- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e1-1782-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16313-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2021 m. gegužės 21 d. apie 20.42 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 2.66 prom. alkoholio koncentracija.
L. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2021 m. gegužės 21 d. buvo pristatytas į policijos įstaiga dėl fizinio smurto prieš savo sutuoktinę. Po apklausos, apie 15.00 val., jį paleido iš komisariato. Jis nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko apie 5 butelius 1 l alaus. Po to jis nuėjo į savo automobilį ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pradėjo vienas gerti tą alų. Kai išgėrė alų, jis dar kartą nuėjo ir nusipirko panašų kiekį alaus bei vėl grįžo gerti į minėtą automobilį. Po išgerto alaus jis visiškai nieko neatsimena. Jis tik atsimena, kad šalia stovi policijos ekipažas ir viskas. Jis sąmonę atgavo tik tada, kai atsibudo policijos areštinėje. Kaip jis ten atsidūrė ir kur jo automobilis, jis neatsimena. Jis taip pat neatsimena, kaip vairavo. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, savo veiksmų nepateisina, žino, kad pasielgė netinkamai. Jis išgėrė daug alkoholio dėl šeiminių problemų (b. l. 57).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. M. parodė, kad dirba vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė kieme automobilį ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neblaivus vairuotojas bandė išvažiuoti iš kiemo. Atvykus nurodytu adresu, pamatė minėtą automobilį, kuris išvažinėjo iš kiemo link jų. Atstumas tarp minėto automobilio ir jų automobilio buvo maždaug 10-15 metrų. Priėjus prie automobilio pajautė, kad iš vairuotojo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Bendraujant su juo, vairuotojo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Vairuotojas L. K. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nesakė, prieš kiek laiko. 20.42 val. patikrinus asmenį alkoholio matuokliu, jam nustatytas 2.66 prom. neblaivumo laipsnis. 20.58 val. buvo nustatytas 3.00 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 40).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nustatytos ir iš 2021 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) būrio vyr. patrulio L. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 5).
Iš 2021 m. gegužės 21 d. 21.20 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad L. K. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 11).
Iš alkoholio matuoklio kvito matyti, kad L. K. 2021 m. gegužės 21 d. 20.43 val. nustatytas 2.66 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12). 2021 m. gegužės 21 d. 21.00 val. jam nustatytas 3.00 prom. girtumo laipsnis (b. l. 13). Alkoholio matuoklio patikros sertifikatas Nr. 1395819 galiojo iki 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 10).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas – L. K. (b. l. 24).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ duomenų automobilio ,,Opel Vectra“ (2001 m. dyzelinas, sedanas, 74 kW/100 AG) kaina Lietuvoje 2021 m. gegužės mėn. su PVM yra 910 Eur (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 2.66 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad L. K. vairavo automobilį, be kita ko, patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiuo liudytoju). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi L. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1.5 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, sumokant per 1 metus (b. l. 98-99).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie L. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. anksčiau neteistas (b. l. 94-96), baustas administracine tvarka (b. l. 90-92), dirba (b. l. 68).
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
L. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
L. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 21 d. 20.42 val. iki 2021 m. gegužės 22 d. 13.19 val. (b. l. 45-46, 48). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti L. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
L. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakare, Vilniaus miesto gatvėje, kieme. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – t. y. nuo 2021 m. gegužės 22 d. (b. l. 60).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
L. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam L. K.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 910 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 25), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė L. K. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas L. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. vardu registruotam automobiliui ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. (b. l. 26). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o L. K. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Bylos duomenimis automobilis ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. Aikštelėje saugoto automobilio išlaidos yra 18,00 Eur (b. l. 31). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 dalimi priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti bausmę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 21 d. 20.42 val. iki 2021 m. gegužės 22 d. 13.19 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. gegužės 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. K. vardu registruotam automobiliui ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o L. K. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš L. K. 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.