynus ( 1 t., b. l. 173–174).

Liudytoja Ž. O. parodė, kad A. T. yra jos dukros G. geriausia draugė ir klasės draugė. Jos dukra su A. bendrauja apie ketverius metus. A. yra daug kartų buvusi jos namuose, ją pasiimdavo kartu vykstant pramogauti, maudytis. A. daug kartų yra nakvojusi jos namuose. Buvo taip, kad ji skambino A. mamai E. norėdama atsiklausti, ar ji leidžia A. nakvoti jos namuose. Ne vieną kartą ji iš jos balso suprato, kad E. T. yra visiškai girta. Ji pasakydavo, kad A. namo negrįš ir nakvos pas ją. Tai buvo ne kartą. Ji pati yra buvusi E. T. namuose. Matė, kad buitis yra labai skurdi, netvarkinga. E. T. buvo girta. Tada ji A. pasiėmė pas save į namus. Šitas įvykis buvo 2020 metų vasarą. Apytiksliai prieš du metus yra buvę, kad A. pati pasiprašė nakvoti jos namuose, nes sakė, kad jos namuose girtaujama. Asmeniškai jai A. nesiskundė, kad ją mušą ar naudoja prieš ją kitokį fizinį smurtą mama ar patėvis. A. labai rami, uždara. Ji asmeniškai nematė, kad A. kūnas būtų sužalotas. D. G. jai kelis kartus sakė, kad jai A. pasiguodė, jog namuose ją skriaudžia mama ir patėvis. Kaip tiksliai skriaudžia, ji patikslinti negali, nežino. Tai G. jai yra sakiusi kelis karus. Pirmą kartą apie tai pasakė apytiksliai prieš trejus metus (1 t., b. l. 178–179).

Iš Gyventojų registrų išrašo apie asmenis matyti, kad A. T. tėvai yra A. T. ir E. T. (2 t., b. l. 80).

Prie ikiteisminio tyrimo yra prijungta susirašinėjimo išrašai tarp A. T. ir E. T. (1 t., b. l. 17–23).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją apie galimą vaiko teisų pažeidimą, kad E. T., vartoja alkoholį, naudoja smurtą prieš mažametę dukrą A. T., palieka ją vieną namuose (1 t., b. l. 35–69).

2021-04-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad:

???1. A. T., atsižvelgiant jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. A. T. parodymai dėl emocinės būsenos (baimė, nerimas, jaudulys) apklausų metu gali stokoti detalių, nuoseklumo, ji nekuria spontaniško įvykių pasakojimo, ji gali užsimiršti kai kurias aplinkybes.

2. Duomenų apie galimai daromą poveikį A. T. parodymams negauta. Atlikus turimų duomenų analizę, daroma išvada, kad A. T. duodama parodymus remiasi asmenine patirtimi, todėl toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus daugiau jos apklausti nerekomenduojama, rekomenduojama remtis jos jau duotais parodymais.

3. A. T. įtariamosios jos atžvilgiu atliekamų veiksmų metu negalėjo aktyviau priešintis dėl savo būsenos tuo metu (motinos baimės, fizinio silpnumo), individualių ypatumų (žemos savivertės, nepasitikinti savimi ir kitaiuždaro būdo, išgyvenanti vienišumą), turimų žinių stokos (supratimas apie tai atsirado įvykių eigoje, vėliau, tačiau ir šiuo metu nėra pilno smurtinio elgesio esmės suvokimo).

4. A. T. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamosios E. T. veiksmais ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesuteikus tiriamajai psichologinės/psichoterapinės pagalbos, orientuotos į patirtų sunkumų įveiką, ateityje gali vystytis sunkesni elgesio ir/ar emocijų sutrikimai, stabilūs asmenybės pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai.

5. Dėl jai nustatyto emocijų sutrikimo A. T. daugiau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

6. Objektyvių duomenų, kad A. T. laikotarpiu nuo 2018 m. iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021-03-25) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (2 t., b. l. 13-24).

BK 163 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, o taip pat pačios kaltinamosios prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamoji E. T. laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) būdama atsakinga už mažametės dukros A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) m., auklėjimą ir vystymąsi, turėdama teisę ir pareigą tinkamai ją auklėti, privalėdama rūpintis mažametės dukters sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad mažametė būtų parengta savarankiškam gyvenimui, taip pat privalėdama užtikrinti vaiko teises, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, taip pat sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką bei užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis mažametės A. T. atžvilgiu, su ja žiauriai elgėsi, fiziškai ir psichiškai ją gniuždydama, o būtent: palikdavo A. T. vieną namuose be priežiūros, sukeldama vaikui baimės, nerimo ir nesaugumo jausmą, nuolat girtavo vaiko akivaizdoje, sistemingai pakeltu tonu, šaukdama žodžiais ir rašydama žinutes į mobiliojo ryšio telefoną ir per socialinį tinklą „Messenger" žemino vaiko orumą, nesirūpino vaiko švara ir higiena, supykusi mėtydavo daiktus į vaiką, ne mažiau kaip septynis kartus, baudė vaiką fizinėmis bausmėmis suduodama ranka į veidą, ranką bei nugarą taip sukeldama mažametei fizinį skausmą, 2020-09-28, apie 18.00 val. virtuvėje, ranka suėmusi mažametei A. T. už plaukų nutempė ją į kambarį sukeldama fizinį skausmą, šiais veiksmais formavo vaiką kaip itin jautrią, pažeidžiamą, nuolankią, žemos savivertės, nepasitikinčią savimi ir kitais, uždaro būdo, išgyvenančią vienišumą asmenybę, ko pasėkoje mažametei A. T. išsivystė (duomenys neskelbtini), sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajai E. T. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK163 straipsnį.

Kaltinamoji E. T. yra kalta, todėl baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

E. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 83–89).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 163 straipsnio sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamosios E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji E. T. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Ji praeityje neteista, administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 68), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė / nesilankė (2 t., b. l. 68, 71), nedirbanti. .

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai bausmės vykdymo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² ir 73 straipsniai).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: uo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistosios gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

E. T. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.