Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-22796-1084/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
2YT-22796-1084/2018
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00876-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
S. M., A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22796-1084/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00876-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant pareiškėjai R. G.,suinteresuotiems asmenims S. M., A. M.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. M., A. M., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji po savo motinos J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, taip pat, kad ji po savo dėdės S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. M.. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kaišiadorių rajono Paparčių seniūnijos seniūno, visą savo turtą po savo mirties paliko vaikams – pareiškėjai, S. M. ir A. M.. Po motinos mirties nei pareiškėja, nei broliai S. M. ir A. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti iš karto po motinos mirties. Pareiškėja rūpinosi visu palikimą sudarančiu turtu: gyvenamuoju namu, kiemo statiniais bei žemės sklypais kaip savo, tvarkė jį, prižiūrėjo, ir šiuo metu tai daro, moka mokesčius. Broliai sutinka, kad motinos palikimas atitektų pareiškėjai. Pareiškėja taip pat priėmė dėdės S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Dėdė (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį patvirtino Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės Liaudies deputatų ir tarybos vykdomojo komiteto sekretorė, pagal kurį visą turtą S. M. paliko pareiškėjai ir jos broliams. Tačiau dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei broliai į notarą nesikreipė. Dėdės S. M. palikimą pradėjo valdyti iškart po jo mirties, pasiėmė palikėjo daiktus, jais naudojosi kaip savo, valdė ir tvarkė namą, kuris yra motinai priklausiančiame žemės sklype. S. M. ir A. M. neprieštarauja, kad dėdės S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priimtų pareiškėja. Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus reikalinga norint gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė sutinkantis, kad pareiškėjai būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog ji po motinos J. M. ir dėdės S. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė sutinkantis, kad pareiškėjai būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad ji po motinos J. M. ir dėdės S. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl S. M. ir J. M. turto paveldėjimo valstybės vardu. Neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų, tokiam faktui nustatyti, ir tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. G. pareiškimą prašė tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad po motinos mirties liko namas, ūkiniai pastatai ir statiniai, žemės sklypai. Gyvenamasis namas buvo pastatytas pareiškėjos motinos ir tėvo santuokos metu, tačiau mirus tėvui, visu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjos mama. Duomenų apie tai, ar po sutuoktinio mirties pareiškėjos mama priėmė atsiradusį palikimą, neturi. Dar iki motinos mirties, pareiškėja su šeima vykdavo pas ją, kur padėdavo tvarkytis buityje, prižiūrėjo namą, kitus statinius, žemės sklypus. Mirus motinai, pareiškėja ir toliau rūpinosi nurodytu turtu, šienaudavo pievas, rūpinosi statiniais, mokėjo mokesčius. Pareiškėja rūpinosi ir po dėdės S. M. mirties likusiu jam priklausiusiu turtu – gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, tačiau iki šių dienų yra išlikęs tik gyvenamasis namas. Pareiškėja prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, šienaudavo teritoriją aplink namą. Pareiškėja tiek dėdės, tiek ir motinos palikimą sudarančiu turtu rūpinosi kaip savo, elgėsi su juo kaip šio turto savininkė. Anksčiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėjo tam finansinių galimybių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad pareiškėja tiek po dėdės S. M. mirties, tiek ir po motinos J. M. mirties rūpinosi jiems priklausiusiu turtu kaip savo, prižiūrėjo turtą, rūpinosi juo, savaitgaliais važiuodavo prižiūrėti visą ūkį. Suinteresuotas asmuo pareiškėją laiko šio turto savininke.

Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino tiek pareiškėjos, tiek ir suinteresuoto asmens S. M. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.

Liudytojas D. K. nurodė, kad yra buvęs pareiškėjos kaimynas. Liudytojas nurodė matęs pareiškėją rūpinantis visu dėdei S. M. ir motinai J. M. priklausiusiu turtu, kadangi dirbdavo žemę, prižiūrėjo namus, šienavo žolę ir atliko kitus ūkyje būtinus darbus. Pareiškėja tiek dėdės, tiek ir mamos turtu rūpinosi kaip savo, kaip šio turto savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 8, 10–11). J. M. be pareiškėjos turėjo dar du vaikus: A. M. ir S. M. (b. l. 9, 12). Mirus J. M., paveldėjimo byla dėl jos turto nebuvo užvesta (b. l. 18). J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, patvirtintą Kaišiadorių rajono Paparčių seniūnijos seniūno, kuriuo nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną, viralinę bei visą kitą turtą po mirties paliko savo vaikams R. G., A. M. ir S. M. (b. l. 16). Pagal sudarytą testamentą ar kreipiantis į notarą palikimas nebuvo priimtas (b. l. 18). J. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 3,0100 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6,8300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kaišiadorių rajone, Paparčių kaime (b. l. 21–22). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos pažymose nurodoma, kad J. M. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, bei 9,84 ha žemės sklypas (b. l. 15, 46). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos dėdė S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Po jo mirties paveldėjimo procedūros nepradėtos, palikimas nepriimtas (b. l. 33, 44). S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjai R. G. ir suinteresuotiems asmenims A. M. ir S. M. paliko gyvenamąjį namą, tvartą ir kluoną, esančius Kaišiadorių rajone, Paparčių kaime, bei visą kitą turtą (b. l. 28–29). Palikimas pagal sudarytą testamentą nebuvo priimtas. S. M. mirties dieną jam nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, tačiau iki šiol yra išlikęs tik gyvenamasis namas (b. l. 45). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos 2018 birželio 21 d. ir 2018 m. liepos 11 d. pažymose nurodoma, kad pareiškėja iš karto po J. M. bei S. M. mirties perėmė ir ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinasi, tvarko (b. l. 17, 32).

Pareiškėja R. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji po motinos J. M. ir dėdės S. M. mirties priėmė jų palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Paminėtina, kad kadangi S. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos ir S. M. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. G. iš karto po motinos J. M. mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes likusiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais bei žemės sklypais rūpinosi kaip savo t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties. Taip pat pareiškėja iš karto po dėdės S. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, nes gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, kurie stovi mirusiai J. M. priklausiusiame žemės sklype, valdė ir tvarkė kaip savo, bei šie veiksmai atlikti nepraleidžiant įstatyme nustatyto šešių mėnesių termino. Mirusių J. M. ir S. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. M. ir S. M. sutinka, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. kad pareiškėja po motinos J. M. ir dėdės S. M. mirties priėmė jų palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, patvirtino šį faktą, nurodė, kad pareiškėją laiko palikėjams priklausiusio turto savininke. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po J. M. ir S. M. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėja po motinos J. M. ir dėdės S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, įrodyti, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo dėdės S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė