Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas L. P. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo A. G. (A. G.) nubaustas pagal ATPK 181 str. 2 d. 40 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 181 str. 2 d. 40 Eur dydžio bauda už tai, kad panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams: 2015-01-24, atvažiavęs pasiimti sūnaus D. G., gim. 2011-02-03, iš sūnaus gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Rietavas, kur vaikas gyvena su savo motina G. K., vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie sūnaus D. motinos G. K., reikalavo nupirkti baterijas į jo atiduotą seną neveikiantį mobilųjį telefoną, nes jis nedirba ir neturi pinigų. Pareiškė, kad sūnaus G. K. negrąžins, o mamai bandant vaiką iš A. G. paimti, G. K. buvo parversta ant žemės, sužalota ir kartu buvusi jos mama, išvažiuodamas su vaiku iš kiemo A. G. automobiliu partrenkė pro šalį ėjusį G. K. kaimyną. Vaiką A. G. vežioja automobiliu be vaikui skirtos kėdutės. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tėvų konfliktas bei smurtas motinos ir senelės atžvilgiu vaiko akivaizdoje neigiamai veikia vaiko psichiką bei emocijas, tokiu savo elgesiu tėvai veikia priešingai vaiko interesams. Tokiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, kadangi 2014-10-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu yra nustatyta jo bendravimo su sūnumi D., gim. 2011 02 03, tvarka, t. y. kokiomis dienomis jis turi teisę jį pasiimti iš jo motinos gyvenamosios vietos į savo namus (b. l. 12-18). 2015 m. sausio 24 d. (teismo sprendimu nustatyta dieną) apeliantas nuvyko pasiimti savo sūnaus D. G. adresu (duomenys neskelbtini), Rietavas, kur jis gyvena su savo motina G. K.. Automobilį paliko gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), kuris yra nuo gatvės maždaug už 150-200 metrų, nuėjo pėsčiomis. Automobilyje liko sėdėti apelianto motina T. G.. A. G. pasibeldus į namo duris, į lauką išėjo G. K.. A. G. pasakė, kad atvažiavo pasiimti sūnaus D.. Ji atsakė, kad sūnus miega. A. G. pasakė, kad lauks, kol jis atsibus. Maždaug po 15 minučių G. K. išvedė iš namo aprengtą sūnų D. iš namo ir perdavė apeliantui. G. K. paklausus, kodėl vaiko rūbai purvini, ji apeliantui atsakė, jog neturi laiko jų skalbti. Tuomet A. G. pasiėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie gatvėje palikto automobilio. Ėjo kalbėdami. Priėjęs prie automobilio, A. G. atidarė galines dureles, įsodino vaiką į jam skirtą kėdutę, prie kurios sėdėjo apelianto motina T. G.. Vos spėjęs uždaryti automobilio dureles, apeliantas pajuto, kad kažkas stipriai griebė jam už striukės apykaklės. Stagiai atsigręžęs pamatė G. K., kuri tuo pat metu ėmė šaukti ir rėkauti, jog vaiko apeliantui neduosianti, nes jis jo jai negrąžinsiąs, reikalavo tuoj pat atiduoti jai sūnų. A. G. ją ramino, klausė, iš ko ji sprendžia, jog jis negrąžins jai vaiko, nes visada grąžindavo. Tačiau ji A. G. negirdėjo, toliau rėkė, darė judesius atidaryti automobilio galines dureles, kad išsivestų sūnų. Tuo pat metu iš namo išlėkė G. K. motina V. K., šaukdama, kad G. K. neatiduotų apeliantui vaiko. Kadangi apeliantas su G. K. stovėjo prie automobilio galinių durelių, V. K., pribėgusi prie automobilio, atidarė priekines dureles ir, griebusi už vaiko rūbų, ėmė jį traukti iš galinės sėdinės į priekį. Kadangi vaikas jau buvo prisegtas kėdutėje, ji jo ištraukti negalėjo. Tuo metu pro šalį ėjo vyriškis su kibiru, V. K. ėmė jam šaukti, kad jis sustotų prie automobilio priekio, kad automobilis negalėtų pajudėti. Įsitikinusi, jog vaiko iš automobilio ji negali ištraukti, ėmė šaukti vyriškiui daužyti kibiru man automobilį. Tas taip ir padarė: kibiru išdaužė posūkio žibintą, įlenkė automobilio kapotą. Bijodamas dėl savo ir sūnaus sveikatos ir gyvybės, dėl automobilio, apeliantas atsisėdo į vairuotojo vietą ir ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr.112, prašydamas policijos pagalbos, tačiau dėl V. K. keliamo triukšmo kalbėti buvo neįmanoma ir jis suprato, kad reikia pavažiuoti į priekį, į ramią vietą, ir pakartotinai paskambinti. Tuo tarpu V. K. dar buvo ant priekinės keleivio sėdynės ir apeliantui pareikalavus, kad ji išliptų iš automobilio, ši kategoriškai atsisakė, atseit, be vaiko neišlips. Tuomet A. G. įjungė variklį ir ėmė iš lėto važiuoti. Vyriškis, kuris iki šiol daužė automobilį kibiru, atšoko į šoną, o V. K. ėmė šaukti, kad A. G. sustotų. Pavažiavęs keliasdešimt metrų jis sustojo. V. K. išlipo, o A. G., dar pavažiavęs apie 100 metrų, vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Apeliantui buvo pasakyta, kad policija gali atvykti ne anksčiau kaip už pusvalandžio. Siekdamas kuo greičiau nutraukti konfliktą, kuris klostėsi ne A. G. naudai, jis skubiai išvažiavo iš įvykio vietos, o įvažiavęs į Klaipėdą, nuvažiavo tiesiai į policiją.

Pažymi, kad kaip matyti iš 2015 04 28 nutarimo, teismas laiko nustatytu, kad A. G. 2015-01-24 atvažiavęs pasiimti sūnaus D., vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie sūnaus D. motinos G. K., reikalavo nupirkti baterijas į seną neveikiantį mobilųjį telefoną. Tačiau teismas nenurodė, kuo pasireiškė A. G. agresyvumas. Nežinodamas, ką reiškia toks kaltinimas, A. G. negali tinkamai nuo jo gintis. Taip pat jam nesuprantamas kaltinimas, jog jis kabinėjosi prie G. K.. Apeliantui nesuprantama, ar jo pastaba dėl sūnaus purvinų rūbų gali būti vertinama kaip kabinėjimasis prie G. K.. Apelianto įsitikinimu, šią pastabą teismas turėjo vertinti kaip rūpinimąsi sūnaus gerove. Pasisakydamas dėl reikalavimo nupirkti baterijas į seną mobilųjį telefoną, apeliantas nurodo, kad apie tas baterijas G. K. buvo rašiusi Vaikų teisių apsaugos tarnybai gerokai prieš 2015 01 24. Tuo tarpu Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja V. S., pasinaudojusi iš G. K. 2015 m. sausio pradžioje gauta informacija, 2015-02-10 surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą priskyrė šią informaciją 2015 01 24 įvykiams. Nurodo, kad priešingai negu teismas nustatė, A. G. nesakė G. K., kad negrąžins sūnaus. Jeigu jis jai taip pasakytų vaiko perdavimo momentu, jo manymu, ji iškart atsisakytų jį perduoti apeliantui. A. G. įtaria, kad kai G. K., perdavusi jam vaiką, grįžo į namus, jos motina ją pakurstė „jis vaiko tau neatiduos, pasivyk ir grąžink vaiką“. G. K. ir pasivijo apeliantą, kai vaikas buvo jau įsodintas į automobilį. Priešingu atveju vytis apelianto nereikėjo, nes vaiko perdavimo momentu visi trys asmenys buvo kartu.

Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytu, kad, „išvažiuodamas su vaiku iš kiemo A. G. automobiliu partrenkė pro šalį ėjusi G. K. kaimyną“. Nurodo, kad į kiemą jis net nebuvo įvažiavęs, nes ten nėra galimybės privažiuoti prie namo. Automobilis stovėjo Jūros gatvėje maždaug už 200 metrų nuo G. K. namų. Kaimynas, kurį, kaip teigia teismas, A. G. partrenkė, V. K. nurodymu stovėjo automobilio priekyje, kad automobilis negalėtų pajudėti, o vėliau kibiru daužė apelianto automobilį. Kada A. G. pradėjo lėtai važiuoti, jis atšoko į šalį. Apeliantas mano, kad jei jis jį partrenktų, ne tik nevažinėtų automobiliu, bet ir netektų laisvės. Be to, teismas 2015-04-28 sprendime pažymi, kad „išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. 2015 01 24 panaudojo tėvų valdžia priešingai vaiko interesams, tai yra smurtaudamas prieš G. K. ir V. K. vaiko akivaizdoje, taip pat veždamas sūnų automobiliu be specialios kėdutės, jis pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, nesilaikė Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 21 str. l d., 2 d. nuostatų“, tačiau apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Visų pirma, smurto nei G. K., nei V. K. atžvilgiu nenaudojo. Atvirkščiai, tai jos maždaug už 100-200 metrų nuo savo namų užpuolė apeliantą. Jų tikslas buvo bet kokiu būdu atimti iš A. G. jau jam perduotą vaiką. A. G. tik gynėsi nuo užpuolimo, stengėsi kuo greičiau nutraukti jų inicijuotą konfliktą ir kuo greičiau iš ten pasitraukti, tačiau V. K. ir jos kaimynas darė viską, kad jis negalėtų nuvažiuoti. Apeliantas pažymi, kad nors būtinoji gintis ne tik nebaudžiama, o skatinama (ATPK 18 str.), teismas jį nubaudė už tai, kad A. G. gynėsi. A. G. įsitikinimu, teismas visiškai nevertino įvykio vietos aplinkybės, t. y. kad apeliantas ir jo automobilis buvo užpulti už maždaug 150-200 metrų nuo G. K. ir V. K. namų, kad užpuolikės pasivijo A. G. gana toli nuo savo namų, kad šiam užpuolimui buvo pasitelktas net jų praeinantis kaimynas. Antra, apeliantas mano, kad teismo išvada, jog A. G. vežė sūnų automobiliu be specialios kėdutės, yra paremta tik kitos konflikto pusės, t. y. G. K. ir V. K. parodymais. Sūnaus A. G. be specialios kėdutės nevežioja automobilyje nuo 2014 m. pavasario, kuomet įsigijo šią kėdutę. Pažymi, kad minėtos „liudytojos“, be kito, nurodė, kad A. G. automobilyje sėdėjo jo motina T. G. (teismas 2015-04-28 nutarime aprašydamas V. K. parodymus, taip pat užfiksavo šią aplinkybę). 2015-04-09 vykstančiame teismo posėdyje institucijos atstovė paprašė iškviesti ir apklausti liudytojais G. K. ir V. K., kad būtų užtikrintas nuobaudos paskyrimas. Tuo tarpu iškviesti ir apklausti konfliktą betarpiškai mačiusią, bet jame nedalyvavusią apelianto motiną T. G. ji neprašė. Remdamasis išvardintu apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta vienpusiškai, buvo renkami ir tiriami tik kaltinimą patvirtinantys įrodymai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas 2015-04-28 nutarime pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu prieštarauja visai kitai įrodomajai bylos medžiagai, todėl yra vertintini kritiškai, kaip gynybinė jo versija, kad A. G. paaiškinimus paneigia nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų G. K. ir V. K. parodymai, taip pat Institucijos atstovių paaiškinimai. Apeliantas pažymi, kad būtų labai keista, jeigu šių „liudytojų“ parodymai tarpusavyje nesutaptų, vieni kitiems prieštarautų, juk jos yra motina ir duktė, kartu gyvena ir kartu 2015-01-24 užpuolė A. G. ir jo automobilį. Būtų neįtikima, kad jos liudytų prieš save, kad užpuolė apeliantą. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iš G. K. pareiškimo. Šie jos parodymai užfiksuoti ir pačiame 2015 04 28 nutarime. Be abejo, Institucijos atstovės įvykio vietoje nebuvo, jos nieko nematė ir nežino. Tuomet apeliantui nesuprantama, kokie institucijos atstovių paaiškinimai paneigia jo paaiškinimus, kaip nurodyta 2015-04-28 nutarime. A. G. laiko akivaizdžiu, kad šis Institucijos atstovių paaiškinimų vertinimas neturi jokio pagrindo. Atvirkščiai, patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik turint vienašališką, jokiais kitais objektyviais įrodymais nepatvirtintą, informaciją. Šia prasme apeliantui keistai skamba teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos atstovių teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojų parodymais. Jeigu teismas turi omenyje atstovių parodymus apie tai, kad protokolas surašytas tik iš G. K. pareiškimo, tuomet jis sutinka, kad šiais parodymais nėra pagrindo netikėti, nes kitų Institucijos atstovių parodymų apie Rietavo mieste 2015-01-24 vykusį konfliktą nebuvo. Be to, jeigu teismas neturi pagrindo netikėti „liudytojų“ parodymais, tai dar nereiškia, kad toks pagrindas objektyviai neegzistuoja. G. K. nepatinka, jog apeliantas pas ją atvažiuoja pasiimti sūnų, kad ji, A. G. atvykus, tam tikrą dieną ir valandą turi būti namuose, kad perduotų vaiką apeliantui, o jį atvežus, priimti jį iš A. G.. Dėl to A. G. jai sukelia tam tikrų nepatogumų: ji negali tam tikrą dieną ir laiką pasitraukti iš namų, naudoti laiką savo nuožiūra. Be to, ir santykiai jų tikrai nėra puikus. Dėl to 2015 m. balandžio 15 d. G. K. Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškėlė A. G. civilinę bylą dėl tėvo valdžios apribojimo ir jai labai reikia „įrodymų“, patvirtinančių, jog apeliantas yra blogas tėvas - priešingu atveju jo tėvo vadžia nebus apribota. Teismo paskirtos A. G. nuobaudos už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, apelianto manymu, yra puikūs įrodymai tikslui pasiekti, t. y. apriboti jo tėvo valdžią ir tuomet motinai nereikės duoti apeliantui vaiko, nereikės derinti su juo vaiko auklėjimo ir gyvenimo sąlygų, nereikės aiškintis su A. G., kodėl ji vaiką vadina ne jo vardu, o svetimu vardu ir panašiai. Taigi, apelianto manymu, G. K. ir jos motina V. K. turi strateginį suinteresuotumą duoti prieš jį apkaltinamuosius parodymus.

Apeliantas pažymi, kad ne jis privalo rinkti įrodymus. Įrodymus turi surinkti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir ne tik apkaltinamuosius, bet ir pateisinančius jį (ATPK 256 str. 3 d.). Priešingu atveju būtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju buvo renkami ir tiriami tik jį kaltinantys įrodymai. Nei Institucijos, nei teismo nebuvo apklausta įvykius stebėjusi T. G.. Be to, teismas visapusiškai ir objektyviai surinktų įrodymų neįvertino (nenustatė ir neįvertino tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, tinkamai neįvertino Institucijos atstovių paaiškinimų ir jų surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, nenustatė ir neįvertino liudytojų G. K. ir V. K. suinteresuotumo bylos baigtimi) ir dėl to padarė prieštaringas ir objektyviais įrodymais nepagrįstas išvadas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad visapusiškai ir pilnutinai nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, ir dėl šios priežasties buvo netinkamai išspręstas A. G. kaltės klausimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole apskritai nenurodyta, kur padarytas pažeidimas (b. l. 2). Nors protokole pažymėta, kad protokolo surašymo vieta yra Klaipėda, tačiau iš bylos medžiagos galima numanyti, kad įvykis įvyko Rietave, kažkur netoli G. K. gyvenamosios vietos. Apylinkės teismas šio protokolo trūkumo nevertino, nors būtent įvykio vietos ypatybėmis yra grindžiama A. G. gynybinė versija, ir nutarime nurodė įvykio vietą Rietave, (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nenurodytas ir pažeidimo padarymo laikas – nurodyta tik data, pažymint, kad A. G. 2015-01-24 elgėsi agresyviai (b. l. 2). Be to, nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2) konstatuojama, kad A. G. sūnaus akivaizdoje elgėsi agresyviai ir nurodomi veiksmai, kuriuos motinos ir kaimyno atžvilgiu atliko A. G., tačiau nenurodomos tikslesnės įvykio aplinkybės: neaišku, kur A. G. veiksmų atlikimo metu buvo vaikas, ar iš tiesų agresyvus elgesys buvo jo akivaizdoje, taip pat neaišku, kodėl, kaip nurodyta protokole, įvykio metu G. K. bandė paimti vaiką iš A. G., jei jis atvažiavo turėdamas teisėtą tikslą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu civilinėje byloje (b. l. 12-18) nustatyta, kad tėvas gali pasiimti sūnų du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 iki 18 val.) pasiimti vaiką, neaišku, kokie ir kokių veiksmų pasekoje protokole nurodyti sužalojimai buvo padaryti G. K. motinai. Nors protokole nurodyta, kad vaiką A. G. vežioja be kėdutės, tačiau nenurodoma, kuomet jis taip elgiasi, pažymėtina, kad tokie veiksmai vertintini kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne tėvų valdžios naudojimas priešingai vaiko interesams. Kita vertus, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad A. G. veikos aprašymas yra identiškas nurodytam G. K. pareiškime, gautame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-02-09. Tai taip pat leidžia spręsti, kad Institucija nesiaiškino visų bylos aplinkybių, nesigilino į kitų įvykyje dalyvavusių asmenų pateikiamas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad Institucija tirdama įvykį būtų gavusi paaiškinimus iš G. K. kaimyno (kurį, pasak protokolo, partrenkė A. G.) ar A. G. motinos, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jie dalyvavo konflikte ar jį matė – administracinio teisės protokole šie asmenys net neįvardinti kaip įvykio liudytojai. Šių trūkumų neištaisė ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas. Pažymėtina, kad pagal A. G. pareiškimą dėl minėto incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 31), tačiau duomenys apie jo rezultatus ir nustatytas aplinkybes taip pat neišreikalauti. Iš G. K. pareiškimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, kad dėl incidento ji ir jos mama taip pat kreipėsi į policiją, turi medicinines pažymas dėl patirtų sužalojimų, tačiau duomenys apie G. K. ir jos mamos pareiškimų policijai tyrimo rezultatus taip pat neišreikalauti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 259¹ inter alia numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja ATPK 221 ir 224 str. nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai (181, 181¹, 181², 181³, 181⁴ str.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. AD1-284 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 1 p. numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius yra administracijos struktūrinis padalinys, sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus. Šių Nuostatų 5.1 p. numatyta, kad vienas iš skyriaus uždavinių yra užtikrinti pagal kompetenciją įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Būtent vykdydamas šį uždavinį Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal 2010 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-2293 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymo nr. AD1-284 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentui pavaldžių struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ pakeistų Nuostatų 6.24 p. kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti (byloje esantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimas civilinėje byloje (b. l. 12-18)), kad vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. K., t. y. pagal byloje esamus duomenis Rietave, (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikui gyvenant Rietave, dėl Rietave (nors, kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole įvykio vieta nenurodyta) padaryto pažeidimo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo ne Klaipėdos, o Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Iš Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-03-12 pasitarimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad šio pasitarimo metu buvo konstatuota, kad G. K. su vaiku gyvena Rietave, A. G. gyvena Klaipėdos rajone pas motiną, todėl Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprivalo nagrinėti jų pareiškimų.

Nagrinėjamoje byloje itin svarbus tikslus įvykio vietos ir laiko, visų aukščiau paminėtų aplinkybių išsiaiškinimas (kaip minėta, dėl to paties įvykio savarankiškus tyrimus atlieka ir policija), todėl apeliacinis teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ir bylos medžiagoje aptartos įvykio aplinkybės yra nepakankamos, nekonkrečios ir klaidinančios, neatitinkančios ATPK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių yra suvaržyta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis ir negalima nustatyti pažeidimo esmės, o trūkumus gali pašalinti tik įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą institucija, tinkamai surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikdama pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą, aiškinantis aukščiau aptartas reikšmingas bylai aplinkybes. Kaip minėta, dėl esminių protokolo trūkumų netgi nėra aišku, kurios savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius yra įgaliotas surašyti protokolą - ar ydingai surašiusi protokolą Institucija apskritai buvo įgaliota tirti šią administracinio teisės pažeidimo bylą, ir ar nėra pagrindo perduoti tolesnį bylos tyrimą kitam teritoriniam Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tirdama A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų netyrė, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nesiėmė reikiamų priemonių šių pažeidimų ir trūkumų ištaisymui, tokiu būdu pažeisdami ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus. Tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, kurių dalies dėl jau nurodytų aplinkybių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, todėl byla visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui grąžintina tirti iš naujo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas L. P.