- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-570-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00225-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Valentina Paliulionienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-570-350/2012
2012 m. lapkričio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012-09-20 nutarimu A. B. nubaudė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą 2000 Lt bauda.
A. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2012-04-02 d. 10 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam teisė vairuoti yra atimta, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus.
A. B. skundžia Biržų rajono apylinkės teismas 2012-09-20 nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis jis nevairavo jokio automobilio ir KET pažeidimo nepadarė. Pažymi, kad procesinis sprendimas šioje byloje grindžiamas išimtinai tik jį kaltinančių asmenų - policijos pareigūnų parodymais, visiškai neatsižvelgiant į jo ir liudytojus K. D. nurodomas įvykio aplinkybes. Mano, kad apylinkės teismo teisėja priėmusi skundžiamą nutarimą yra nusistačiusi priešiškai jo atžvilgiu, nes dar būdama advokate atstovavo ieškovę S. B., o jis siekė padėti atsakovu toje byloje buvusiam jo tėvui P. B.. Pažymi, kad teismas nors ir nusprendė kviesti į teismo posėdį liudytojus – M. S., L. P., S. L., kurie objektyviai ir nešališkai papasakotų aptariamo įvykio aplinkybes. Tačiau, nurodytų asmenų, dalyvavimo užtikrinimą pavedusi jam, kartu perdavė pareigą įrodymus byloje rinkti patį administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamą asmenį, nors jis jokių valdingų įgaliojimų šių asmenų atžvilgiu neturi. Be to, atkreipia dėmesį, kad nors nutarime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta dalyvaujant jam ir jo atstovui – advokatui Ž. R., tačiau kaip matyti iš įrašų teismo posėdžio protokoluose nei 2012-09-18 nei 2012-09-20 posėdžiuose jie nedalyvavo. Ne gana to, nors 2012-09-18 teismo posėdis buvo paskirta 10 val. 30 min., tačiau iš įrašo protokole matyti, kad posėdis baigėsi 10 val. 15 min., todėl galimai jo atstovas nespėjo atvykti į teismo posėdį, kai jis pats buvo išvažiavęs į užsienį.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo aspektas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėje byloje pakanka duomenų išvadai, jog jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.
A. B. nuomone apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus, bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, todėl jo nuomone priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo A. B. buvo surašytas, policijos pareigūnams E. Č. ir J. G. gavus pranešimą apie eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kai nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėti du automobiliai, kurių vienas tempė kitą, o už vieno iš jų vairo sėdėjo - A. B., kuris kaip vėliau paaiškėjo - neturėjęs teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas E. Č. nurodė, kad abu automobiliai jiems atvykus į vietą, jau važiavo keliu, o J. G. nurodė, kad kai jis matė kaip vienas automobilis bandė iš griovio troso pagalba ištraukti kitą automobilį, tačiau jam tai padaryti nepavyko. Tačiau A. B. ir jo sugyventinė K. D. tvirtino, kad automobilį vairavo būtent pastaroji, o A. B. užgesus automobilio varikliui tebandė pakartotinai jį užvesti, tačiau jam tai nepavyko. Taigi, iš esmės tiek A. B., tiek kartu su juo važiavusi K. D. neigia A. B. vairavimo įvykio metu faktą. Tačiau apylinkės teismas prieštaravimų tarp liudytojais apklaustų policijos pareigūnų ir tarp jų bei A. B. ir jo sugyventinės parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas kitos šiame įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (BMW 320, v. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – M. S., nei kartu važiavę keleiviai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek A. B. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp pačių liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, juos išsamiai apklausus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik tokiu būdu bus galima patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateiktą versiją.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra išsakęs abejones dėl jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusios apylinkės teismo teisėjos nešališkumo, argumentuodamas tuo, kad praeityje ši teisėja, kaip advokatė civilinėje byloje atstovavo jo tėvo santuokos nutraukimo procese kitą šalį. Tokie apelianto argumentai dėl teisėjos V. Paliulionienės šališkumo atmestini.
Aukštesniojo teismo nuomone, A. B. nenurodė jokių faktinių duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi, kas sudarytų pagrindą abejoti jos nešališkumu. Kaip matyti iš teismui pateikto sprendimo civilinėje byloje, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo viena iš proceso šalių, o tai, kad tėvo santuokos nutraukimo metu jis palaikė tėvą, o ne kaip pats nurodo kitą šalį, kurią tuo metu, kaip advokatė, atstovavo bylą nagrinėjanti teisėja, nėra niekaip susiję su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu ir jo asmeninės nuomonės, nenurodant jokių teisėjos galimą šališkumą patvirtinančių aplinkybių ir tokius argumentus išsakant ne bylos pirmosios instancijos teisme, o tik po nepalankaus sprendimo priėmimo, negali būti pagrindas tokiam pažeidimui konstatuoti.
Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.