- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1387/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TMTK“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3611-262/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TMTK“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „TMTK“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. M. 60 000 EUR skolos, 17 400 EUR palūkanų, 7 269,44 Lt delspinigių, 5,8 proc. palūkanų iki faktinio paskolos grąžinimo momento, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (1-5 b. l.). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo 274 515,83 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo lėšas ir (ar) turtines teises. Nurodė, kad prie ieškinio pridėti dokumentai pagrindžia ieškovo reikalavimus, nėra žinoma reali atsakovo turtinė padėtis, ieškinio suma fiziniam asmeniui yra labai didelė, atsakovas ilgą laiką delsia atsiskaityti, kas reiškia, jog atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo lėšas, turtines teises, neviršijančias 275 000 Lt sumos (15-16 b. l.). Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, kas savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindas areštuoti atsakovo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (22-25 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškinio reikalavimai prima facie nėra pagrįsti, nes ieškinys paduotas kaip keršto, spaudimo ir siekio nepagrįstai praturtėti priemonė. Ieškovas reikalavimą kildina iš paskolos sutarties, tačiau nepateikė įrodymų dėl paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto, o paskolos sutarties sudarymą galima konstatuoti tik tada, jeigu sutartyje aiškiai atsispindi pinigų perdavimo faktas;
2) Įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui nepakanka įkeisto turto. Nors atsakovo tariamos prievolės įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu, tačiau teismas areštavo apeliantui priklausantį nekilnojamąją turtą, kuris jau yra įkeistas bankui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dubliuoja šio turto hipoteką, dėl kurios disponavimas turtu jau yra apribotas, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju yra skirtingi kreditoriai;
3) Apeliantas yra fizinis asmuo, todėl skundžiama nutartis daro žalą ne tik jam, bet ir sutuoktinei, nes areštuotas turtas buvo įgytas santuokoje, be to, areštas nepagrįstai varžo šio turto savininkų teises, neigiamai įtakoja jų dalykinei reputacijai;
4) Teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai apeliantui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „TMTK“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (35-38 b. l.). Nurodo, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atlieka tik preliminarų įrodymų vertinimą ir nenagrinėja bylos iš esmės. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, tik pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismas neareštavo konkretaus turto, o jį surasti ir aprašyti pavedė antstoliui, todėl ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas areštavo apelianto sutuoktinei priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nėra realios rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2124/2011).
Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, tačiau atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių šį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą paneigiančių argumentų.
Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas bankui, areštas dubliuoja šio turto hipoteką, dėl kurios disponavimas turtu jau yra apribotas. Pažymėtina, kad atsakovui priklausančio turto įkeitimo kito kreditoriaus naudai faktas neužtikrina ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje tinkamo įvykdymo. Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės paprastai netaikomos, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovas, jis savo turtą yra įkeitęs kitam kreditoriui, o ieškovo reikalavimas pagal paskolos sutartį nėra užtikrintas hipoteka. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė dėl jam priklausančio turto įkeitimo kitam kreditoriui nepaneigia būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje neįvykdymo rizikos.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovo sutuoktinei priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovo turtą ir lėšas, nenurodydamas išsamių turto duomenų, t. y. neindividualizuodamas atsakovo turto. Tokiu atveju teismo nutartį vykdo antstolis, kuris suranda ir aprašo konkretų atsakovo turtą (CPK 147 str. 6 d.). Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis daro žalą ir jo sutuoktinei.
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tuo atveju, kai teismas mano, kad tai būtina. Taigi teismas neprivalo pranešti atsakovui apie tokio prašymo nagrinėjimą. Todėl atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo išsprendė, nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui. Juolab, kad ir apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą ar skundžiamos teismo nutarties išvadų pagrįstumą.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį.