- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- ATP-533-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01347-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Artūro Balčiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino A. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2015-05-09, 9.15 val., ties (duomenys neskelbtini) kelio 7 km., vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 prom. girtumo laipsnis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. atstovas advokatas A. B. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo. Atstovas cituoja ATPK 272 str. bei tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje administracinis protokolas ir nutarimas buvo paremti prielaidomis. Visų pirma tai, jog policijos pareigūnė pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją – neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 min. iki patikrinimo (nors A. Ž. prieš pat atliekant neblaivumo testą buvo gėręs giros, surūkęs cigaretę ir tai iškraipė blaivumo testo rezultatus), atsisakė atlikti pakartotinį patikrinimą (patikrinimo medicinos įstaigoje metu nei iškvepiamame ore, nei A. Ž. kraujyje etilo alkoholio nenustatyta); alkotesterio „Lion alcometer 500“ Nr. 1664371, kurį savo darbe naudojo pareigūnai, metrologinės patikros terminas buvo prie pabaigos ir galėjo rodyti paklaidą; apie patikros rezultatus A. Ž. buvo informuotas žodžiu, o ne akivaizdžiai jam parodyta.
Taip pat teismas nepašalino abejonių dėl patikrinimą atlikusios pareigūnės R. P. kompetencijos ir kvalifikacijos, o nesant šių duomenų galima teigti, jog alkotesteriu užfiksuotas 0,48 prom. girtumas yra netikslus dėl norminių aktų pažeidimo testuojant, todėl šie duomenys negali būti laikomi tinkamu kaltės įrodymu, o parašas po alkotesterio rezultatais jokia apimtimi nepatvirtina jo sutikimo su alkotesterio parodymų teisingumu. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p. policijos pareigūnams yra įtvirtinta pareiga per 1 valandą išrašyti siuntimą ir pristatyti asmenį į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti. Tai nebuvo padaryta. Be viso to, patikrinimo metu neveikė prietaisai, o teismas atmetė A. Ž. atstovo prašymą, pateikti tuo metu naudoto alkotesterio vidinės atminties parodymus apie įvykio dieną darytus patikrinimus ir jų rezultatus. Tokį prašymą sąlygojo tai, kad patikrinimo alkotesteriu metu strigo ryšys, technika, atsirado kompiuterio gedimų (liudytojos R. P. parodymai teisme). Taip pat byloje pateiktame kvite nenurodyti jokie duomenys apie alkotesterį (jo numeris ir t.t.), kurio rezultatai buvo atspausdinti.
Atstovas cituoja metodiką „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ bei teigia, jog alkotesteris A. Ž. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,48 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio organizme. Tai patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 40, kuriame nurodoma, kad, 2015 m. gegužės 09 d. 09.29 val. nustatytas 0.19 prom., bei tai, kad atlikus pilnai medicininį patikrinimą, nustatyta jog A. Ž. yra kliniškai blaivus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti medicininės patikros patikimumu. Be viso to atstovas tvirtina, jog policijos pareigūnė nesilaikė norminių aktų reikalavimų ir pažeisdama nustatytą tvarką bei neįsitikinusi ar yra neblaivumo požymiai atliko patikrinimą, o vėliau, kilusioms abejonėms išsklaidyti jokių priemonių imtasi nebuvo, todėl šios abejonės turėjo būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, nurodo nesutinkantis su skunde išdėstytu reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju A. Ž. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, tai yra už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). A. Ž. atstovas ginčija minėto pažeidimo padarymą nurodydamas, kad A. Ž. buvo blaivus (nors ir neneigia įvykio išvakarėse vartojęs alkoholį) ir tai patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 40. Be to, atstovas skunde taip pat kelia klausimą dėl alkotesterio parodymų patikimumo, įvertinus galimai netinkamą jo naudojimą bei neblaivumo patikrinimą atlikusios policijos pareigūnės veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio nuostatų matyti ir tai, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai skunde nurodomiems teiginiams, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti, A. Ž. kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (5-6 b.l.), tarnybiniu pranešimu (11 b.l.), alkotesterio parodymo duomenimis (14 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu, patvirtinančiu alkotesterio tinkamumą naudoti (16 b.l.), specialisto išvada Nr. T-A 3805/15(01) (25 b.l.), liudytojos R. P. parodymais teismo posėdyje (30-31 b.l.), iš dalies Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 40 bei liudytojo G. R. parodymais (24, 51-52 b.l.). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio alkotesterio parodymo duomenų (14 b.l.) 2015-05-09, 9.15 val., A. Ž. buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. A. Ž. su šiais parodymais nesutiko bei asmens paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodė vykstantis į ligoninę tirtis kraujo. Apie tai, kad jis iki neblaivumo patikrinimo būtų gėręs girą, rūkęs ar pan., kaip buvo nurodyta teismo posėdžio apylinkės teisme metu, jokių duomenų nėra užfiksuota. Taip pat ir policijos pareigūnės R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog A. Ž. nesutikęs su alkotesterio parodymais bei jai paaiškinęs, jog vakare gėrė degtinę ir atsikėlęs, nieko nevalgęs bei negėręs, vairavo transporto priemonę (11 b.l.). Teismo posėdžio metu minėta liudytoja parodė, jog ji nepastebėjo, kad A. Ž. rūkytų ar automobilyje turėtų kažkokių gėrimų. Taigi, apygardos teismo vertinimu, pirmiau minėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip pasirinkta gynybinė taktika, išdėstyta tik apylinkės teisme ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta.
