Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1046-1021/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. A. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 2365,50 Eur už aplinkai padarytą žalą.

Nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 15 d. savavališkai, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), išpjovimą, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d. Neteisėtai iškirtus saugotinus želdinius, aplinkai padaryta 2365,50 Eur žala, kurios atsakovas neatlygino.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, kadangi iškirsti ne medžiai, o krūmai – karklai, atsakovas krūmų kirtimo neorganizavęs, o tik padėjęs socialiai remtinai D. M. šeimai, kuri turi vaikų ir neturėjo kuo kūrenti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2365,50 Eur aplinkai padarytą žalą. Priteisė valstybei iš atsakovo 53,22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, laikė byloje įrodytu, kad atsakovas, neturėdamas leidimo želdinių kirtimui, leido D. M. 2016 m. kovo 15 d. išpjauti 24 saugotinus gluosnius, augusius valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini). Leidmas išpjauti želdinius nebuvo išduotas, todėl atsakovas nubaustas administracine tvarka, baudą sumokėjo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė. Teismas laikė įrodytu, kad būtent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala aplinkai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad medžiai buvo iškirsti neturint leidimo, tačiau vėliau buvo išduotas leidimas jiems iškirsti, atmetė kaip nepaneigiančią atsakovo neteisėtais veiksmais gamtai padarytos žalos fakto. Atsakovas 2365,50 Eur žalą gamtai padarė neteisėtai, t. y. neturint leidimo, todėl privalo padarytą žalą atlyginti besąlygiškai, nes nėra atleistas nuo tokios žalos atlyginimo. Teismas vertino, kad nors atsakovas nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, tačiau, kirsdamas medžius neturėdamas leidimo, atliko tyčinius veiksmus, todėl nesumažino atlygintinos žalos dydžio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 1 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą – priteistos žalos dydį sumažinti iki 500 Eur ir nustatyti 6 mėnesių žalos atlyginimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Byloje pateiktos kelios neinformatyvios nuotraukos iš įvyko vietos, kadangi jose nėra užfiksuota, kad būtent 2016 m. kovo 15 d. valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini) buvo nupjauti 24 medžiai.

6.2. Ieškovo atstovas teisme patvirtino, kad atsakovui jau po atlikto kirtimo išduotas leidimas kirsti medžius valstybinėje žemėje, taip pat patvirtino, kad atsakovui kertant tuos pačius medžius turint tokį leidimą, jokia žala gamtai nebūtų padaryta. Todėl pažeidimas, kuriuo gamtai padaryta žala, vertintinas formaliu.

6.3. Teismas nepagrįstai nesumažino žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, atsakovas nesiekė jokios naudos sau, priešingai – siekė suteikti pagalbą ir aprūpinti malkomis socialiai remtiną šeimą.

6.4. Atsakovo galimybės atlyginti priteistą žalą yra ribotos, kadangi yra neįgalus, turintis vidutinių specialiųjų poreikių, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas administracinio teisės pažeidimo iš esmės neginčija, dėl jo gailisi, prašo teismo sprendimą dėl priteistinos žalos aplinkai dydžio priimti savo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas ginčija teismo sprendimu priteistos gamtai padarytos žalos dydį, argumentuodamas teismui suteiktos teisės mažinti priteistinos atlygintinos žalos dydį įgyvendinimu.

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 10 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 03 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 11 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas 2016 m. kovo 15 d. savavališkai, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje Tilto g., Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajono savivaldybėje, išpjovimą, grindė įrodymų visuma, t. y. ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime išdėstė įrodymus, kuriais vadovavosi, nurodė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kelių byloje pateiktų nuotraukų neinformatyvumo nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos neteisingu byloje esančių įrodymų įvertinimu (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinys dėl 2365,50 Eur ieškovui padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249, 6.251 straipsnių pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

Byloje nustatyta, kad apeliantas, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, 2016 m. kovo 15 d. organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini) išpjovimą. Byloje yra pateiktas Šakių rajono savivaldybės administracijos Kudirkos Naumiesčio seniūnijos 2017 m. spalio 6 d. leidimas pašalinti krūmus, kurie apaugę kūdros šlaitus ir trukdo praėjimui valstybinėje žemėje prie sklypo Nr.39, žemėje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateiktas leidimas pjauti 24 gluosnius, todėl nepagrįstai apelianto teigiama, kad atsakovui jau po atlikto išpjovimo išduotas leidimas pjauti tuos pačius medžius ir todėl turint vėliau išduotą leidimą žalos padarymas gamtai konstatuotas formaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis byloje esantis rašytinis įrodymas neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto civilinės teisinės atsakomybės ir padarytos aplinkai žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad apelianto veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto įgaliotos institucijos leidimo, savavališkai valstybinėje žemėje išpjovė 24 gluosnius. Administracinės teisės pažeidimo byloje jo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, už padarytą administracinės teisės pažeidimą jis nubaustas pinigine bauda. Šios aplinkybės sudarė pagrindą jo civilinei teisinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str., 6.248str.).

Apeliaciniame skunde nėra keliamas apskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumo klausimas. Tačiau apeliantas, skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, atsakovas nesiekė jokios naudos sau, neįvertino, kad yra neįgalus bei atsakovo galimybių atlyginti priteistą žalą, prašo priteistos gamtai padarytos žalos dydį 2365,50 Eur sumažinti iki 500 Eur ir nustatyti 6 mėnesių žalos atlyginimo terminą.

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo, šiuo atveju apeliantas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2017 10 11 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje apeliantui buvo išaiškinta teisė prašyti teismą sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, pateikti teismui ar prašyti teismo išreikalauti įrodymus apie apelianto gaunamas pajamas, duomenis apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau apeliantas, laikydamasis pozicijos, kad jis iš viso nepadarė žalos gamtai, teismui nurodė, kad jokių duomenų neteiks ir neprašo teismo jų išreikalauti (2017 10 11 teismo posėdžio garso įrašas 11 min. 20 s. – 13 min. 10 s.; 17 min. 30 s.– 17 min. 33 s.; 18 min. 30 s. – 18 min. 34 s.). Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu nereiškė prašymo sumažinti prašomos priteisti žalos dydį CK 6.251 straipsnio 2 dalies ar 6.282 straipsnio įtvirtintais pagrindais ir neteikė įrodymų aplinkybėms, dėl kurių žalos atlyginimas galėtų būti sumažintas, pagrįsti, tokių įrodymų nepateikia ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.). Skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto galimybės sumokėti priteistą žalą yra labai ribotos, šiam argumentui pagrįsti neteikia jokių įrodymų (CPK 12 str. 178 str.). Byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad apeliantui yra nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis, tačiau ši aplinkybė, apeliantui nepateikus jokių turtinę padėtį apsprendžiančių duomenų, savaime nepatvirtina sunkios apelianto turtinės padėties ir nesudaro nei pagrindo mažinti žalos dydį, nei atidėti priteistos žalos sumokėjimo terminą. Tačiau apeliantas turi teisę CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą pateikiant visus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.