- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-64-193/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02930-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarimo, kuriuo V. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarimu V. R. už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad V. R., būdama darbdaviu, 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpyje nuo 10.30 iki 14.00 val. autoparduotuvėje MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusioje Darbo a., Panevėžyje, ir 2011 m. rugsėjo mėn. laikotarpyje nuo 2 iki 30 d. kioskelyje, esančiame turgavietėje „Tau, žemdirby“ Darbo a., Panevėžyje, leido dirbti konditerijos gaminių pardavėja darbuotojai N. G., nesudariusi su ja darbo sutarties.
Šalies argumentai
V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Mano, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas. Teigia, kad 2011-08-31 epizodas negali būti laikomas nelegaliu darbu, nes nors ir buvo susitarta, kad N. G. keletą valandų atliks pardavėjos funkcijas, tačiau tai buvo padaryta siekiant abipusiai patikrinti, ar darbuotoja tinka darbui, ir ar darbuotojai tinka darbas. Teigti, kad darbuotoja pakluso nustatytai tvarkai nėra pagrindo, nes byloje nebuvo nustatyta, kad N. G. būtų pasirašytinai supažindinta su vidiniais darbdavio dokumentais. Nei VM1 inspektoriai, nei teismas neištyrė, kokia buvo darbdavio vidinė tvarka, ir kokiai tvarkai pakluso N. G.. Be to, paprastai nelegalus darbas laikomas trunkamu pažeidimu, o 2011-08-31 epizodo nepavadinsi trunkamu. Aplinkybė dėl 2011-08-31 epizodo trumpalaikiškumo papildomai galėtų būti traktuojama kaip aplinkybė, švelninanti skiriamos baudos dydį (ATPK 30¹ str. 1 d.). Kito nelegalaus darbo objektyvaus požymio – atliekamo darbo atlygintinumo – nebuvimas patvirtina, kad 2011-08-31 epizodo negalima kvalifikuoti kaip nelegalaus darbo. Skunde teigiama, kad 2011 m. rugsėjo 2-30 d. laikotarpį apėmęs epizodas negali būti nelegaliu darbu, nes N. G. dirbo savarankišku pagrindu, t.y. nusipirkusi verslo liudijimą. Byloje nustatyta. kad verslo liudijimą nusipirko N. G. duktė K. G., kuri pati nedalyvavo savarankiškoje veikloje. N. G. šią aplinkybę aiškino kaip siekį išvengti prarasti senatvinę pensiją. Tai patvirtino V. R. paaiškinimą, kad N. G. pati nesiekė darbo santykių, todėl jie su ja sukurti nebuvo. Taigi N. G. buvo suinteresuota neoficializuoti savo darbo, nes valstybės sąskaita siekė ir gauti senatvinę pensiją, ir gauti papildomų pajamų iš savarankiškos veiklos verslo liudijimo pagrindu. Be to, 2011 m. rugsėjo 2-30 d. laikotarpio epizode nėra nustatytas būtinasis objektyvusis požymis – darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Visi objektyvūs duomenys (verslo liudijimas, finansinės atskaitomybės dokumentai, bauda už higienos taisyklių nepaisymą ir kt.) įrodo, kad šiuo laikotarpiu N. G. dirbo savarankiškai. Visi N. G. paaiškinimai, kad 2011 m. rugsėjo 2-30 d. laikotarpiu dirbo V. R. neįrodyti. Priešingai, pati N. G. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad prekes užsakinėjo savo vardu, prekių kvitus išrašinėjo savo vardu, baudą už higienos taisyklių pažeidimą mokėjo savo vardu. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apie 2011 m. rugsėjo 2-30 d. laikotarpio epizodą byloja ne tik objektyvūs duomenys (verslo liudijimas, finansinės atskaitomybės dokumentai, bauda už higienos taisyklių nepaisymą ir kt.) byloje ir V. R. ir N. G. paaiškinimai. Skunde teigiama apie lygybės principo pažeidimą, nes visiškai buvo pasikliauta N. G. parodymais ir visiškai atmesti V. R. parodymai. Manytina, kad nurodytas lygybės principas galėtų būti paneigtas ir netaikomas tik tais atvejais, jei egzistuotų tvirti ir neabejotini faktai, neigiantys kurių nors lygiaverčių parodymų patikimumą (objektyvūs duomenys). Teismas nenurodo tokių faktų, priešingai – nurodo, kad vadovaujasi vien prielaida, kad V. R. yra suinteresuota išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau vadinama – VMI) atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą prašo V. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą. Nurodo, kad pareiškėja pripažįsta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo sutarusi su N. G., kad ji keletą valandų atliks pardavėjos funkcijas, siekiant patikrinti, ar darbuotoja tinka darbui, ar darbuotojai tinka darbas. V. R. skunde teigia apie nesupažindindinimą su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kt., tačiau šis jos teiginys prieštarauja tiek jos pačios parodymams teisme, tiek N. G. rašytiniam paaiškinimui ir žodiniams parodymams. Teisme pareiškėja pripažino tą dieną mokiusi N. G., kaip dirbti, kaip aptarnauti klientus, t.y., nurodė darbo atlikimo tvarką kuriai N. G. pakluso, ir prižiūrėjo, kaip ji atlieka pardavėjos pareigas. VMI teigia, kad V. R. skunde nurodoma aplinkybė, kad šalys susitarė, jog už tos dienos darbą nemokama, nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Dėl apeliantės ginčijamo 2011 m. rugsėjo 2-30 d. epizodo VMI nurodo, kad iš nuoseklių, nekeičiamų N. G. parodymų, atitinkančių kitus bylos įrodymus, nustatyta, kad po pasimokymo autoparduotuvėje nuo 2011-09-02 ji pradėjo dirbti pardavėja pareiškėjos suteiktoje darbo vietoje – kioskelyje, jos buvo sutarusios šias darbo sąlygas: darbo laiką, darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, už parduotą produkciją gautus pinigus ji turėdavo atiduoti pareiškėjai. Pareiškėja organizavo N. G. darbą, užsakydavo prekes, liepdavo susitvarkyti darbo vietą, priimti prekes iš tiekėjų, mokėjo mokesčius turgaus administracijai, tuo tarpu N. G. veiklos išlaidų nepatirdavo. N. G. dukros vardu išimtas verslo liudijimas, laikotarpiui nuo 2011-09-02 iki 2011-09-30 nepatvirtina, kad N. G. savarankiškai vykdė veiklą, nes tą veiklą organizavo ir prižiūrėjo pareiškėja. Veiklos savarankiškumo buvimą ar nebuvimą turėtų patvirtinti bylos aplinkybių visuma, o ji, priešingai – leidžia teigti, kad verslo liudijimas buvo išimtas ne individualiai veiklai vykdyti, o tiesiog vykdomai veiklai įteisinti bei nelegaliam darbui nuslėpti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2011 m. rugpjūčio 31 d., tiek 2011 m. rugsėjo mėn. N. G. prekiavo tos pačios rūšies prekėmis – duonos ir konditerijos gaminiais. Šis faktas patvirtina jos darbo pas pareiškėją tęstinumą t.y. po 2011-08-31 apmokymo N. G. pradėjo dirbti pardavėja kioskelyje. Be to, tiek ant autoparduotuvės, tiek ant kioskelio kabėjo analogiški skelbimai „reikalinga pardavėja“ su pareiškėjos telefono numeriu, o tai nurodo pareiškėjos ketinimus dėl vykdytos veiklos tęstinumo. Pažymi, kad N. G. parodymus patvirtina ir liudytojų – VMI pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietose dirbo darbdaviui - V. R. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbo pažymėjimo. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų ginčijamų aplinkybių skundžiamame apylinkės teismo nutarime motyvuotai pasisakyta ir jos įvertintos. Apylinkės teismas nutarime pagrįstai –sutinkamai su teismų praktika- konstatavo, kad 1) tarp V. R. ir N. G. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai kaip tarp darbdavio ir darbuotojo, 2) byloje nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, 3) kad darbdavio ir darbuotojo faktinės darbo sutarties dalis, jog išbandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo darbdavio veiką kvalifikuoti kaip nelegalų darbą. Pripažindamas V. R. kalta teismas pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi N. G. parodymais, o V. R. parodymus motyvuotai ir pagrįstai atmetė. Nors apeliantė ir tvirtina, kad N. G. ji kioską tik išnuomavo už trijų šimtų litų mokestį per mėnesį, tačiau nei apylinkės teismui nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų (nuomos sutartis, pinigų už nuomą priėmimą patvirtinantys dokumentai ir pan.). Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nutarime nėra teiginio, kad teismas vadovaujasi vien prielaida, jog V. R. yra suinteresuota išvengti atsakomybės.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁵ str. 6 d. 1 p.,
NUTARIA:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14o nutarimą nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.