Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2897-1127/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
e1-2897-1127/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23712-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2897-1127/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23712-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, turintis invalidumą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2020 m. birželio 17 d. apie 15.30 val., būdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas blaivus, konflikto su broliu Ž. V. metu, tyčia, vieną kartą koja įspirdamas jam į kairės pusės pilvo šoną, sukėlė savo broliui Ž. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis, jo žmona I. N., brolis Ž. V., mama A. S. ir jos vyras A. S. gyvena viename name, tame pačiame bute, tačiau su broliu gyvena skirtinguose kambariuose. Tiksliai datos nepamena, bet gal birželio 17 d., visi jo minėti namiškiai buvo namuose. Jis grįžo namo apie 14.30 val., nes buvo išėjęs nusipirkti vaistų. Grįžęs pamatė, kad namų kieme yra išrauta jo pasodinta tuja. Dėl to jis supyko, nes šiuo augalu jis rūpinosi. Tada visiems namiškiams, kurie buvo lauke, pradėjo priekaištauti ir tarp jų kilo ginčas, po to nuėjo į garažą. Tada išgirdo, kaip brolis Ž. kalba su mama apie namų ūkio reikalus ir sako, kad jis nesitvarko, jis išėjęs iš garažo, supykęs broliui Ž. įspyrė į kairės pusės pilvo šoną. Po to jis nuėjo iškviesti policiją. Jis pripažįsta, kad įspyrė broliui, dėl to gailisi. Tiesiog buvo supykęs ir susinervinęs. Jam dėl psichinių sutrikimų yra paskirti medikamentai, jis vartoja vaistus, juos gėrė nereguliariai, ne pagal paskirtą sistemą, vaistų anksčiau padaugindavo. Sutinka nevartoti psichiką veikiančių vaistų, jeigu jie jam nepaskirti, taip pat sutinka paskirtus vaistus vartoti taip, kaip nurodyta, ir jais nepiktnaudžiauti. Nuo alkoholizmo yra gydęsis anksčiau, nuo jo sutinka gydytis ir dabar (b. l. 109-112, 115-117).

Kaltinamojo V. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusysis Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. yra jo brolis, su kuriuo kartu gyvena viename nuosavame name, kuriame yra trys atskiri butai. Viename iš butų gyvena jie su mama A. S., jos vyru A. S., taip pat jo brolis V. N. su žmona I. N.. Jie gyvena viename bute, tačiau skirtinguose kambariuose. V. N. turi psichologinių problemų yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, turi psichinių sutrikimų. Jam yra paskirtas gydymas, tačiau jis jo nesilaiko, piktnaudžiauja energetiniais gėrimais, vaistus geria piktnaudžiaudamas, ne taip, kaip jam yra paskirta. Alkoholiu brolis nesisvaigina, bet svaiginasi kitomis priemonėmis, ir paskui tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Namuose su broliu V. N. jis beveik nesusitinka. 2020 m. birželio 17 d., apie 15 val., visi minėti asmenys buvo namuose, atlikinėjo ūkio darbus, buvo prie ūkinio pastato. Brolis tą dieną, kiek matė, alkoholio nevartojo. Brolis buvo garaže, kai jis tuo metu kalbėjosi kieme su mama ir A. S.. Išgirdęs jų pokalbį, V. N. išėjo iš garažo ir jam pasakė: „ką tu man čia aiškini, ko tu čia vadovauji“, jis jam pasakė, tai nėra jo tvarka, tai yra ūkio darbai, kuriuos reikia atlikti, tada V. N. tapo agresyvus, sakė: „suspardysiu, nuspirsiu, išdursiu akį, tu ciklopas“. Tada jis pamatė, kad V. N. reikia vengti. Konfliktą girdėjęs A. S., kuris stovėjo kieme, (jam yra amputuota koja ir jis vaikšto su ramentais), pradėjo jį ginti, tada V. A. S. atsakė, kad jį nustums nuo ramentų, kad neaiškintų, išvadino girtuokliu. Tada jis (nukentėjusysis) V. N. pasakė, kad jis negali taip kalbėti su žmonėmis ir jiems grasinti. V. N. dar labiau susierzino, nubėgo į garažą, ten užsirūkė, išbėgo iš garažo ir vieną kartą savo koja, kuria tiksliai, negali pasakyti, įspyrė jam į pilvo kairiąją pusę. Tada jis atsitraukė ir nuėjo iškviesti policijos. Konfliktą matę namiškiai pradėjo V. raminti. Anksčiau tokių agresijos priepuolių jam yra pasireiškę, tačiau niekas jam policijos nekviesdavo, nes manė, kad konfliktus išsispręs. Dėl V. N. spyrio į pilvo šoną, buvo sukeltas fizinis skausmas, jam tikrai tada skaudėjo ir skauda dabar. Sužalojimų jis nepatyrė, mėlynių nesimato, todėl į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 29-32).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. N. ir Ž. V. mama. 2020 m. birželio 17 d. ji, V. N., Ž. V., A. S. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai apie 15.30 val. Ž. V. jos prašymu persodino kieme augančią tują į kitą kieme esančią vietą. Ž. V. persodinus tują, tai pamatęs V. N., pasipiktinęs, kad tuja persodinta, pribėgęs prie minėtos tujos, kur buvo Ž. V., pradėjo šaukti, klausdamas, kodėl persodino tują ir kas jam leido. Ž. V. atsakius, kad mama leido persodinti tują, V. N. nieko nesakęs, vieną kartą koja spyrė Ž. V. į pilvą, ties šonkauliais. Kuria tiksliai koja spyrė V. N. ir į kurios pusės Ž. V. šonkaulius pataikė, pasakyti negali, nes neprisimena. Po spyrio Ž. V. pareiškė, kad kvies policiją ir pasiėmęs iš savo kišenės mobilųjį telefoną, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol atvažiavo policija, visą laiką ramiai, kartu su Ž. V., V. N., I. N. laukė namo kieme. I. N. taip pat matė visą įvykį, nes buvo kieme. Kur įvykio metu buvo jos vyras A. S., pasakyti negali, tačiau mano, kad jis visą laiką buvo užsidaręs kambaryje, nes yra neįgalus ir sunkiai vaikšto. V. N. turi psichinę negalią, invalidumo II grupę, yra gydęsis S. Dariaus ir S. Girėno psichiatrinėje ligoninėje, vartoja vaistus nuo šizoafektinių sutrikimų (b. l. 37-40).

Liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. yra jos sutuoktinis, su kuriuo kartu gyvena viename nuosavame name, kuriame yra trys atskiri butai. Viename iš butų gyvena ji su V., jo brolis Ž., jų mama A. S. bei jos vyras. 2020 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, ji buvo garaže, namų kieme buvo Ž. ir V.. Abu broliai šnekėjosi, girdėjo, kad kalba apie ūkinius namų reikalus, apie kažkokią tują. Po maždaug poros minučių ji išbėgo iš garažo, nes išgirdo, kad V. kažkoks susinervinęs, kad vyksta žodinis konfliktas. Ji išbėgo iš garažo ir pamatė, kad Ž. kviečia policiją, sakė, kad jam V. kažkur įspyrė. Ji jokių muštynių nematė, todėl negali nieko tiksliau pasakyti. Kur buvo mama A. S., ji taip pat nematė. Jokių sužalojimų ant Ž. kūno ar veido ji nematė, paskui kalbėjo su V. ir jis jai pats pasakė, kad jis vieną kartą Ž. įspyrė, tačiau ji pati jokio smurto nematė, nes buvo garaže (b. l. 43-45).

2020 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog Ž. V. paaiškino, kad brolis V. N. koja vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, tuo pačiu su koja pastūmė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Ž. V. buvo susijaudinęs, dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti (b. l. 13-16).

2020 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir sudaryta fotolentelė (b. l. 17-22).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. N. 2020 m. birželio 17 d. apie 15.30 val., būdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su broliu Ž. V. metu, tyčia, vieną kartą koja įspirdamas jam į kairės pusės pilvo šoną, sukėlė savo broliui Ž. V. fizinį skausmą. Kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. N. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 132-133, 134-137).

Skirdamas V. N. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, jis laikomas neteistu (b. l. 93-96). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi du kartus, paskutinį kartą nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2009 m. vasario 23 d., nuo 2007 m. eilę kartų gydėsi dienos stacionare, paskutinį kartą nuo 2019 m. Diagnozė F21 Šizotopinis sutrikimas (b. l. 79, 80-82). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2017 m. balandžio 20 d., diagnozė (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 83). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8-28 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-450/2020 nurodyta, kad tyrimo įvykio metu ir šiuo metu V. N. konstatuojama Šizotipinis sutrikimas (F21), galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiuo metu V. N. konstatuojamas šizotipinis sutrikimas (F21), jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Asmuo gali duoti teisingus parodymus apie įvykį, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. V. N. įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų. V. N. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 73-77).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. N. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad V. N. yra laikomas neteistu, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus pačios veikos pobūdį bei jos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei siūlomas prokurorės.

Baudžiamojoje byloje nesant duomenų apie V. N. šiuo metu turimą priklausomybę alkoholiui, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, skirti prokurorės siūlomą įpareigojimą - gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, netikslinga. Be to, teismas, įvertindamas 2020 m. rugsėjo 8-28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktus duomenis, sprendžia, kad, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, nėra tikslinga skirti ir įpareigojimą dirbti ar registruoti Užimtumo tarnyboje. Taigi kaltinamasis V. N. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigotinas būti namuose nuo 22 val. iki val. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą savo šeimos nario atžvilgiu, jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. 16.00 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 14.10 val. (b. l. 127-131) (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-120), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 17 d. 16.00 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 14.10 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 5 (penkis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. N. taip pat išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė