Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos advokatei Aušrai Ižičkienei, atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretieji suinteresuoti asmenys AS „Latvijas Tilti“ ir A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Publikacijoje konstatuota keletas faktų: 1. Lietuvos užsitęsia kelių statybos remonto darbai. Tai nutinka dėl įvairių priežasčių: pirma, tai dėl užsitęsusių, dažnai dirbtinai sukurtų teismo procesų, kuriuose šalys naudoja net elementarų melą; 2) vienas iš tokių besibylinėjančių yra AS „Latvijas tilti“, tačiau, kaip nurodyta Publikacijoje – ir paties AS „Latvijas tilti“ atliekamų darbų terminai užtęsiami. Pažymi, kad Publikacijoje nėra detalizuoja, kokiu būdu tie terminai pratęsiami, nes tai nėra Publikacijos tikslas. Publikacijos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį, kad kažkas šioje srityje yra negerai – dėl įvairių priežasčių tęsiami darbų atlikimo terminai, kyla darbų kainos, o tuo tarpu keliuose žūva žmonės (konkrečiai – „Via Baltica“ kelyje).

AS „Latvijas tilti“ savo reikalavime dienraščiui „Lietuvos rytas“ buvo nurodęs, kad jo nurodytuose teiginiuose paskelbta informacija apie pailgintus terminus neatitinka tikrovės ir reikalavo ją paneigti. Savo skunde Komisijai AS „Latvijas tilti“ pripažįsta, kad terminai buvo ilgesni, nei numatyta pirminėje sutartyje, tačiau tai buvo padaryta suderinus su užsakovu: „darbų kaina ir pabaigos terminas projekto vykdymo metu keitėsi dėl objektyvių priežasčių ir esant abiejų šalių sutarimui, o ne dėl AS „Latvijas Tilti“ kaltės ar jos vienašališku sprendimu“. Pažymi, kad Publikacijoje to ir nėra teigiama. Publikacijoje norėta parodyti, kad realiai darbų atlikimo terminai ir kainos nebebūna tokie, kokių tikėtasi (ir kokie žadėti) pirminės ir pagrindinės sutarties sudarymo metu. Toks AS „Latvijas tilti“ pozicijos pasikeitimas tik patvirtina, kad informacija atitinka tikrovę.

Publikacijoje buvo pateikta Trečiojo asmens dalykinei reputacijai kenkianti neišsami ir netiksli informacija apie jo vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai. Pareiškėja nesirėmė šaltiniais, galinčiais šią informaciją tinkamai patikslinti ir (ar) paaiškinti, kaip ir nesuteikė Trečiajam asmeniui galimybės atsakyti į jam išsakomą kritiką, paneigti ir (ar) patikslinti klaidingą informaciją ir nenurodė, kodėl tai nėra padaryta. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 6 straipsnis ir 22 straipsnio 2 dalis.

Asociacija pasisakydama dėl Kodekso 6 straipsnio pažeidimo nurodo, jog sutinka, kad Publikacijoje pateikti skaičiai ir galutiniai aprašomų objektų įgyvendinimo terminai iš esmės atitinka tikrovę ir, jog pareiškėja, rengdama Publikaciją, rėmėsi daugiau nei vienu informacijos šaltiniu. Tačiau Asociacija kategoriškai nesutinka, jog Publikacijoje nebuvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis. Pažymi, jog informacija apie Trečiojo asmens vykdomus projektus Publikacijoje buvo pateikta neišsamiai, vienpusiškai ir tendencingai, todėl skaitytojams galėjo susidaryti įspūdis, jog Trečiasis asmuo, vykdydamas projektus, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, nuolat pažeidinėja sutarčių sąlygas, piktnaudžiauja ir pan. Tokia neišsami ir tokiu būdu pateikta informacija akivaizdžiai kenkia Trečiojo asmens dalykinei reputacijai. Tuo tarpu jokių įrodymų dėl galimo Trečiojo asmens piktnaudžiavimo ir (ar) netinkamo įsipareigojimų vykdymo, įgyvendinant paminėtus du objektus, pareiškėja nei skaitytojams, nei Komisijai nepateikė. Atvirkščiai, iš Trečiojo asmens pateiktų įrodymu akivaizdžiai matyti, jog tiesiant Panemunės - Sovietsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną, savo įsipareigojimus netinkamai vykdė ne Trečiasis asmuo, o Rusijos Federacijos statybininkai, o Trečiajam asmeniui dėl to buvo pavesta atlikti papildomus, iš anksto nenumatytus darbus. Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos atveju, priešingai, nei teigia pareiškėja, Trečiojo asmens vykdyti darbai nei vėlavo, nei brango. Dėl Publikacijoje minimų daugiau nei 1 mln. eurų vertės darbų Vilniaus m. savivaldybė skelbė atskirą konkursą, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs Trečiasis asmuo. Atsižvelgdama į tai Asociacija daro išvadą, kad pareiškėja rengdama Publikaciją ir pateikdama joje ginčo teiginius, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai tikrino faktus, kaip ir nepakankami kritiškai vertino savo informacijos šaltinius, t. y akivaizdžiai pažeidė Kodekso 6 straipsnio reikalavimus.

