Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos) ir Veslavos Ruskan (pirmininkės), sekretoriaujant Daliai Gliebienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. T. skundą dėl atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagrįsdamas savo reikalavimus V. T. nurodė, kad 1997-12-19 Vilniaus m. pirmos apylinkės teisme buvo išnagrinėta byla, kur ieškovas AB „Vakarų bankas“ prašė teismo priimti sprendimą dėl pareiškėjo finansinės prievolės minėtam bankui. Teismas išnagrinėjęs byla banko ieškinį atmetė ir priėmė jį išteisinanti sprendimą. Bankas šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė, nes pagal jų žodžius šis sprendimas juos taip pat tenkina. 1998-03-30 bankas padavė kasacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris jį priėmė nagrinėti ir, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, panaikino apylinkės teismo sprendimą tuo patenkindamas banko kasacinį skundą. Apygardos teismas negalėjo priimti nagrinėti bylą kasacine tvarka, nes, vadovaujantis LR teismų įstatymo bei LR civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) nuostatomis, tai ne tos instancijos teismo kompetencija. Kadangi kasacija toje pačioje byloje negalima, tai buvo likęs vienas kelias - kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Tuo metu Lietuva nebuvo ES šalis tai norint apskųsti šį sprendimą reikėjo samdyti vertėją tam, kad bylos tekstą išverstu į vieną iš oficialių ES kalbų, be to, ir advokatai dar tik žengė pirmuosius žingsnius šitoje srityje. Paskaičiavus kiek kainuos vertėjo ir advokato paslaugos išlaidos gavosi didesnės negu suma priteista Vilniaus apygardos teismo. Buvo priimtas sprendimas palikti viską taip kaip yra. AB „Turto bankui“ pradėjus reikalauti skolos, nutarta kreiptis į Tarnybą teisinės pagalbos. Susitikęs su darbuotoja jai paaiškino apie beveik prieš dešimt metų susidariusią situaciją. Darbuotoja patarė kreiptis į advokatą, nes tai yra teisminiai dalykai. Kadangi yra nedirbantis ir negauna jokių pajamų, tai Tarnybos darbuotoja nurodė kokius dokumentus reikia pateikti, tam, kad būtų suteiktos nemokamos advokato paslaugos. Pristačius reikiamus dokumentus, Tarnyba savo sprendimu 2007-01-19 Nr.S-(1.7.)-66-78-07 atsisakė skirti advokatą motyvuodama tuo, jog senai suėjęs senaties terminas ir kad tuo pačiu klausimu kasacija nepaduodama. Komisija, išnagrinėjusi skundą dėl Tarnybos sprendimo, skundo netenkino ir paliko sprendimą nepakeistą.

Tarnyba ir Komisija netinkamai aiškina LR CPK nuostatas, reguliuojančias proceso atnaujinimą, o nagrinėjamu atveju taikytini LR CPK 365 str. 1d. bei 366 str. l d. 5, 8, 9 punktai. Be to, banko darbuotoja telefoninio pokalbio metu patikino, kad senaties terminą jie skaičiuoja nuo tos datos kai Klaipėdos apygardos teismas patvirtino jų sandorį apie reikalavimų perleidimą tai yra nuo 2002-10-29. Toks nesuprantamas senaties termino įvairus traktavimas negalimas, todėl ginčas turi būti sprendžiamas teisme. Europos žmogaus teisių teismui pateikimo terminas taip pat praleistas, tačiau yra kiti teismai, kur senaties visai nėra arba jos terminai ženkliai ilgesni.

Spręsdama dėl kasacinio skundo pakartotinio parengimo, Tarnyba nustatė, kad negalima paduoti skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 1998-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2K29-91, nes 1998 m. LR CPK 340 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą. Vilniaus apygardos teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2K29-91 1998 m. dėl prievolės nevykdymo ir 1998-05-19 priėmė nutartį. Atsižvelgiant į tai, pakartotiniai skundai dėl tos pačios įsiteisėjusios nutarties yra negalimi.

Spręsdama dėl civilinio proceso atnaujinimo, Tarnyba nustatė, kad yra praleisti terminai paduoti prašymą atnaujinti procesą. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje reikia remtis LR CPK 368 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Kadangi nuo 1998-05-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr.2K29-91 1998 m. įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 5 metai, pagal LR CPK 368 str. 2 d. prašymas atnaujinti terminą negali būti pateikiamas. Nors pareiškėjas nurodo, kad banko darbuotojos tvirtinimu senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai Klaipėdos apygardos teismas patvirtino sandorį apie reikalavimų perleidimą, t.y. nuo 2002-10-29, Tarnyba pažymi, kad banko darbuotojos tvirtinimai neturi jokios juridinės galios.

