- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- II-304-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00999-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. A. (G. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos A. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-07-19 nutarimo Nr. 31-ANR_N-1206-2018, panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialistas Ž. M. 2018-07-19 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-1239-2018 G. A. už tai, kad jis 2018-07-19, 09.50 val., Baltijos pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,52 prom.) girtumas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialisto Ž. M. 2018-07-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1206-2018 G. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu G. A. atstovė advokato padėjėja A. B. prašo: 1) panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba 2) teismui pripažinus, kad G. A. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, nutarimą pakeisti - pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad 2018-07-19 G. A. keltu iš Karlshamno (Švedija) atplaukė į Klaipėdą, į Centrinį Klaipėdos terminalą, iš kur motociklu „Honda (duomenys neskelbtini) latviški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ketino vykti namo į Rygą, Latvijos Respublika. 2018-07-18 vakare gėrė alų. Keltui atplaukus į Centrinį Klaipėdos terminalą ir prasidėjus keleivių išlaipinimui, G. A. kelis kartus gurkštelėjo alaus iš butelio, kurį turėjo su savimi (0,5 1 talpos butelis vidutinio stiprumo alaus, apie 5 proc. alkoholio), nusileido prie kelte buvusio savo motociklo, sėdo ant jo ir išvažiavo į Centrinio Klaipėdos terminalo teritoriją. Tą, kad prieš sėsdamas už motociklo vairo jis (G. A.) gėrė alų, matė kelto keleivis E. V. Centrinio Klaipėdos terminalo teritorijoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu patikrinę blaivumą, pasakė, kad jis yra neblaivus - nustatytas 0,52 promilių girtumas. Nuo to momento, kai išgėrė alaus, iki to momento, kai jį, išvažiavusį motociklu iš kelto, Centrinio Klaipėdos terminalo teritorijoje sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą alkotesteriu, buvo praėjusios maždaug 8-9 min. Kokiu alkotesteriu buvo tikrinamas jo blaivumas, nežino; alkotesterio kvito šaknelė jam nebuvo pateikta. Su nustatytu 0,52 promilių girtumu nesutiko. Su policijos pareigūnais bendravo ne gimtąja (latvių), o rusų kalba, kuria laisvai nekalba, buvo streso būsenoje, todėl sunkiai parinkdavo žodžius rusų kalba, nuo rusų kalbos dažnai pereidavo į latvių kalbą. Policijos pareigūnams sakė, kad gėrė alų ir išvakarėse, ir prieš pat blaivumo patikrinimą. Neabejoja, jog pastarąją aplinkybę - alkoholio vartojimą prieš blaivumo patikrinimą - policijos pareigūnams buvo nurodęs (jeigu ne rusų, tai latvių kalba), nes priešingu atveju nebūtų policijos pareigūnų prašęs pakartotinai po 15 min. patikrinti jo girtumą alkotesteriu - suvokė, jog nuo alaus išgėrimo momento iki patikrinimo alkotesteriu praėjus tik 8-9 min., burnoje esantys alkoholio (alaus) likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Policijos pareigūnai pakartotinai patikrinti jo blaivumą atsisakė. Apie savo nesutikimą su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu dėl motociklo vairavimo neblaiviam, esant nustatytam 0,52 promilių girtumui, G. A. pažymėjo administracinio nusižengimo protokole, savo ranka latvių kalba įrašydamas: „Nesutinku. Neatliktas pakartotinis testas“.
Skunde pažymėta, kad tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumą, nebuvo laikomasi nustatytos neblaivumo tikrinimo tvarkos. Prieš išvažiuodamas motociklu iš kelto į Centrinio Klaipėdos terminalo teritoriją, G. A. buvo išgėręs alaus. Policijos pareigūnai jo girtumą patikrino praėjus vos 8-9 minutėms po alkoholio vartojimo, t. y. nepraėjus laiko tarpui (15 minučių nuo alkoholio pavartojimo), nurodytam alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje (http://www.ayiw.lt/doc/ALCOTEST 6810 na.in-ia.pd/), kuris reikalingas tiksliam asmens neblaivumo nustatymui. 15 minučių laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudojimo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Nuo alaus išgėrimo momento iki patikrinimo alkotesteriu praėjus 8-9 min., G. A. administracinio nusižengimo bylos dokumentuose užfiksuoti alkotesterio parodymai apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumą (0,52 promilės ±0,02 %) parodė ne alkoholio kiekį G. A. organizme, bet alkoholio likučių koncentraciją burnos ertmėje. Vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. A. po patikrinimo alkotesteriu paaiškino, jog gėrė alų vakare, dar neleidžia kategoriškai teigti, jog G. A. jo blaivumą tikrinusiems policijos pareigūnams nenurodė gėręs alaus prieš pat blaivumo patikrinimą ir, atitinkamai, netikėti G. A., jog apie tai, kad vartojo alų prieš pat blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnams pasakė, būdamas streso būsenoje, latvių kalba — G. A. yra Latvijos Respublikos pilietis, jo gimtoji kalba yra ne rusų (būtent šia kalba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė paaiškinimus policijos pareigūnams), o latvių, rusų kalba G. A. laisvai nekalba, duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, minėta, sunkiai parinkdavo žodžius rusų kalba, nuo rusų kalbos dažnai pereidavo į latvių kalbą. Be to, tą aplinkybę, kad apie alaus vartojimą prieš pat blaivumo patikrinimą buvo nurodęs policijos pareigūnams, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad susipažindamas su administracinio nusižengimo protokolu G. A. pateikė pastebėjimus dėl netinkamo jo neblaivumo nustatymo, ranka įrašydamas (latvių kalba) į administracinio nusižengimo protokolą: „Nesutinku. Neatliktas pakartotinis testas“. Tokiu būdu, darytina išvada, jog patikimų įrodymų, kad alkoholio koncentracija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens organizme, jeigu būtų buvę patikrinta praėjus 15 minučių po to, kai G. A. išgėrė alaus, būtų buvusi didesnė negu 0,4 promilės, byloje nėra. G. A. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole ir policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. A. girtumas (0,52 promilės) buvo nustatytas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125. Alkotesterio kvito šaknelės byloje nėra. Kaip matyti iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 patikros sertifikato Nr. 0811870, alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 patikra atlikta 2018-05-11, patikros sertifikatas galioja iki 2018-11-11. Tačiau, nesant byloje alkotesterio kvito šaknelės, kyla abejonių dėl alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 naudojimo tikrinant G. A. neblaivumą. Jeigu byloje būtų alkotesterio kvito šaknelė, tuomet joje nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris turėtų sutapti su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad būtent tokiu numeriu, kuris nurodytas patikros sertifikate, pažymėtas alkoholio matuoklis yra būtent tas alkotesteris, kuriuo ir buvo tikrinamas G. A. neblaivumas. Nagrinėjamu atveju alkotesterio kvito šaknelės byloje nėra, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, jog G. A. blaivumo nustatymo testas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Esant šioms aplinkybėms, t. y. kilus abejonių dėl alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 naudojimo tikrinant G. A. neblaivumą, neatmestina galimybė, kad G. A. blaivumo patikrinimo rezultatas buvo netikslus, todėl juo negalima remtis pripažįstant G. A. kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiu būdu, atsižvelgus į tai, kad alkotesterio parodymai galėjo būti iškreipti dėl pažeistų pagrindinių šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų (policijos pareigūnai G. A. neblaivumą patikrino nepraėjus alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodytam laiko tarpui 15 minučių nuo alkoholio pavartojimo, reikalingam tiksliam asmens neblaivumo nustatymui), taip pat negalint daryti neabejotinos išvados dėl alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 naudojimo tikrinant G. A. neblaivumą ir kad G. A. blaivumo nustatymo testas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu, - kyla pagrįstų abejonių, ar G. A. išties vairavo motociklą būdamas neblaivus, esant nustatytam 0,52 promilių girtumui. Iškilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl, nesant neginčytinų G. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų, Institucijos nutarimas dėl G. A. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Skunde taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jei teismas vis tik pripažintų, kad G. A. veiksmai atitinka jam inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo turinį, yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. A. padarytas nusižengimas, nors ir priskiriamas prie šiurkščių, keliančių realų pavojų eismo saugumui, tačiau šiuo konkrečiu atveju kokių nors neigiamų pasekmių pats savaime nesukėlė. G. A. vairuojamas motociklas buvo sustabdytas ne judrioje gatvėje, kelyje, o Centrinio Klaipėdos terminalo teritorijoje, todėl G. A. savo veiksmais realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė. G. A. nustatytas neblaivumas, įvertinus paklaidą (neblaivumas po paklaidos - 0,50 promilės), nežymiai (vos dešimčia šimtųjų promilės) viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą ribą (0,4 promilės). Latvijos Respublikoje G. A. administracine tvarka nebaustas, Lietuvos Respublikos teritorijoje administracinių nusižengimų anksčiau irgi nėra padaręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. A. nusižengimas buvo atsitiktinis neigiamas poelgis, o ne dėsningas jo elgesio padarinys. Po įvykio kritiškai įvertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. G. A. dirba Latvijos Respublikos bendrovėje ŠIA „HL Sistemas“ statybos darbų vadovu, darbdavio pateikta pažyma patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones G. A. reikalinga dėl vykdomos darbinės veiklos. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pavyzdingas, pareigingas ir vertingas darbuotojas. Yra grėsmė, jog netekęs teisės vairuoti, gali prarasti darbą, o kartu ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Yra vedęs, su sutuoktine augina mažametę dukrą. Dukra - vaikas invalidas. Teismui teikiami duomenys patvirtina, kad G. A. apibūdinamas tik teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ne tik vykdant darbines funkcijas, bet būtina ir beveik neišvengiama kasdieniniame gyvenime. Minėta, jog šeimoje auga mažametė dukra (vaikas invalidas), kuriai būtina nuolatinė gydytojų priežiūra. G. A. sutuoktinė automobilio nevairuoja, todėl dukrą į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas, neretai - į skirtingas vietoves, automobiliu veždavo G. A.. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, jam sunkiau rūpintis mažamete dukra. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad net minimalios trukmės Institucijos G. A. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, neadekvati ir per griežta G. A. padarytam nusižengimui, veikos pavojingumui, asmenybei, o taip pat G. A. šeiminei, finansinei ir darbinei padėčiai. Administracinio poveikio priemonės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo G. A. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog G. A. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. G. A. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų vykdymui bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo naikinti nutarimo ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. A. bei jo atstovė A. B. paaiškino, kad savo skundo reikalavimus palaiko, jų nuomone, nebuvo laikomasi neblaivumo tikrinimo tvarkos, t. y. nebuvo leista pūsti po 15 minučių, nes G. A. alkoholį vartojo prieš 8-9 min. iki patikrinimo. G. A. pripažino, kad galėjo būti neblaivus, tačiau alkotesterio parodymai neatitiko realaus jo neblaivumo, nes tikrinimas atliktas nepraėjus 15 minučių nuo alkoholio pavartojimo, be to, pareigūnai neleido antrą kartą pūsti. Keltui plaukiant, jis išgėrė 3-4 bokalus alaus. Prieš išvažiuojant iš kelto, taip pat išgėrė kelis gurkšnius alaus, butelį jis turėjo su savimi, alaus buvo likę nedaug, pareigūnams butelio nerodė. Gerdamas jis pasižiūrėjo į laikrodį, tačiau kiek valandų jis rodė, neprisimena. Po to kai sėdo ant motociklo, alkoholio nebegėrė. Jis manė, kad prieš išvažiavimą jis sustos ir kiek palauks ir tik paskui važiuos gatvėmis. Uosto teritorijoje jį sustabdė, jis pareigūnams pasakė, kad ką tik gėrė alkoholį, tačiau policijos pareigūnas jam liepė pūsti į alkotesterį, o jis iš susijaudinimo neatsisakė to daryti, juolab, kad Latvijoje policijos pareigūnai esant tokiai situacijai leidžia pūsti į alkotesterį antrą kartą. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis įpūtė ir liepė eiti iki policijos automobilio protokolo surašymui. Jis prašė pūsti dar kartą, tačiau pareigūnai neleido. Jis protokole parašė, kad nesutinka. Latvijoje leistina alkoholio riba 0,5 promilės, kokia riba Lietuvoje jis žino. Latvijoje pareigūnai ne tik laukia 15 minučių, bet ir leidžia tikrintis praėjus ilgesniam laikui. Kraujo tyrimas Latvijoje taip pat galimas. Jis į ligoninę nevažiavo, nes Latvijoje į ligoninę važiuoja su policija. Manė, kad jau priimtas galutinis sprendimas. Teisinės pagalbos kreipėsi po 2-3 dienų. Jis Lietuvoje lankosi kartais, o darbo reikalais niekada nevyko.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. Ž. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad policijos pareigūnai dirba daugiau nei 10 metų, rusų kalbą supranta. Jei G. A. būtų minėjęs, kad gėrė prieš 15 minučių, tai pareigūnai tikrai būtų palaukę, tačiau G. A. pasakė, jog alkoholį vartojo vakare. Kameros įjungiamos tada, kai yra kažkokie prieštaravimai ar nesutikimai. Lietuvoje motociklą asmuo turi vairuoti blaivus, t. y. 0,00 promilės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad jis matė, kaip G. A. gėrė. Jie ėjo į apačią prie motociklų, o G. A. gėrė iš butelio alų. Kur padėjo butelį, jis nematė. Vakare jie alkoholį vartojo, taip pat ir G. A.. Kiek buvo valandų, kai G. A. gėrė, jis nežino, tačiau keltas jau buvo prisišvartavęs. Kai jie nusileido, daugelis buvo išvažiavę ir jie galėjo vykti. Kokį atstumą nuvažiavo, jis nežino, nes kelias nebuvo tiesus. Jo nuomone, iki policijos patikrinimo buvo praėję ne daugiau 10 minučių.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad G. A. prisimena, jis vairavo motociklą. Buvo vasara, tikslios datos nepamena. Keltams parplaukus iš Švedijos apie 9 val., jie daro reidus dėl neblaivių vairuotojų. Tą dieną buvo keli neblaivūs. Motociklus vairavo keli latviai ir vienas iš jų G. A. įpūtė 0,52. Alkotesterį davė pūsti kolega R. Š., o su G. A. bendravo jis ir jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. G. A. dar mėgino šnekėti, kad Latvijoje galima alkoholio 0,50 promilių riba. Klausė, kodėl jam negalioja Latvijos įstatymai, aiškino, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Su juo kalbėjo rusų kalba. Mano, kad vienas kitą suprato. Jis su viskuo sutiko. Jų 5 dirbančių grupė turi tik vieną „Body“ kamerą, tuo metu ja naudojosi kitas pareigūnas. Kaip naudoti alkotesterį, jis žino. Žino, kad jei asmuo pasako, kad vartojo ką tik, jie laukia 15 minučių. Jis matė prisišvartuojantį keltą. Jie stovi apie 1 km nuo kelto. Motociklininkai važiavo visa bendra eile. Iš kelto mašinos pradedamos išleisti 9.15 val. Iki jų G. A. galėjo važiuoti apie 30 minučių, nes keltuose transporto priemonės būna pritvirtintos. Surašant protokolą, jis klausė G. A., kada vartojo alkoholį, surašant protokolą, G. A. visą laiką tvirtino, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Jie antrą kartą neduoda pūsti, bet išaiškina teisę dėl kreipimosi į ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas negali sutikti su skunde išdėstyta G. A. bei jo atstovės A. B. nuomone, kad alkotesterio parodymų rezultatas nebuvo tikslus bei atspindėjo ne realią jo būklę.
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).
Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis G. A. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Klaipėdos AVPK pateiktoje alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale eilės Nr. 14033 (44, 46 b. l.) bei alkotesterio atminties išraše, iš kurių matyti, jog G. A. 2018-07-19 09:42:35 nustatytas 0,52 promilės girtumas. Be to, iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125, 2018-05-11 patikros sertifikato Nr. 0811870 matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta vadovaujantis patikros metodu BPM 8871101-78:2003 bei nustatyta, „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125“ yra tinkamas naudoti iki 2018-11-11. Taigi teismui nekyla abejonių dėl G. A. neblaivumui nustatyti naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125“ patikimumo.
Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2018-01-01) 29 punktas nustato, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Svarbu paminėti, kad 2018-07-19 nuo 09.00 val., Baltijos pr., Klaipėdoje, policijos pareigūnai Ž. M. bei R. Š. atlikinėjo tiesiogines savo pareigas, t. y. vykdė policinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų, parplaukusių keltu iš Švedijos. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno Ž. M. teisme duotais parodymais, kad jis, prieš G. A. neblaivumo patikrinimą, klausė jo, kada jis gėrė alkoholį, o šis atsakė, kad vakare ir net neužsiminė apie alkoholio vartojimą prieš 8-9 minutes, taip pat, kad motociklų vairuotojai iš kelto važiavo bendra eile ir iki jų galėjo važiuoti apie 30 minučių. Tokius šio liudytojo parodymus iš esmės patvirtina alkotesterio atminties išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad šiuo alkotesteriu 2018-07-19 pirmas neblaivumo patikrinimas atliktas 09:21:51, o iki G. A. patikrinimo (09:42:35) kas minutę buvo patikrintas 21 asmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismo nuomone, G. A. argumentai bei liudytojo E. V. parodymai duoti teisme, kad G. A. alkoholį vartojo prieš pat neblaivumo patikrinimą, laikytini pasirinkta G. A. gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ANK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
G. A. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad G. A. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi neįgalią dukrą, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2018-07-19 nutarimu G. A. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, G. A. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-19 nutarimą Nr. 31-ANR_N-1206-2018 G. A. atstovės skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-19 nutarimą Nr. 31-ANR_N-1206-2018 nepakeistą ir G. A. (G. A.) atstovės advokato padėjėjos A. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.