Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. būdamas nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams leido V. P. (V. P.) dirbti nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktu nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Be to, V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, atsakingu asmeniu, leido Č. L., R. N. ir A. V. (A. V.) dirbti 2016 m. spalio 13 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo V. B. nurodė, kad su protokolu sutinka (b. l. 2). Tyrimo metu V. B. paaiškino, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduoda baldus ir atlieka remonto darbus. Turėjo objektus Zujūnuose, Minties g. ir Rudaminoje. V. P. ir Č. L. pažįsta, jiems atėjus dirbti į įmonę, konsultavo juos dėl tam tikrų darbų, kuriuos reikia atlikti. Su Č. L. susitiko spalį, o su V. P. – lapkritį. Jie atliko remonto darbus Zujūnuose. V. P. bandė surinkinėti baldus, kur konkrečiai nepamena. Siuntė V. P. SMS žinutes prieš darbo pradžią (lapkričio 1 d.), kad šis apžiūrėtų objektą ir apsispręstų, dirbs pas juos ar ne. Paskutinė žinutė (lapkričio 28 d.) buvo išsiųsta per klaidą. Su V. P. atsiskaitė, atsiimti pinigų buvo atvažiavusi jo žmona, ji ir gavo pinigus. Dėl Č. L. nieko pasakyti negali (b. l. 19, 20).

Teismo posėdžio metu V. B. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų pažeidimų taip pat pripažino. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikė baldų gaminimo ir surinkimo paslaugas. Įmonės vadovu buvo I. M., o jis (V. B.) buvo akcininku. Nežiūrint į tai, dalį su įmonės ūkine veikla ir valdymu susijusių klausimų spręsdavo jis pats, tuo tarpu, I. M. tik pasirašydavo dokumentus, kadangi pats (V. B.) tokios teisės neturėjo. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašydavo taip pat I. M., tačiau dėl dalies darbuotojų priėmimo su jais tiesiogiai kalbėdavosi jis (V. B.). Dėl darbo sąlygų ir priėmimo į darbą asmeniškai kalbėjosi su V. P., Č. L. ir A. V.. Tačiau ar bendravo su R. N. – neprisiminė. Apie objektus, į kuriuos reikės vykti, darbuotojams nurodymus duodavo SMS žinute. Sutiko, kad galėjo būti, jog dėl dalies darbuotojų priėmimo VSDFV teritoriniams skyriui nebuvo pranešta iš anksto teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat sutiko, kad galėjo būti, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta su dalimi darbuotojų, tačiau apie tai jam galėjo ir nebūti žinoma. Nurodė, kad 2017 m. sausio mėn. įmonės akcijas pardavė ir šiuo metu niekur nedirba. Prašė į tai atsižvelgti skiriant nuobaudą. Nurodė, kad jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose ir taip pat nedirba, todėl šeimos finansinė padėtis nėra stabili, be to, pinigai reikalingi kredito grąžinimui. Atsižvelgiant į tai, prašė skirti mažesnę baudą, nei nustatytas sankcijos minimumas.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. Valaskevičius palaikė protokole išdėstytas aplinkybes, patikslino, jog V. B. kaltinimas yra suformuluotas dėl to, kad V. P. ir Č. L. buvo leidžiama dirbti nesudarius darbo sutarties bei dėl šių asmenų, o taip pat ir dėl R. N. ir A. V. nepranešus VSDFV įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad byloje yra pateikta tarp Č. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus I. M. sudaryta darbo sutartis, tačiau Č. L. ginčijant joje esantį savo parašą ir pačios sutarties tikrumą, dėl galimo dokumentų klastojimo buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Institucijos atstovas teigė, kad V. B. atliko visas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovo funkcijas, o I. M. buvo tik fiktyvus vadovas. Atsižvelgdamas į V. B. turtinę padėtį (nuosavas namas, geras automobilis), siūlė už administracinį nusižengimą skirti minimalią baudą, jos nemažinant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo dirbti kelios dienos iki 2016 m. lapkričio 1 d., dėl darbo sąlygų jis kalbėjosi su įmonės vadovu V. B.. Pradėjęs dirbti, nuvyko V. B. SMS žinute nurodytu adresu, montavo baldus. Apie tai, kad dirbti pradėjo nesant rašytinės darbo sutarties, sužinojo daug vėliau, neprisiminė, kad būtų tokią pasirašęs. Darbo užmokestis – 150 EUR buvo išmokėtas jo žmonai į rankas, likusio sutarto atlyginimo negavo, nes V. B. nurodė, kad jis (V. P.) neatliko pavesto darbo. Patvirtino, kad I. M. nepažįsta, niekada nėra su juo bendravęs, įmonės direktoriumi laikė V. B..