Vilniaus apygardos teismas, 1998-05-19 priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr.2K-91 1998 m., rėmėsi tuo metu galiojusiu 1964 m. LR CPK 354 str. 1 d. 1 p., kuriame sakoma, kad dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardos teismams. Todėl Vilniaus apygardos teismas LR CPK normų nepažeidė. Atsakovė taip pat nėra kompetentinga spręsti civilinio ginčo nagrinėjimo metu galiojusių įstatymų tobulumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 1997-12-19 sprendimu atmestas ieškovo AB „Vakarų banko“ ieškinys atsakovui V. T. dėl prievolės įvykdymo (b.l. 8).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčą kasacine tvarka, 1998-05-18 nutartimi Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 1997-12-19 sprendimą panaikino, AB „Vakarų bankas“ ieškinį tenkino ir iš V. T. priteisė banko naudai 24000 Lt bei 1800 Lt žyminio mokesčio valstybei (b.l. 12).

V. T. 2006-01-17 Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, kurioje išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir AB „Vakarų banko“ (b.l.15).

Tarnyba 2007-01-19 sprendimu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsisakė (b.l.8). Savo sprendime atsakovė konstatavo, kad vadovaujantis LR CPK 340 str. 3 d., kasacine tvarka bylos dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjamos vieną kartą. Kadangi Vilniaus apygardos teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl prievolės neįvykdymo ir 1998-05-19 priėmė nutartį. Atsižvelgus į tai V. T. neturi pagrindo pakartotinai kasacine tvarka skųsti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimo. Kadangi nuo minėtos Vilniaus apygardos teismo 1998-05-19 nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, atsižvelgus į LR CPK 368 str. 2d. nuostatas, terminas atnaujinti procesą yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2007-01-19 sprendimo, 2007-03-09 sprendimu V. T. skundą atmetė remdamasi tais pačiais argumentais kaip ir Tarnyba (b.l. 23-24).

Byloje spręstinas ginčas dėl V. T. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2007-01-19 sprendimą bei Komisijos 2007-03-09 sprendimą pagrįstumo bei teisėtumo.

Antrinės teisinės pagalbos asmeniui suteikimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Skundžiamuose Tarnybos bei Komisijos sprendimuose nurodoma, kad V. T. byla neperspektyvi, taigi yra Įstatymo 11 str. 5 d. 1, 2 p. numatyti pagrindai atsisakyti suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą.

Iš skundo motyvų matyti, kad V. T. Vilniaus apygardos teismo 1998-05-18 nutarties peržiūrėjimą bei skundžiamų Tarnybos bei komisijos sprendimų nepagrįstumą sieja su proceso atnaujinimo bei civilinio ginčo tarp V. T. bei AB „Vakarų bankas“ pakartotinio nagrinėjimo kituose tarptautiniame teismuose galimybėmis.

Galiojančio LR CPK 368 str. 2d. nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio 366 str. 1 d. 1 p. nurodytą atvejį, t.y. Europos žmogaus teisių teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

Vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (LR Seimo ratifikavo 1995-04-27) 35 str. 1d., Europos Žmogaus teisių teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą tarp V. T. bei AB „Vakarų bankas“ ir 1998-05-19 priėmė nutartį, todėl darytina išvada, kad tiek proceso atnaujinimo tiek skundo padavimo Europos žmogaus teisių teismui terminai yra praleisti.

Nors V. T. teigimu, ginčas tarp jo bei AB „Turto bankas“ galėtų būti peržiūrėtas kitų teismų, kuriuose senaties terminas žymiai ilgesnis ar visai netaikomas, minėtų argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais.

Be kitų Įstatymo 11 str. 5 d. numatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nurodoma, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2p.).

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog V. T. reikalavimas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 1998-05-19 sprendimą teisine prasme yra neperspektyvūs, reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, todėl yra Įstatymo 11 str. 5d. 1, 2 p. nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad prašymą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai rašęs ne jis pats, o pas atsakovę dirbanti darbuotoja, kuri jo nieko neklausė. Jis nurodo, kad advokato jam reikia išsiaiškinti santykius su Turto banku, o atnaujinti bylos jis nesiruošia.

Vertinant šias pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, daroma išvada, kad jos nėra susijusios su nagrinėjamu dalyku.

Atsakovei nebuvo pateiktas ir ji nenagrinėjo tokio pobūdžio pareiškėjo prašymo, apie kokį jis nurodo teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl teisinės pagalbos suteikimo, jeigu mano, kad Akcinė bendrovė „Turto bankas“ reikalaudama skolos, veikia neteisėtai, pažeisdama įstatymus ar kitus jo saugomus teisėtus interesus.

Teismas 2007-06-12 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005-07-25 Nr.S-(1.7)-6678-07 ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos Nr.S-47-(A(G)-54)sprendimų. Šių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas ir yra ginčo dalyku šioje byloje.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai sprendžiama, jog Tarnybos 2007-01-19 sprendimas atsisakyti suteikti V. T. antrinę teisinę pagalbą bei Komisijos 2007-03-09 sprendimas, yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.