Kodekso 6 straipsnio reikalavimas remtis keliais informacijos šaltiniais nėra savitikslis. Šis reikalavimas Kodekse įtvirtintas tam, kad informacija skaitytojams būtų pateikiama maksimaliai tiksli, neiškraipyta ir nešališka. Informacija apie Panemunės - Sovietsko aplinkkelio ir tilto per Nemuną statybas bei Geležinio Vilko g. rekonstrukciją Publikacijoje buvo pateikta netiksliai ir tendencingai. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo pasinaudoti kitais informacijos šaltiniais, galinčiais patikslinti ir (ar) paaiškinti faktus - pasinaudoti išsamesnėmis viešai skelbiamomis publikacijomis, kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar, galiausiai, į patį Trečiąjį asmenį, tačiau to nepadarė. Todėl laikytina, jog pareiškėja Kodekso 6 straipsnio reikalavimą remtis keliais informacijos šaltiniais įgyvendino netinkamai.

Pasisakydama dėl Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo Asociacija nesutinka su tuo, jog Trečiasis asmuo nebuvo kritikuojamas Publikacijoje. Teiginiai, kuriuose jis yra kaltinamas netinkamu įsipareigojimų užsakovams vykdymu, bet ir tai, jog praktiškai visi Publikacijos teiginiai, patvirtinantys galimai „netinkamą teisinį reglamentavimą“ ir galimą rangovų piktnaudžiavimą sistemos spragomis iliustruojami būtent su Trečiuoju asmeniu susijusiais pavyzdžiais - Publikacijoje Trečiojo asmens pavadinimas minimas net trylika kartų. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja privalėjo suteikti Trečiajam asmeniui galimybę pasiteisinti, paaiškinti ir (ar) paneigti galimai klaidingą ar netikslią informaciją, tačiau to nepadarė.

Teiginyje 2 nurodytus Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijos darbus Trečiasis asmuo taip pat atliko laiku ir už sutartą kainą, t.y. darbai nekainavo milijonu eurų daugiau, nei buvo nustatyta užsakovo. Dėl pareiškėjos minimų daugiau nei milijono eurų vertės papildomų darbų Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbė atskirą konkursą, kurį laimėjo mažesnę kainą pasiūlęs Trečiasis asmuo. Taigi, dėl Publikacijoje minimo milijono eurų ir naujo termino šalys susitarė naujoje 2014 m. liepos 7 d. sutartyje.

Trečiojo asmens įsitikinimu, www.statybunaujienos.lt, www.plius.bns.lt, www.delfi.lt ir www.15min.lt, www.vz.lt, www.kaunokeliai.lt interneto portaluose paskelbtų straipsnių, kuriais buvo remtasi rengiant Publikaciją, pareiškėja neįvertino kritiškai, taip pat atidžiai ir rūpestingai nepatikrino šiuose straipsniuose nurodytų faktų, kaip to reikalauja Kodekso 6 straipsnis, informaciją pateikė tendencingai. Pareiškėja prieš išplatindama Publikaciją su joje pateikta tikrovės neatitinkančia ir Trečiojo asmens dalykinei reputacijai kenkiančia informacija į Trečiąjį asmenį nesikreipė ir jam nesudarė sąlygų atsakyti, tuo pažeisdamas Kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą profesinės etikos normą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti palaikydama skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog būtina imti visą kontekstą, nėra aišku, kad neatitinka tikrovės. Dėl atsakymo teisės paaiškino, kad direktorius straipsnyje cituojamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas publikacijoje pažeidė Kodekso 6 str. ir 22 str. 2 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje 2015-10-30 buvo išspausdinta žurnalistės A. S. (slapyvardis A. U.) publikacija ,,Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AS „Latvijas Tilti“ 2016-01-18 skundu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją dėl Lietuvos žurnalistų ir rengėjų etikos kodekso (toliau - ir Kodekso) 3, 5, 6, 8, 22 str. nuostatų minėtoje publikacijoje pažeidimo.

Išnagrinėjusi skundą Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - ir Komisija) ginčijamu 2016-06-15 sprendimu Nr. EKS-10/16 trečiojo asmens skundą tenkino iš dalies, pripažino, jog publikacijoje ,,Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str. ir 22 str. 2 d. nuostatos. Taip pat įpareigojo pareiškėją paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Iš sprendimo turinio matyti, kad Komisija nustatė, jog publikacijoje buvo kritikuojama AS „Latvijas Tilti“ veikla Lietuvoje, teigiama, jog „ „Latvijos tilti“ nekart savo vykdomuose objektuose prašė nukelti ir darbų pabaigos terminą, pavyzdžiui, tiesiant Panemunės-Sovetsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną. <...> „Latvijas tilti“ kartu su partneriu darbus pažadėjo atlikti per 15 mėnesių, tačiau iš tiesų tai padarė net per 25 mėnesius. Maža to, minėti darbai pabrango beveik 2 mln. Eurų. Gerokai vėlavo ir daugiau nei milijonu eurų pabrango šių bendrovių sostinėje vykdyta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija – ji buvo atnaujinama nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvių sankryžų“. Sprendime konstatuota, jog publikacijoje buvo pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas Tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai, todėl padaryta išvada, jog tokiais veiksmais pažeistas Kodekso 6 str. Pareiškėjui publikacijoje taip pat nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jam išsakomą kritiką, paneigti ir (ar) patikslinti klaidingą informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, todėl padaryta išvada, jog šiais veiksmais pažeista Kodekso 22 str. 2 d.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei Komisijos darbo reglamentas. VIĮ 46-1 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisija rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (VIĮ 46-1 str. 3 d.).

Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Konkrečios profesinės etikos normos, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, Publikacijos paskelbimo metu buvo nustatytos Kodekse, patvirtintame Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime 2005-04-15.

Teismų praktikoje nurodoma, jog nors šiame kodekse įtvirtintų etikos normų privalo laikytis visi viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, tačiau Kodeksas neturi teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, kylančio iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti privalomas elgesio taisykles, taikytinas visiems atitinkamo visuomeninio santykio dalyviams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. I442–5/2009, 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr.I1-01/2007). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, nes, nagrinėdama ginčus dėl Kodekso nuostatų pažeidimų, neatlieka jokių funkcijų, susijusių su viešuoju administravimu, jos sprendimams nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011, 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-688/08 ir kt.). Taigi, Komisijos sprendimai negali būti vertinami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą (Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ str. 6 d.). Reglamento 32 p. e) papunktyje nustatyta, kad Komisijos posėdžio protokole nurodoma Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka, o 41 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimas susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies, Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu teigdamas, kad ginčo publikacijoje informacija buvo surinkta iš grupės skirtingų šaltinių ir šių šaltinių pateikta informacija nėra paneigta, informacija buvo įvertinta visapusiškai, sprendimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas neįsigilinus į publikacijos turinį ir tikslą. Vadinasi, siekiant įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jis yra pagrįstas faktiniais duomenimis, ar Komisijos padarytos išvados dėl konstatuotų pažeidimų išdėstytos aiškiai ir pakankamai motyvuotos, ar priimant sprendimą nebuvo pažeistos Reglamente nustatytos procedūros.

