- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- A15.-865-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00118-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- J. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2019 m. balandžio 21 d., apie 22.46 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairuodamas transporto priemonę „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio į griovį, apgadino vairuojamą automobilį ir kelio ženklą Nr. 146 (posūkio kryptis į dešinę). Tokiais savo veiksmais J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimų visiškai nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną vairavo blaivus, važiavo pasiimti žmonos, kelionės metu galėjo sprogti padanga arba dėl to, jog mašiną sumėtė, automobilis nuvažiavo į griovį. Išlipo iš automobilio kviesti pagalbos, kadangi automobilis savo eiga išvažiuoti nebegalėjo, skambino broliui, kad jis atvyktų su traktoriumi jį ištraukti, maždaug po 20 minučių po įvykio atvažiavo policijos pareigūnai. Paaiškino, kad dėl įvykio susijaudino, todėl norėdamas nusiraminti išgėrė automobilio salone buvusį alaus butelį. Paaiškino, kad jam yra žinoma, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau manė, jog automobiliu daugiau niekur nevažiuos, jį ir automobilį paims brolis, todėl pavartojo alkoholio.
Liudytojas A. S. nurodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. Paaiškino, kad prisimena administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iš įvykio. Nurodė, kad gavo iškvietimą, jog Šklėrių kaime už pervažos link Aluonos kaimo automobilis nuvažiavo nuo kelio, akseleruoja, vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje rado neblaivų J. B., kuris pareigūnams nurodė, kad išgėrė namuose alkoholio ir važiavo pasiimti draugę ar žmoną. Asmuo buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas neblaivumas neviršijantis 1.5 promilės. Apie tai, jog asmuo pavartojo alkoholio po įvykio jam nėra žinoma, J. B. apie tai nekalbėjo ir nebuvo užsiminęs.
Liudytoja R. K. parodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį gavo iškvietimą dėl nuvažiavusio nuo kelio automobilio, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vieta Šklėrių kaimas, netoli pervažos kryptimi link Aluonos kaimo. Įvykio vietoje pamatė numuštą kelio ženklą, nuo kelio nuvažiavusį automobilį, žmonių automobilyje nebuvo, toliau nuo automobilio žolėje rado gulintį J. B., kuris nurodė, jog ilsisi, vėliau nurodė, kad yra automobilio savininkas ir vairuotojas. Pareigūnams paaiškino, kad važiavo pas savo pažįstamą žmogų, išvažiavo iš namų pavartojęs alkoholio, apie tai, kad išgėrė po eismo įvykio nieko neminėjo. Paaiškino, kad atvykę į eismo įvykio vietą iš pradžių patikrino automobilį ar jame nėra sužeistų asmenų, automobilio salone nepastebėjo jokio alaus butelio. Patikrinus alkotesteriu, asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d., įrodyta 2019 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 87-ANR_P-1453-2019 (toliau – Protokolas), policijos pareigūno 2019-04-21 tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio fotonuotraukomis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimais, J. B. blaivumo testo šaknele (2019-04-21 22.46 val. rezultatas – 1,17 prom.), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kita bylos medžiaga.
Tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. savo kaltės dėl vairavimo neblaiviam nepripažino, nurodydamas versiją, jog alkoholį pavartojo jau po eismo įvykio, atmetama kaip prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams bei liudytojų paaiškinimams. Kaip nurodė liudytojai – policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą jie rado neblaivų J. B., kuris patvirtino, jog alkoholį vartojo namuose. Atvykę patikrino automobilį ir jame jokių alkoholio butelių ar kitos alkoholio taros, tiek šalia eismo įvykio vietos nerado. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esančios eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog automobilio salone, bagažinėje ir daiktadėžėje alkoholio butelių neužfiksuota. Atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. nurodytos aplinkybės, kad automobilį vairavo blaivus, tačiau alkoholį pavartojo tik po eismo įvykio vertintinos kaip nepasitvirtinusios ir kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį dėl nuobaudos dydžio. Pažymėtina tai, jog administracinė atsakomybė už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje atsiranda asmenims vartojusiems narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir po eismo įvykio ar iki jo aplinkybių nustatymo, todėl J. B. nurodyta versija dėl jo neblaivumo momento nustatymo nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusižengimą, todėl darytina išvada, kad J. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, dirbantis, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidėjui skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.
ANK 423 str. 4 d. numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nors pažeidėjas J. B. prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, tačiau šiuo atveju, įstatymas numato privalomąjį specialiosios teisės atėmimą. Pažymėtina tai, jog pažeidėjas nenurodė, ir teismas nenustatė išimtinai svarbių ir reikšmingų aplinkybių neskirti šios priemonės. Pažeidėjo nurodyta aplinkybė, jog jam reikalinga vykti į darbą, teismų praktikoje nelaikoma kaip sudaranti pagrindą taikyti išimtinį institutą ir neskirti įstatyme numatyto privalomojo specialios teisės atėmimo.
ANK 423 str. 5 d. numatyta, kad už ANK 423 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).
Šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas yra teismo prerogatyva. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusižengimą J. B. padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog dėl J. B. padaryto administracinio nusižengimo nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, išskyrus vieną kelio ženklą. Todėl, dėl pažeidėjo J. B. padaryto administracinio pažeidimo neigiamų padarinių ar žalos kitiems asmenims ar jų sveikatai nekilo. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad J. B. neblaivus vairavo pirmą kartą, dėl įvykio gailisi. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, J. B. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuotina, o už padarytą nusižengimą skirtina piniginė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra pakankamos ir užtikrins administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 3 d., ir skirti jam 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės – „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Vadovaujantis ANK 603 straipsniu, grąžinti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2019-04-21 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0119000196315.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19100182906 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.