Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-28 · Byla Nr. ATP-112-519/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
ATP-112-519/2014
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00920-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-112-519/2014Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00920-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 53; 79.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato Kelių policijos skyriaus skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, buvo nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šalies argumentai

V. J. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi V. J. prašymą tenkino ir 10 mėnesių sutrumpino Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skundu Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Nesutinka su teismo išvada, kad sutrumpinus V. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kad jam taikytos poveikio priemonės nebus efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruos visuomenėje nustatytas elgesio normas. Teigia, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas, kaip išimtis iš bendros taisyklės, be to, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga, todėl sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. Nurodo, kad V. J. anksčiau administracine tvarka yra baustas 13 kartų, tarp jų už KET pažeidimus – 9 kartus, 3 KET pažeidimai laikomi šiurkščiais, t. y. jis buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, todėl, prieš sėsdamas už automobilio vairo ir pradėdamas važiuoti, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes jam, jo šeimos turtinei padėčiai, bei kilsiančiom kitomis problemomis. Teigia, kad V. J., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, padarė grubų administracinės teisės pažeidimą, tokiais savo veiksmais parodė, kad elgiasi socialiai neatsakingai bei menkina žmogaus asmeninės atsakomybės jausmą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Nors V. J. įvykdė visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 1 metus 1 mėnesį) V. J. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. J. 2003 m., dar neturėdamas teisės vairuoti, padarė šiurkštų teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės bei būdamas neblaivus, 2005–2006 metais neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vėl pažeidė KET, už kuriuos buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį. Taip pat iš asmens baustumo pažymos matyti, kad V. J. per dešimt metų baustas iš viso 13 kartų, tarp jų 8 kartus už teisės pažeidimus transporte, penkis kartus už kitus teisės pažeidimus, kuriuos padarė taip pat būdamas neblaivus (11–16 b. l.). Be to, V. J. baustas ir už analogišką teisės pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir už tai jam buvo atimta 1 metams teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis ir toliau darė teisės pažeidimus ne tik transporte (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones V. J. 2009-03-06 vairavo transporto priemonę), bet ir kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo taikytos administracinės nuobaudos. Šie duomenys apie V. J. ankstesnius baustumus neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo tinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Tokio V. J. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis dirba (2 b. l.), baigė transporto priemonių vairuotojo pirmosios pagalbos mokymą (6 b. l.), nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro registruose dėl psichikos sutrikimų, priklausomybės sutrikimų (7 b. l.), baigė saugotojų kursus (4, 5 b. l.), 2012-11-26 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo (16 b. l.). Pastebėtina, kad sumokėti paskirtą baudą V. J. privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. V. J. neatsakingumo taip pat nepaneigia ir tai, kad jis buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (6 b. l.), kadangi tokią švietėjišką programą jis privalės išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos rekomendacijos matyti, kad V. J. nuo 2013-08-06 dirba operatoriumi (3 b. l.) ir nuobaudos laikotarpiu neprarado darbo, todėl yra pagrindas manyti, kad darbe apeliantui teisė vairuoti nėra būtina. Tai, kad pagal V. J. darbo grafiką (nuo 6 iki 18 val.) įmonė darbuotojų nebeveža, nepaneigia, kad į darbą ir iš jo V. J. negali vykti viešuoju transportu ar kitu būdu, kadangi pagal www.maps.lt atstumas tarp V. J. gyvenamosios ir jo darbo vietų tėra vos 5 kilometrai. Dėl to tai, kad įmonė nebeveža savo darbuotojų tai taip pat nelaikytina aplinkybe, kuriai esant būtų galima sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo rezultatui, be to, teisė vairuoti transporto priemonę apeliantui atimta minimaliam laikotarpiui. Taip pat V. J. nustatytas neįgalumas (nustatytas 45 procentų nedarbingumas) nelaikytina aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi jam nustatytas neįgalumas netrukdė padaryti teisės pažeidimų – vairuoti transporto priemonę neblaiviam bei pasipriešinti teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams (15–16 b. l.). Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie turi būti adekvatūs, kaip nagrinėjamu atveju, padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl netikslinga V. J. atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, ir dėl to daroma išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį: netenkinti V. J. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus