- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- eI3-372-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00311-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Pyplių ūkis“
- Advokatai
- Raimundas Moisejevas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Švickienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pyplių ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pyplių ūkis“ NMA naudai 499 999,99 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nurodo, kad 2019 m. sausio 8 d. pareiškėja priėmė sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovei taikoma sankcija – išmokėtos paramos 499 999,99 Eur susigrąžinimas.
Paaiškina, kad 2012 m. kovo 7 d. NMA su atsakove sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį, atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės kūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. NMA, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2018 m. gruodžio 12 d. Ministerijos komisijos posėdyje (2018 m. gruodžio 19 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-656 (5.50E)) informavo NMA, kad pritaria siūlymui paramos gavėjai taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.
Pažymi, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu nuo 2019 m. kovo 17 d. pradėdamos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovės negrąžintos 499 999,99 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Teismo posėdžio metu NMA atstovė palaikė prašymo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Pyplių ūkis“ atsiliepime nurodytais argumentais prašo pareiškėjos prašymą atmesti.
Nurodo, jog NMA Sprendimą priėmė praleidusi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą. NMA išvada Sprendime, kad apgaulės būdu UAB „Pyplių ūkis“ gavo dvigubą finansavimą yra visiškai nepagrįsta. NMA kartu su Sprendimu nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti NMA poziciją. NMA nepateikė Sprendime minimų susitarimų sudarytų tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir kitų ūkio subjektų dėl kepimo įrangos įsigijimo. Teigia, jog negali įvertinti ar NMA Sprendime minimos faktinės aplinkybės yra teisingos, taip pat negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jų komentuoti. NMA mini tik galimai fiktyvius viešuosius pirkimus. NMA neturi įrodymų, kad viešieji pirkimai iš tiesų buvo fiktyvūs. NMA neturi teisės patraukti atsakomybėn UAB „Pyplių ūkis“ už tariamus pažeidimus dėl 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytų sutarčių, kurios siejamos su kepimo įrangos įsigijimu bei dėl 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. sudarytų sutarčių, siejamų su automobilių įsigijimu, kadangi yra praėjęs senaties terminas. NMA Sprendimą priėmė jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. Atsakovės vertinimu, jis visiškai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį o NMA nepagrindė, jog atsakovė neįvykdė projekto pagal Paramos sutartį.
Atsakovė nurodo, kad NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pabaigos. NMA siekia remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. NMA nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė Paramos sutartį, reikėtų daryti išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Pažymi, kad jam skirta sankcija yra neproporcinga konstatuotiems pažeidimams, neindividualizuota, skirta neatsižvelgiant į teisės nuostatas, galiojusias konkretaus pažeidimo įvykdymo (atitinkamos sutarties sudarymo) metu, t. y. atitinkamomis NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) (akcentuojant šių taisyklių 197.4 p.) redakcijomis. NMA nenurodė, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus įvykdė atsakovė, kokios sankcijos skirtinos už atitinkamus pažeidimus. NMA nepagrindė, kodėl taikoma griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas. Atsakovės manymu, Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis yra labai bendro pobūdžio ir pareiškėja neturėjo pagrindo juo remtis. Atsakovė akcentuoja, jog, vadovaujantis teismų praktika, pareiškėja negalėjo skirti pačios griežčiausios sankcijos, jeigu projektas buvo iš dalies įvykdytas, šiuo atveju projektas buvo įvykdytas visiškai. Net ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2018 m. spalio 29 d. atlikusi NMA pateiktos informacijos vertinimą, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti NMA sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją bei siūlyti susigrąžinti tik tą paramos dalį, kuri buvo išmokėtą pagal pateiktus apgaulingus duomenis. Be to, NMA Sprendime norėdama įrodyti padidintą mobilių prekyviečių įsigijimo kainą turėjo atlikti ekspertizę.
Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2018 m. spalio 29 d. atlikusi NMA pateiktos informacijos dėl UAB „Pyplių ūkis“ vertinimą, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti NMA sprendimui paramos gavėjai, t. y. atsakovei taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją, t.y. susigrąžinti 499 999,99 EUR ir nutraukti paramos sutartį.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ pareiškėjos naudai 499 999,99 Eur dydžio skolą (grąžintinas lėšas) ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 12 d. NMA gavo atsakovės paramos paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Paraiška). Atsakovė su pareiškėja 2012 m. kovo 7 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės įkūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o NMA įsipareigojo kompensuoti iki 500 000,00 Eur (1 726 400 Lt) (t. y. iki 75 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. NMA, įvertinusi atsakovės pateiktus mokėjimo prašymus, atsakovei išmokėjo 499 999,99 Eur (1726400 Lt) paramos sumą.
NMA atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. Tuo pagrindu NMA priėmė 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2, kuriuo atsakovei taikoma sankcija – išmokėtos paramos 499 999,99 Eur susigrąžinimas. Apie priimtą Sprendimą 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BRK-129 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ NMA informavo atsakovę bei nurodė, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr.21R-200(AG-135/03-2019) pareiškėjos skundą atmetė.
Nesutikdama su NMA ir Komisijos sprendimais atsakovė su skundu kreipėsi į teismą prašydama šiuos sprendimus panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistu. LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovės prašymą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020.
Administravimo taisyklių 5.9 punkte nustatyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas. NMA turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 5.14 punktu, NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Administravimo taisyklių 255 punktą, nustačiusi pažeidimus NMA atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas. Viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių yra paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidė pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
2019 m. sausio 8 d. NMA sprendimas Nr. SKP-2 yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), taikymo prasme. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – „vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“ (Grąžinimo taisyklių 3.10 p.).
Grąžinimo taisyklių 4 punkte nurodoma, jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžinimo taisyklių 4.2 ir 4.3 papunkčiai).
Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 8 d. NMA sprendimas Nr. SKP-2 bei paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovas nesutikdamas su Sprendimu jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) atsakovo skundą atmetė. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu atsakovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir jį atmetus (administracinė byla Nr. eA-2725-415/2020).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime konstatuota, kad atsakovė padarė 3 Projekto pažeidimus (atsakovė NMA teikė nepilną (klaidinančią) informaciją, kurios pasėkoje buvo dvigubai finansuota įsigydama įrangą ir automobilius, taip pat už didesnes kainas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes)) ir padarė išvadą, kad šie pažeidimai konstatuoti pagrįstai. Teismo vertinimu, NMA nustačiusi minėtus pažeidimus, vadovaudamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, Administravimo taisyklių 197.3 ir 197.3.14 punktais., 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 punktais, pagrįstai taikė sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį. 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismai NMA Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nenustatė pagrindų jo panaikinimui.
Atsižvelgus į tai kas nurodyta, teismas pažymi, jog Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas, dėl jo pasisakė aukštesnės instancijos teismas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo kvestionuoti sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas taip pat pastebi, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad kiekvienam paramos gavėjui, kaip atsakingam subjektui, už tinkamą projekto įgyvendinimą tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atlikto darbo išsaugojimą.
Kaip jau minėta anksčiau, Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Pyplių ūkis“ pareiškėjos naudai 499 999,99 Eur paramos lėšas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Agentūra taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktas numato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal tų pačių taisyklių 15.1. papunktį palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Apie Sprendimą atsakovė informuota 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BRK-129 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, Atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, NMA informavo atsakovę apie Sprendimą susigrąžinti 499 999,99 Eur susidariusią skolą bei suteikė 60 dienų terminą skolai grąžinti. Taigi iš esmės laikėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovė reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, jai skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju, kaip teisingai nurodo NMA, nuo 2019 m. kovo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos.
Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laiko pagrįstu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Agentūros reikalavimai priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ pareiškėjos naudai 499 999,99 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra tenkinami.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis centus) skolą dėl neteisėtai gautos paramos.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dalies, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.