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir V. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad atlikus tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ nustatyta, jog V. P. nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., taip pat 2016 m. lapkričio 28 d. ar 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai dirbo oficialiai nesudaręs darbo sutarties, atlikti darbų nurodytais laikotarpiais buvo siunčiamas įmonės akcininko V. B. (b. l. 3-4).

V. P. pranešime dėl nelegalaus darbo nurodyta, kad suradęs skelbimą jis paskambino dėl darbo baldų montuotoju-surinkėju ir elektriku, jį pakvietė atvykti pokalbiui į ofisą, jį priėmė direktoriumi prisistatęs V. B. ir iš karto nusiuntė dirbti pas klientę į namus Rudaminoje rinkti baldų. Tai buvo 2016 m. spalio 30 d., dirbo ten 5 dienas. Nuo lapkričio 4 d. jį papildomai nusiuntė dirbti į Zujūnus taisyti naujų namų kvartalą ir užbaigti vidaus elektros instaliacijų darbus. Lapkričio 12 d. gavo dar vieną objektą – surinkti baldus (duomenys neskelbtini). Tik lapkričio 9 d. sužinojo, kad oficialiai įdarbintas buvo nuo lapkričio 7 d., apie tai jam pranešė Darbo birža. Prašė vadovo, kad atsiskaitytų su juo už darbus atliktus nuo spalio 31 d. iki lapkričio 7 d., įskaitant šventines dienas. Su juo atsiskaitė kaip ir buvo sutarę. Būdamas objekte Minties g., iš V. sužinojo, kad yra atleistas, nuo kada tiksliai nežino, darbo sutarties pasirašęs nebuvo ir nėra jos gavęs (b. l. 5).

V. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad maždaug spalio 28-29 d. jis buvo siųstas į objektą (duomenys neskelbtini) Rudaminoje, surinkinėti baldus pas savininkę M. K.. Ten jį siuntė vadovu prisistatęs V. B.. Tomis dienomis taip pat dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini), surinkinėjo baldus. Maždaug po lapkričio 25 d. su vairuotoju H. vežiodavo baldus į kitus objektus, į Naująją Vilnią, Naujininkus, į Šiaurės miestelį bei Senukų prekybos centrą, kur yra įmonės ofisas. V. B. dažniausiai klientų adresus ir telefonų numerius siųsdavo SMS žinutėmis iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties nėra nei pasirašęs, nei ją gavęs (b. l. 6).

Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųstos žinutės su adresais ir klienčių M. K. bei B. A. telefonų numeriais (b. l. 9).

Liudytojo A. B. paaiškinime nurodyta, kad nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. dirbo Zujūnuose. Kada atvažiavo į darbą elektriku dirbo Č. L., o dažytuoju – D. M.. Pats dirbo kiekvieną dieną kartu su D. M., Č. L. tą pačią dieną išėjo iš darbo ir daugiau nepasirodė. Lapkričio pradžioje dirbti atėjo naujas elektrikas V. P. (b. l. 11-12).

Tarp M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartis Nr. 29 dėl baldų pristatymo ir jų montavimo (b. l. 14-15), bei tarp B. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 21 d. sutartis Nr. 40 dėl baldų pristatymo ir jų montavimo (b. l. 17-18).

Liudytoja M. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė baldus. Inspektoriaus parodytoje nuotraukoje atpažino meistrą, kuris montavo baldus, tai buvo V.. Jis montavo baldus nuo spalio 28 d. iki lapkričio 4 d. Būtent V. B. pasakė, kad atsiųs naują meistrą montuoti baldus (V.) (b. l. 13).

B. A. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Virtuvės baldai“, esančioje (duomenys neskelbtini) užsakė koridoriaus spintelę, sudarė sutartį Nr. 40, pirmas užsakymas buvo atvežtas 2016 m. spalio 11 d., bet jo negalėjo sumontuoti, nes jis buvo nekokybiškas. Meistras vardu V. atvyko jau pakartotinai maždaug 2016 m. lapkričio 3 d., tiksliai datos nepamena, vėl dėl tų spintelių, bet nesėkmingai. 2016 m. lapkričio 23 d. jis vėl atvyko taisyti spintelės, tačiau taip pat nesėkmingai. Vėliau kažkada lapkričio mėnesio paskutinėmis dienomis jis vėl buvo atvykęs, bandė pakabinti dureles ant spintelės, bet jos neatitiko išmatavimų, galimai tai buvo pirmadienis, 2016 m. lapkričio 28 ar 29 d. Apie tai, kad atvyks meistras montuoti ar taisyti baldų telefonu pranešdavo įmonės vadovas ir akcininkas V. B., tada atvykdavo meistras vardu V. ir dirbdavo su spintele (b. l. 16).

Liudytojo I. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodyme 2.1., 2.3., 2.4., 2.5. ir 2.6. punktuose reikalaujamų pateikti dokumentų jis pateikti negali, kadangi su V. P., A. B., Č. L. ir D. M. nei karto nėra bendravęs ir jų į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepriėmė. Kiek jam žinoma, su šiais asmenimis bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. B.. Darbo inspektoriaus parodytoje 2016 m. spalio 13 d. darbo sutartyje Nr. 5 yra ne jo parašas. Įgaliojimų kitiems asmenims sudaryti sutartis nėra suteikęs. Pats skelbimų dėl darbuotojų paieškos niekur nebuvo įdėjęs. Visą UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą organizuoja vienintelis akcininkas V. B., jis taip pat sprendžia ir personalo atrankos bei darbo sąlygų su darbuotojais klausimus (b. l . 22);.

Liudytojos T. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikia paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “. Informaciją apie darbuotojų įdarbinimą teikė V. B.. Šią informaciją jis teikė el. paštu arba SMS žinutėmis (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl V. P. ir Č. L. informaciją teikė V. B. el. paštu ar SMS žinutėmis. I. M. dėl asmenų įdarbinimo informacijos niekada neteikė (b. l. 27).

Iš VSDFV raštų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau - EDAS) 2016-10-13 13.44 val. pateikė pranešimą apie apdraustojo Č. L. (gim. 1983-12-22) valstybinio socialinio draudimo pradžią 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. 11.57 val. pateikė pranešimą Nr. 11/04 apie apdraustojo V. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. lapkričio 7 d. 2016 m. spalio 13 d. 13.44 val. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustųjų A. V. ir R. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. spalio 13 d. Pranešimai pasirašyti bendrovės vadovo įgalioto asmens T. M. saugiu elektroniniu parašu. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) “ per EDAS 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. pateikus socialinio draudimo pranešimus automatiniu būdu Registro duomenų bazėje įrašyti duomenys apie apdraustųjų Č. L. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2016 m. spalio 21 d., V. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2016 m. lapkričio 25 d., A. V. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2016 m. spalio 21 d. ir R. N. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2016 m. lapkričio 4 d. (b. l. 30, 64, 65-66).

Pagal 2016 m. kovo 24 d. susitarimo „Dėl vertybinių popierių nominalaus valdymo“ sąlygas V. B. pats privalėjo kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinę-komercinę veiklą bei priimti su veiklos vykdymu susijusius sprendimus. Iš šios sutarties aiškiai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi paskirtas I. M. nėra įpareigotas jokia forma ir būdais domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkine ir komercine veikla bei jos rezultatais (b. l. 31-32).

Iš 2017 m. kovo 13 d. nelegalaus darbo tikrinimo akto matyti, kad pagal pateiktą prašymą atlikus tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl galimo Č. L. nelegalaus darbo minėtoje įmonėje nustatyta, jog informacija apie Č. L. socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. spalio 13 d. buvo pateikta 2016 m. spalio 13 d., 13.44 val., t. y. ne įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip dieną prieš darbo pradžią (b. l. 33).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo I. M. ir Č. L. buvo sudaryta 2016 m. spalio 13 d. darbo sutartis elektriko pareigoms užimti, sutartyje numatyta darbo pradžia 2016 m. spalio 13 d. (b. l. 35).

Č. L. 2016 m. gruodžio 9 d. pranešime dėl nelegalaus darbo nurodyta, kad jis pagal skelbimą rado elektriko darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nuo spalio pardėjo ten dirbti objekte „Zujūnų namai“. Oficialiai įformintas buvo nuo spalio 13 d., o atleistas spalio 24 d. niekur nepasirašant ir negavo jokios informacijos. Pirmą mėnesį jam žadėjo mokėti 800 Eur atlyginimą, vėliau – 1100 Eur. Pastovus bendravimas vyko tik su V. B.. Už atliktą darbą nieko negavo, nors jam žadėjo sumokėti lapkričio 10 d. ir 20 d. Jam žinoma, kad yra keturi asmenys, kuriems nebuvo sumokėta – elektrikas, dažytojas, santechnikas ir plytelių klojėjas. Darbą tęsė jau po elektriko iš dalies padaryto darbo, pats darbų neužbaigė, kadangi su juo neatsiskaitė. Toliau elektriko darbą vykdė kitas asmuo. Kol dirbo iki darbo sutarties sudarymo V. B. jam minėjo, kad Darbo inspekcija tame objekte nesilanko (b. l. 34).

Č. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad nuo 2016 m. spalio 6 d. iki spalio 13 d. dirbo elektriko darbus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ būdamas oficialiai neįformintas, dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Prašymų dėl priėmimo ar atleidimo iš darbo nerašė. Apie tai, kad buvo atleistas sužinojo iš VSDFV duomenų bazės (b. l. 38).

Liudytojo D. M. 2016 m. gruodžio 9 d. pranešime dėl nelegalaus darbo ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 15 d. iki lapkričio 30 d. dirbo „Zujūnų namai“, adresu (duomenys neskelbtini), atliko vidaus apdailos darbus. Dėl darbo sąlygų kalbėjo su V. B., kuris prisistatė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Aplinkybę, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ gali patvirtinti A. B., Č. L., V. P. ir santechnikas A., taip pat vairuotojas H. (b. l. 39, 40).

Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi buvo I. M., tuo tarpu V. B. visą laiką buvo įmonės akcininkas (b. l. 41-45).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, įmonės darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą atsako bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas taip pat atsako ir už Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Nagrinėjamoje byloje esančiame Juridinių asmenų registro išraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 25 d., t. y. ir pažeidimo laikotarpiu, nurodytas I. M. (b. l. 44-45), tačiau, teismo vertinimu, faktiškai šiai įmonei vadovavo jos akcininkas V. B.. Tokias išvadas teismas daro remdamasis byloje esančiais įrodymais: visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys tyrimo metu nurodė, o liudytojas V. P. patvirtino ir teismo posėdyje, kad V. B. jiems buvo prisistatęs įmonės vadovu, su juo buvo derinamos darbo sąlygos ir darbo užmokesčio dydis, jis nurodydavo darbų atlikimo adresus, t. y. jis pats atliko įmonės veiklos organizavimo bei darbuotojų įdarbinimo funkcijas. Liudytojas I. M. teigė, kad su V. P., A. B., Č. L. ir D. M. nei karto nėra bendravęs ir jų į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “, su jais bendravo V. B., kuris ir sprendė visus personalo atrankos bei darbo sąlygų su darbuotojais klausimus (b. l . 22). Be to, būtent su V. B., kaip įmonės vadovu, dėl užsakymų vykdymo bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldus užsakiusios M. K. ir B. A. (b. l. 13, 16). V. B. taip pat teikė informaciją apie darbuotojų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini) “. Šios bendrovės direktorė T. M. tyrimo metu patvirtino, kad oficialus UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas I. M. informacijos apie darbuotojų įdarbinimą niekada neteikė (b. l. 27). Iš I. M. ir V. B. 2016 m. kovo 24 d. susitarimo dėl vertybinių popierių nominalaus valdymo matyti, jog šalys 1.2 punktu susitarė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi paskirti I. M., kuris 3 sutarties punktu pareiškė ir sutiko, kad nėra įpareigotas jokia forma ir būdais domėtis UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkine ir komercine veikla, jos rezultatais, tuo tarpu kontroliuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, priimti su veiklos vykdymu susijusius sprendimus bei veiklos riziką įsipareigojo V. B.. Be to, šalys susitarė, kad tais atvejais, kai V. B. negalės įgyvendinti nurodytos kontrolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, jis duos atitinkamus nurodymus I. M., kad pastarasis formaliai už V. B. įgyvendins UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės veiksmus (b. l. 31-32). Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog iš esmės faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu buvo V. B., jis buvo prisiėmęs visų su vadovo pareigomis susijusių funkcijų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, jam priklausė ir įstatyme nustatytos su darbuotojų įdarbinimu susijusios pareigos.

Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, kai esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties; taip pat, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 99 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog DK 99 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, matyti, kad nelegalaus darbo konstatavimui pakanka nustatyti, kad asmenys, susitarę dėl esminių darbo sutarties sąlygų, darbdavio nurodymu atliko darbą įmonės naudai, tačiau jų įdarbinimas neatitiko įstatymo nuostatų. Šiuo atveju – nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis (DK 99 straipsnio 2 dalis) ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą (DK 99 straipsnio 6 dalis).

Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus duomenis (b. l. 30, 64) apie Č. L., A. V. ir R. N. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu ir socialinio draudimo pradžią, VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta 2016 m. spalio 13 d., t. y. pirmąją darbo pradžios dieną, o ne diena anksčiau, taip pažeidžiant DK 99 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Apie V. P. draudimo pradžios laiką (2016 m. lapkričio 7 d.) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pranešta 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. iš anksto, tačiau bylos duomenimis, V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti anksčiau nei VSDFV nurodytas jo darbo pradžios laikotarpis, kuris iš esmės sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta V. P. darbo įmonėje laikotarpio pradžia 2016 m. lapkričio 7 d. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų 2016 m. spalio–gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (b. l. 23-26). Kita vertus, tyrimo metu duotame 2016 m. lapkričio 13 d. paaiškinime ir teismo posėdyje V. P. nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dėl darbo sąlygų susitarė anksčiau ir bendrovėje dirbti pradėjo 2016 m. spalio 28-29 d. (b. l. 6). Tai iš esmės patvirtina ir jo telefone esančių pranešimų kopija, iš kurios matyti, kad dar 2016 m. lapkričio 1 d., t. y. iki V. P. įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jam buvo nurodytas abonentas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad šis telefono numeris priklauso M. K. (b. l. 14-15). M. K. 2016 m. gruodžio 21 d. paaiškinimuose patvirtino, kad iš jai pateiktos V. P. fotonuotraukos atpažino jį kaip asmenį 2016 m. spalio 28 d.–2016 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu montavusį baldus, kuriuos ji įsigijo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b. l. 13). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad V. P. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti ir atliko jam pavestus darbus nuo 2016 m. spalio 28 d., vadinasi, anksčiau, nei apie jo socialinio draudimo pradžią buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (2016 m. lapkričio 4 d.).

