Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams trejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-05-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 1 p., b p p. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal 2014-05-09 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaitytas nuo 2012-10-06 iki 2012-10-08, išbūtas laikiname sulaikyme.

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajone ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaitytas nuo 2012-10-06 iki 2012-10-08 išbūtas laikiname sulaikyme.

Iš kaltinimo V. S. pašalintas turtinės žalos padarymas dėl automobilio sugadinimo.

M. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš kaltinamųjų D. S. ir V. S. solidariai 6 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Priteista iš D. S. ir V. S. solidariai 2000,00 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiajam A. Z..

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 470,83 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų D. S. ir V. S. po 240,42 Lt už nukentėjusiojo A. Z. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turgelio, ties gėlių prekyviete, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, D. S. spardant automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo A. Z., dešinį ir kairį automobilio sparnus, taip D. S. sugadinant svetimą turtą, automobilio savininkui – nukentėjusiajam A. Z. išlipus iš automobilio ir pareiškus priekaištus dėl turto sugadinimo, D. S. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to stūmė jį į automobilį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su bendrininku V. S. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairės ausies nervo uždegimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo A. Z..

Be to, D. S. ir V. S. nuteisti už tai, 2012 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turgelio, ties gėlių prekyviete, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, prikibo prie savo automobilyje BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio A. Z. – D. S. spardant dešinį ir kairį automobilio sparnus, taip sugadinant svetimą turtą, automobilio savininkui – nukentėjusiajam A. išlipus iš automobilio ir pareiškus priekaištus dėl turto sugadinimo, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu – D. S. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, stūmė į automobilį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su bendrininkais D. S., V. S. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairės ausies nervo uždegimą, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu D. S., V. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turgelio, ties gėlių prekyviete, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, D. S. spardant automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo A. Z., dešinį ir kairį automobilio sparnus, taip D. S. sugadinant svetimą turtą, automobilio savininkui – nukentėjusiajam A. Z. išlipus iš automobilio ir pareiškus priekaištus dėl turto sugadinimo, D. S. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to stūmė jį į automobilį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su bendrininku V. S. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairės ausies nervo uždegimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo A. Z..

M. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turgelio, ties gėlių prekyviete, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, prikibo prie savo automobilyje BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio A. Z. – D. S. spardant dešinį ir kairį automobilio sparnus, taip sugadinant svetimą turtą, automobilio savininkui – nukentėjusiajam Apolinarui išlipus iš automobilio ir pareiškus priekaištus dėl turto sugadinimo, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu – D. S. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, stūmė į automobilį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su bendrininkais D. S., V. S. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairės ausies nervo uždegimą, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus šešis mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajone ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo A. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio dalis dėl M. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.), taip pat Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, prokurorės ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio dalis dėl M. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintasis M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir M. Ž. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą dėl žalos atlyginimo, dėl ko nuosprendis keistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šiuo atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo A. Z., liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų D. B. ir D. Z. teisme duotais parodymais, netinkamai įvertino duomenis, esančius parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl M. Ž. kaltės klausimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. Ž. neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis, D. S., V. S. ir E. B. eidami į barą „(duomenys neskelbtini)“ ėjo pro parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę link gėlių turgelio ir D. S. eidamas užkliuvo už A. Z. automobilio. A. Z. kažką pasakė ir jie sukonfliktavo. Jie visi buvo paėję šiek tiek toliau, D. S. atėjo jiems iš paskos. Tada A. Z. vėl kažką pasakė, lyg pagrasino išsitraukti kirvį, jis gerai negirdėjo. D. S. buvo beveik atėjęs iki jų, tačiau nukentėjusysis pašaukė vėl. Nukentėjusysis buvo išsitraukęs kirvį ir pakvietė ateiti D. S., todėl D. ėjo link jo. Kai D. S. priėjo arčiau, nukentėjusysis užsimojo kirviu. D. S. čiupo už nukentėjusiojo rankos su kirviu, trenkė jam į veidą ir jie abu nukrito ant žemės. Tada priėjo jis (M. Ž.) kartu su V. S.. Jis (M. Ž.) su jėga ištraukė iš nukentėjusiojo rankų kirvį ir numetė sau už nugaros, gal 5 metrus. V. S. spyrė keletą kartų nukentėjusiajam į šoną. Jis (M. Ž.) smūgių nesudavė. Smūgius nukentėjusiajam sudavė D. S. ir V. S.. Jis (M. Ž.) pasakė, kad reikia eiti iš čia ir visi nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kas sugadino nukentėjusiojo automobilį, nematė to įvykio. Mano, kad dėl užkliuvimo koja nieko automobiliui negalėjo atsitikti (3 t. 57-59 b. l.).