Minėta, kad Komisijos posėdžio protokole, be kitų duomenų, turi būti užfiksuota Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka, o Komisijos sprendime - glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė ir išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai (Reglamento 32, 41 p.), todėl Komisijos posėdžio protokole užfiksuota Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka laikytina priimamo sprendimo motyvais. Nagrinėjant ginčijamo sprendimo turinį, matyti, kad Komisija nurodo nustačiusi, jog ginčijamoje publikacijoje buvo kritikuojama AS „Latvijas Tilti“ veikla, pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas Tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai ir padaroma išvada, jog šiais veiksmais buvo pažeistas Kodekso 6 str. Sprendime teigiama, kad publikacijoje pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas Tilti“ vykdytus projektus, tačiau nenurodoma, kokia konkreti informacija (dėl prašymų nukelti darbų terminus, dėl šių darbų atlikimo terminų, dėl publikacijoje įvardijamo šių darbų pabrangimo) yra neišsami ir netiksli, kuo pasireiškė šios informacijos netikslumas ir neišsamumas ir kaip šios aplinkybės susijusios su Komisijos konstatuotu 6 str. pažeidimu. Iš byloje esančio Komisijos 2016-06-17 posėdžio protokolo išrašo Nr.12 taip pat nėra aišku, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas dėl Kodekso 6 str. pažeidimo. Protokolo išrašo turinys patvirtina, kad svarstant ginčo publikaciją vyko Komisijos narių diskusija, išsakomos nuomonės, kad žurnalistė galėjo pakalbinti bendrovę, be to publikacijoje nėra nurodyti informacijos šaltiniai. Komisija bendru sutarimu nusprendė, kad Kodekso 3, 5 ir 8 str. nuostatos pažeistos nebuvo, balsavo dėl Kodekso 6 str. ir (5 balsais – „už“, 2 – „prieš“) nusprendė, kad buvo pažeistas Kodekso 6 str. įpareigojantis žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Iš minėtų Komisijos protokolo esačių įrašų taip pat nėra aišku, kokia publikacijoje pateikiama informacija buvo netiksli ir neišsami, kokie šaltiniai, Komisijos nuomone, nebuvo įvertinti. Atsiliepime atsakovas išdėsto papildomus argumentus ir nurodo, jog dėl vienpusiškai ir neišsamiai pateikiamos informacijos skaitytojams galėjo susidaryti įspūdis, kad trečiasis asmuo nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, nuolat pažeidinėja sutarčių sąlygas, piktnaudžiauja ir pan., nors iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų matyti, jog darbai vėlavo ir brango dėl su kitų su trečiuoju asmeniu nesusijusių priežasčių. Taip pat, teigiama, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti išsamesnėmis viešai skelbiamomis publikacijomis (kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar patį trečiąjį asmenį). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovo motyvai nėra nurodyti, nei ginčijame sprendime, nei Komisijos protokole, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog jie buvo nustatyta tvarka Komisijos apsvarstyti ir gali būti laikomi Komisijos motyvais pagrindžiančiais konstatuotą Kodekso 6 str. pažeidimą.

Ginčijamu sprendimu Komisija, išnagrinėjusi trečiojo asmens skundą dėl publikacijos, be anksčiau šiame teismo sprendime aptarto Kodekso 6 str. pažeidimo, konstatavo ir Kodekso 22 str. 2 d. pažeidimą. Kodekso 22 str. 2 d. nustato, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei. Kaip matyti iš Komisijos protokolo, toks Komisijos sprendimas buvo priimtas pareiškėjos advokatei nurodžius, jog rengiant publikaciją su AS „Latvijas Tilti“ komunikuota nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens A. S. atsiliepimo ir prie jo pridedamų įrodymų, AS „Latvijas tilti“ nuomonė buvo išklausyta. Rengdama publikaciją žurnalistė elektroniniu paštu kreipėsi į AS „Latvijas tilti“ atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą iš kurios buvo gautas atsakymas su AS „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko G. K. komentaru. Kuris, be kita ko, buvo išspausdintas minėtoje publikacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors šie duomenys Komisijai nebuvo pateikti ir priimant ginčijamą sprendimą Komisijos nebuvo vertinti, tačiau jie neabejotinai yra reikšmingi Kodekso 22 str. 2 d. nuostatų, o galimai ir Kodekso 6 str. taikymui.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamame Komisijos sprendime Komisijos padarytos išvados dėl konstatuotų pažeidimų nėra aiškios ir pakankamai motyvuotos, nėra aišku kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas Komisijos priimtas sprendimas ir šie sprendimo trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti Komisijos sprendimą tenkintinas iš dalies, o Komisija įpareigotina trečiojo asmens AS „Latvijas tilti“ 2016-01-18 skundą dalyje dėl Kodekso 6 str. ir 22 str. 2 d. nuostatų galimo pažeidimo išnagrinėti iš naujo.

Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, nenagrinėjami, nes skundžiamas sprendimas naikintinas dėl anksčiau nurodytų motyvų. Pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Lietuvos rytas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-06-15 sprendimą Nr. EKS-10/16 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus A. U. publikacijoje ,,Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ (,,Lietuvos rytas“; 2016-10-30).

Įpareigoti Visuomenės informavimo etikos komisiją AS „Latvijas tilti“ 2016-01-18 skundą dalyje dėl Kodekso 6 str. ir 22 str. 2 d. nuostatų galimo pažeidimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.