Minėta V. P. telefono pranešimų kopija taip pat patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 28 d. jam buvo nurodytas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir B. A. 2016 m. rugsėjo 21 d. sudarytos baldų įsigijimo ir montavimo sutarties matyti, kad minėtas telefono numeris priklauso B. A. (b. l. 17-18). Pastaroji 2017 m. sausio 9 d. paaiškinime patvirtino, kad pagal jai pateiktą V. P. fotonuotrauką atpažino meistrą V., kuris nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 28-29 d. montavo jai baldus, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Pažymėtina, kad nurodytas adresas taip pat yra V. P. priklausančio telefono pranešimų sąraše, gautas 2016 m. lapkričio 18 d. (b. l. 3). Šie duomenys patvirtina, kad V. P. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo ir po 2016 m. lapkričio 25 d., vėliausiai iki 2016 m. lapkričio 29 d. Iš čia darytina išvada, kad V. P. darbo UAB „(duomenys neskelbtini) laikotarpis yra nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., tačiau nei tyrimo Valstybinėje darbo inspekcijoje metu, nei teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog V. P. darbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ metu su juo buvo sudaryta, o vėliau nutraukta rašytinė darbo sutartis. Teismo posėdžio metu V. B. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ galėjo dirbti asmenys nesudarę rašytinės darbo sutarties, todėl spręstina, jog administracinio nusižengimo protokole pagrįstai nurodyta, jog V. P. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016 m. spalio 28 d.–2016 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu dirbo pažeidžiant DK 99 straipsnio 2 dalį – nesant rašytinės darbo sutarties.

Valstybinės darbo inspekcijos teigimu ir Č. L. V. B. vadovaujamoje įmonėje dirbo nesant rašytinės darbo sutarties, tačiau byloje yra pateikta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus I. M., ir Č. L. 2016 m. spalio 13 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 5. Kita vertus, tyrimo metu apklaustas I. M. paneigė tokios sutarties pasirašymo faktą, nurodė, kad darbo sutarties su Č. L. nepasirašinėjo, o parašas prie jo pavardės yra ne jo (b. l. 22). Dėl galimo dokumentų klastojimo Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. vasario 3 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tačiau šiuo metu byloje, vis gi, nėra įrodymų, paneigiančių 2016 m. spalio 13 d. darbo sutarties Nr. 5 realumą ar teisėtumą. Išskyrus paties Č. L. 2016 m. gruodžio 9 d. skundą Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 34) ir 2017 m. sausio 10 d. paaiškinimą (b. l. 38) byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad Č. L. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo dirbti anksčiau, nei buvo sudaryta 2016 m. spalio 13 d. darbo sutartis. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vien Č. L. paaiškinimų nepakanka pagrįsti išvadą, kad ir jis įmonėje dirbo be rašytinės sutarties, todėl minėta aplinkybė šalintina iš protokole nurodyto kaltinimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. B. savo vadovaujamoje įmonėje Č. L., V. P., R. N. ir A. V. leido dirbti prieš dieną nepranešęs apie jų socialinio draudimo pradžią VSDFV, be to, V. P. įmonėje dirbo nesant rašytinės darbo sutarties, todėl tokie V. B. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo jam inkriminuotą nusižengimą padarė iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki ANK įsigaliojimo, tačiau ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, priešingai nei anksčiau galiojusio ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra nustatyta, kad bauda skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, vadinasi, naujai įsigaliojęs ANK numato švelnesnę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. B. veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad 4 asmenys dirbo įmonėje nelegaliai) Nors V. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, tačiau dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, tuo tarpu pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti abiejų įstatyme nustatytų aplinkybių visumą, todėl šiuo atveju teismas nemato pagrindo pripažinti, jog egzistuoja V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertina ir V. B. asmenybę – vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, iš jo žodžių šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką (1 mėn. amžiaus) (b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus baudą, artimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17069228496. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.