Pažymėtina, nors M. Ž. kaltu neprisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų L. P., E. B., D. B., D. Z. parodymuose užfiksuotos M. Ž. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, atitinka tiek A. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole esančius duomenis, tiek specialisto išvadą, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose esančius duomenis t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią M. Ž. kaltę, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais tiek paties išteisintojo, tiek jam artimo asmens – jo sūnaus motinos E. B., tiek kitų nuteistųjų D. S. ir V. S. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad M. Ž. nukentėjusiajam A. Z. smūgių nesudavė. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija išteisintojo sūnaus motinos E. B. ir kitų nuteistųjų D. S. ir V. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant padėti M. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių tiek pats nukentėjusysis A. Z., tiek liudytojai D. Z., L. P., D. B. turėtų pagrindą apkalbėti išteisintąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats M. Ž..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad M. Ž., D. S. ir V. S., veikdami kaip bendrininkai vykdytojai, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo A. Z. ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. Ž. ir kiti nuteistieji D. S. bei V. S. padarydami jiems inkriminuotas veikas veikė kaip bendrininkai vykdytojai. Iš apeliacinės instancijos teisme ištirtų ir aptartų įrodymų yra aišku, kad M. Ž., kaip ir kitų nuteistųjų D. S. ir V. S. apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie turgelio, ties gėlių prekyviete, lėmė ne asmeninės, o kitos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų, apie nukentėjusiojo ar kitų asmenų veiksmus, pateisinančius M. Ž. ar kitų nuteistųjų smurtą prieš A. Z. asmeniniais nesutarimais. Išteisintojo M. Ž. parodymus, neigiant įvykio dieną kartu su D. S. ir V. S. sumušus nukentėjusįjį, teisėjų kolegija vertina, kaip niekuo nepagrįstą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje neginčijamai nustatyta, jog M. Ž., kaip ir kitų nuteistųjų, nusiteikimas nusikalstamai veikti nukentėjusiojo atžvilgiu kilo dėl paniekos elementarioms moralės bei elgesio normoms, norint demonstruoti nepagarbą kitiems asmenims, o tai sudaro chuliganiškų paskatų turinį. Būtina pažymėti, kad M. Ž., kaip ir kitų nuteistųjų, pavojingi veiksmai – smurtas prieš nukentėjusįjį A. Z. buvo padaryti viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Nekyla abejonių, kad vieša rimtis ir įvykio vietoje buvusių asmenų numatytas normalus buvimas viešoje vietoje buvo sutrikdytas. Taigi M. Ž., veikdamas kartu su D. S. ir V. S., savo veiksmais sutrikdė ir viešąją tvarką.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog byloje įrodyta, kad M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, o būtent

2012 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turgelio, ties gėlių prekyviete, veikdami bendrininkų grupėje, D. S., V. S. ir M. Ž., būdami apsvaigę nuo alkoholio, prikibo prie savo automobilyje BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio A. Z. – D. S. spardant dešinį ir kairį automobilio sparnus, taip sugadinant svetimą turtą, automobilio savininkui – nukentėjusiajam A. išlipus iš automobilio ir pareiškus priekaištus dėl turto sugadinimo, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu – D. S. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, stūmė į automobilį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su bendrininkais D. S., V. S. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairės ausies nervo uždegimą, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad byloje kilusių abejonių ir prielaidų pašalinti nėra objektyvių galimybių, ir jos vertintinos nuteistojo M. Ž. naudai. Teismas nurodė, kad nors pats nukentėjęs tvirtina, kad mušė jį visi trys vaikinai, tačiau negalėjo pasakyti kokius konkrečiai veiksmus atliko M. Ž., negalėjo pasakyti, kurie vaikinai spardė, be to, nors liudytoja L. P. ir nurodė, kad mušė trys vaikinai, o daugiausiai spardė vaikinas vilkintis raudona striuke, vėliau nurodė, kad neprisimena kaip vaikinai buvo apsirengę, parodymo atpažinti pagal nuotrauką atpažino M. Ž., kuris buvo apsirengęs raudona striuke, tačiau nei vienas vaikinas raudona striuke tą dieną nevilkėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vykstant smurto naudojimui, kai tiek smurtautojai, tiek nukentėjusysis vietoji nestovi, todėl neįmanoma tiksliai matyti kas ir į kokią kūno vietą suduoda smūgį, todėl aplinkybė, kad nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko M. Ž., negalėjo pasakyti, kurie vaikinai spardė, nepaneigia M. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aplinkybės, kaip byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo apsirengę asmenys, smurtavę prieš nukentėjusįjį, šių asmenų veikos teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio dalis dėl M. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant M. Ž. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes M. Ž., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, kaltininko asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nustačius, kad M. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. S. ir V. S., minėta aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. 2012-10-06 18.10 val. buvo nustatytas 1,45 prom. girtumas (1 t. 131 b. l.), todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos APK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdama M. Ž. bausmes už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatomis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. Ž. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 8 p., 11 str. 4 d.), nusikalto būdamas anksčiau neteistas, taip pat jis yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t. 130 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t. 138 b. l.), nedirba (1 t. 137 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 8 p., 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., - laisvės apribojimą 10 mėnesių. Kadangi abu nusikaltimus M. Ž. padarė idealiojoje sutaptyje, jam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į tai, kad M. Ž. jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str.), todėl M. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltų asmenų priteisti 15000 Lt neturtinės ir 2404,84 turtinės žalos atlyginimo (2 t. 36-38 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, išteisinęs, nukentėjusiojo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam A. Z. neturtinės žalos atlyginimą tik iš D. S. ir V. S..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ne tik D. S., V. S., bet ir M. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, žalą padariusių asmenų kaltę, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam A. Z. nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas, didinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta, jog nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, M. Ž. ir D. S. bei V. S. padarė bendrais veiksmais, nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Z. prašo priteisti 2404,84 Lt turtinės žalos atlyginimo už jam priklausiusio automobilio apgadinimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. pateikdamas byloje civilinį ieškinį pasinaudojo savo teise ir nurodęs, kad D. S., V. S. ir M. Ž. veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala dėl byloje nagrinėjamo įvykio metu jo automobiliui padarytų apgadinimų ir remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-14 sudaryta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) prašė iš D. S., V. S. ir M. Ž. priteisti 2404,84 Lt turtinės žalos (2 t. 36-40 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis A. Z. su ieškiniu pateikė tik automobilio „BMW 520“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, tačiau jis automobilį pardavė nesulaukęs teismo pabaigos, be to po įvykio automobilis nebuvo apžiūrėtas ir nebuvo fiksuoti sugadinimai, tai buvo padaryta tik po keleto dienų, nėra atlikta padarytų sugadinimų ekspertizė, todėl nesant galimybės tai padaryti, šioje dalyje ieškinį atmetė.

Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti nukentėjusiojo A. Z. automobilio remonto išlaidas pagrindžiantys dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-14 sudaryta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 39, 40 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. priklausantis automobilis „BMW 520“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), po byloje nagrinėjamo įvykio buvo apžiūrėtas autoservise, padarytos automobilio apgadinimų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apgadintas automobilio variklio gaubtas, galinio matymo veidrodėlis, priekinis stiklas ir kt. (1 t. 35-37 b. l.). Duomenų, kad šie A. Z. priklausančio automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado ne dėl byloje nagrinėjamo įvykio metu padarytų nuteistųjų veiksmų, nėra. Kadangi nukentėjusiojo A. Z. nurodyta patirta turtinė žala yra patvirtinta dokumentais, ši žala atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa jo apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog M. Ž. ir kiti nuteistieji D. S. bei V. S. padarydami jiems inkriminuotas veikas veikė kaip bendrininkai, nukentėjusiajam A. Z. padarytą turtinę žalą turi atlyginti visi kaltininkai, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos priteisiamas iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo keičiama (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Nors nukentėjusysis A. Z. prašo nuteistiesiems nustatyti 6 mėnesius terminą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šio prašymo patenkinimui nėra įstatyminio pagrindo.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 470,83 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl A. Z. gydymo išlaidų. Minėtas civilinis ieškinys pagrįstas (1 t. 12-15 b. l.), todėl ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš D. S., V. S. ir M. Ž. lygiomis dalimis po 156, 94 Lt (45,45 EUR).

Nukentėjusysis A. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikdamas prašymą ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad 2014-09-30 jis sumokėjo 1000 Lt advokatui už atstovavimą ir dokumento surašymą, prašė iš nuteistųjų asmenų solidariai priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinio proceso metu pateikto 2014-09-30 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už teisinę pagalbą nukentėjusysis A. Z. advokatui A. Jonauskui sumokėjo 1000 Lt. Šios nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistųjų D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam A. Z. iš D. S. ir V. S. solidariai priteista 2000,00 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji D. S., V. S. ir M. Ž. padarydami jiems inkriminuotas veikas veikė bendrininkų grupėje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo keistina, priteisiant nukentėjusiajam A. Z. 2000,00 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. S., išlaidas iki 2014-11-10 sudaro 220 Lt advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio dalį, kuria M. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendį pakeisti:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš kaltinamųjų D. S. ir V. S. solidariai 6 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas, dalį, kuria priteista iš D. S. ir V. S. solidariai 2000,00 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiajam A. Z., dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 470,83 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų D. S. ir V. S. po 240,42 Lt už nukentėjusiojo A. Z. gydymą.

Nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai 2404,84 Lt (696,49 EUR) turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Lt (1737,72 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam A. Z. priteisti iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai 2000 Lt (579,24 EUR) turėtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusiajam A. Z. priteisti iš D. S., V. S. ir M. Ž. solidariai 1000 Lt (289,62 EUR) turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 470,83 Lt (136.36 EUR) dydžio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš D. S., V. S. ir M. Ž. po 156, 94 Lt (45,45 EUR) už nukentėjusiojo A. Z. gydymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.