Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos užsienio įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-01 (toliau - Nutarimas), kuriuo nutarė skirti pareiškėjai 14 000 Eur ekonominę sankciją (baudą) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalį. Pažymi, jog pareiškėja teikiant atsakovui rašytinius paaiškinimus detaliai bei išsamiai aprašė incidento aplinkybes bei nurodė pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) teršalai (dyzelinas) į Klaipėdos uosto akvatoriją pateko 2019 m. vasario 20 d. baržoje „(duomenys neskelbtini)" vykdžius dyzelinio kuro perpumpavimą ir netyčia perpildžius vieną iš cisternų. Nei pareiškėjos, nei josdarbuotojų veiksmuose tyčios dėl teršalų (dyzelino) patekimo į uosto akvatoriją nebuvo, todėl laikytina, kad pažeidimas buvo padarytas tik dėl neatsargumo; 2) įvykio metu į Klaipėdos uosto akvatoriją buvo paleista apie 5 l jūrinio dyzelinio kuro (apytiksliai 4,34 kg), t.y. teršalų kiekis bei pažeidimo mastas yra nedidelis; 3) laivo „(duomenys neskelbtini)" kapitonas nedelsiant informavo uosto tarnybas apie įvykį, kas reiškia, kad pareiškėjas pažeidimo neslėpė, pripažino jo įvykdymo faktą ir bendradarbiavo su uosto priežiūrą vykdančiomis institucijomis; darbuotojas iš karto, t.y. po maždaug po 15 min. - maždaug 14 val. 10 min. informavo radijo ryšiu uosto dispečerį apie įvykusį pažeidimą; 4) pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų užkertant kelią žalingų pažeidimo padarinių plitimui - savo jėgomis pastatė bonines absorbcines užtvaras, kurios neleido teršalams plačiau pasklisti po Klaipėdos uosto akvatoriją bei surinko teršalus iš jūros, panaudojant SOPEP medžiagas; 5) pareiškėja savo jėgomis bei lėšomis likvidavo pažeidimo padarinius, t. y. surinko ir absorbavo visus įvykio metu paleistus teršalus nuo vandens paviršiaus; 6) pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokios žalos gamtai; 7) pareiškėja visapusiškai bendradarbiavo su Inspekcija pažeidimo tyrimo metu.

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad tiek pareiškėjai, tiek kitiems asmenims 4 000 Eur bauda būtų pakankama prevencinė priemonė, jog darytų atgrasantį poveikį dėl tokių pažeidimų nepasikartojimo ateityje.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 14 000 Eur ekonominė sankcija už padarytą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, paskirtos ekonominės sankcijos piniginės baudos dydžio pakeitimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje baržoje „(duomenys neskelbtini)", vykdant dyzelinio kuro perpumpavimą ir perpildžius vieną iš cisternų, naftos produktai (dyzelinas) pateko į Klaipėdos uosto akvatoriją. Baržos kapitonas apie šį įvykį nedelsiant pranešė uosto tarnyboms bei likvidavo incidento pasekmes.

2019 m. gegužės 29 d. Inspekcija surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (13.10)-AD5-01, kuriame nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. 13 val. 20 min. uosto dispečeris iš savivartės baržos „(duomenys neskelbtini)", dalyvaujančios Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo darbuose prie uosto krantinių Nr. 10-11, kapitono gavo pranešimą, kad iš minėtos baržos į uosto akvatoriją pateko apie 5 l (4,34 kg) dyzelino (naftos produkto). Protokole taip pat pažymėta, jog pareiškėja neužtikrino tinkamo operacijų su naftos produktais vykdymo, ko pasėkoje buvo užteršta jūrinė aplinka.

2019 m. liepos 9 d. pareiškėjas atsakovui pateikė rašytinius paaiškinimus.

2019 m. liepos 18 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-01, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 14 000 Eur ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėja pripažįsta, kad pažeidė Nutarime nurodytus teisės aktus.

Pareiškėja prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad ji ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti, žala aplinkai nebuvo padaryta, todėl atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirta 14 000 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalis numato, kad atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad ji padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis ir kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei kad padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja aktyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, visi į aplinką patekę grynieji naftos teršalai buvo surinkti, žala gamtai nepadaryta. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių.

Į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme – 2019 m. gruodžio 6 d. Pažymoje dėl patirtų nuostolių nurodyta, jog pareiškėja nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. vykdė įvairius darbus Klaipėdos jūrų uoste <...> ir iš veiklos, susijusios su vykdytais projektais Lietuvoje bendrovė patyrė ženklių nuostolių: gauta pajamų – 19.0 mln. Eur, patirta išlaidų – 21.3 mln. Eur, patirta veiklos nuostolių – 2.3 mln. Eur. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog šiuo metu pareiškėja jau yra baigusi visus projektus Lietuvoje ir nėra duomenų, jog ateityje pareiškėja Lietuvoje planuotų vykdyti projektus. Taigi, vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, nustatyta, jog pareiškėjos veikla, vykdant projektus Lietuvoje, buvo nuostolinga, todėl paskirta 14 000 Eur ekonominė sankcija tik dar labiau pablogins pareiškėjos finansinę padėtį.

Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, patirtas išlaidas, siekiant užkirsti kelią padariniams bei kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog pareiškėjai paskirtos ekonominė sankcijos dydis pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija yra neadekvati bendrovės padarytiems teisės pažeidimams ir yra per didelė. Teismas nustatydama ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai bendrovei, tiek ir kitiems, ypač veikiantiems prekybos naftos produktais srityje, juridiniams asmenims ir, kad pakankama bei pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė pareiškėjai yra 4 000 Eur dydžio bauda.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą paskirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, ginčo Nutarimas keistinas ir pareiškėjai skirtina 4 000 Eur ekonominė sankcija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2019 m. liepos 18 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-01.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2019 m. liepos 18 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo paskirtą 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) baudą sumažinti ir užsienio įmonei „(duomenys neskelbtini)“ paskirti ekonominę sankciją – 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.