Kaip atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas, teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, pažeidėjas, nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumu, praėjus valandai po pirminio blaivumo patikrinimo (pirminis patikrinimas 9.15 val., į ligoninę jis atvyko 10.15 val.), kuomet jam buvo nustatytas 0,48 prom. girtumo laipsnis, (įvertinus alkotesterio paklaidą 0,463 prom.), nuvyko į ligoninę. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 40 matyti, jog atlikus pirmąjį patikrinimą ligoninėje (10.33 val., praėjus 1.18 val. nuo pirminio patikrinimo), A. Ž. iškvepiamame ore buvo nustatytas 0,19 prom. girtumo laipsnis, dar po pusvalandžio – 0,14 prom., 10.35 val. buvo paimtas kraujo mėginys. Atstovas tvirtina, jog būtent minėtas aktas ir patvirtina A. Ž. buvus blaivų. Iš tiesų minėtame akte pateiktoje išvadoje nurodoma, jog A. Ž. yra kliniškai blaivus ir, visgi, galutinė išvada galima tik po kraujo tyrimo. Tuo tarpu Specialisto išvadoje Nr. T-A 3805/15(01) nurodyta, jog A. Ž. kraujyje (kuris, kaip minėta, buvo paimtas praėjus 1.20 val. po įvykio) buvo rasta 0,30 promilių etilo alkoholio. Taigi, konstatuotina, jog šios aplinkybės nepaneigia A. Ž. neblaivumo fakto administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytu laiku ir vietoje. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai atstovo teiginiams, alkotesterio rodmenų kvite yra nurodyti visi būtinieji duomenys, tai yra tiek alkotesterio modelis (beje, sutampantis ir su patikros sertifikate nurodytu), spausdintuvo duomenys, patikrinimo numeris, jo laikas ir t.t. (14 b.l.), o tai, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0440 metrologinės patikros terminas, kaip, kad nurodo atstovas, buvo prie pabaigos (patikros sertifikatas galiojo iki 2015-06-21), nepaneigia jo rodmenų patikimumo.
Taip pat skunde akcentuojamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-15 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytų pareigų nesilaikymas. Visgi, konstatuotina, jog nepaisant to, kad A. Ž. nesutiko su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai neprivalėjo imtis papildomų veiksmų nustatinėti jo girtumą kitomis galimomis priemonėmis ar būdais. Taisyklių 5 p. numato, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Kaip ir minėta, atstovui taip pat kyla abejonių dėl neblaivumo patikrinimą atlikusios pareigūnės R. P. kompetencijos ir kvalifikacijos, tačiau konstatuotina, jog šie teiginiai yra deklaratyvūs bei visiškai nepagrįsti. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, be pačios liudytojos R. P. parodymų apie tai, kad ji yra apmokyta dirbti su visomis techninėmis priemonėmis, šias aplinkybes (suteiktą teisę vykdyti eismo priežiūros funkcijas ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus) patvirtina ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-20 įsakymas Nr. 40-V-542 „Dėl įgaliojimų suteikimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus“ (36 b.l.) bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-06-19 raštas Nr. 40-S-55254 (41 b.l.). Dėl skunde nurodomų policijos pareigūnės padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tai yra, jog prieš atliekant neblaivumo nustatymą policijos pareigūnė privalėjo įvertinti asmens neblaivumo požymius, apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomos tikslinės – policinės priemonės, skirtos neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojams aiškinti (12-13 b.l.) bei jų metu vairuotojų girtumo tikrinimas alkoholio kiekio matuokliais galėjo būti atliekamas prieš tai neįvertinus bendros tikrinamų asmenų būklės.
Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo (ATPK 126 str. 1 d.) nepadarė, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Ž. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Visgi apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda A. Ž. buvo netinkamai individualizuota. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, A. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu (lyginant su kitais tokio pobūdžio pažeidimais) nėra itin šiurkštūs – jam nustatytas neblaivumas palyginti nežymiai viršija minimalią lengvo girtumo ribą (0,48 prom., pritaikius galimą paklaidą 0,463 prom.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui šiuo atveju nebūtų proporcinga ir teisinga priemonė, o administracinei nuobaudai keliami tikslai (ATPK 20 str.), nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei įstatymo numatyta, papildomą nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas yra keičiamas bei A. Ž. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, mažinamas iki 3 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimą pakeisti.
A. Ž., pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.