- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1281-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01459-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių vartai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baldų galerija“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių vartai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3373-871/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių vartai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baldų galerija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ vienašališką Lizingo sutarties Nr. LT077494 nutraukimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio sumos nenurodė, nors jo pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio ir neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal rūšinio teisingumo taisykles. Ieškiniu ieškovas ginčija vienašališką Lizingo sutarties Nr. LT077494 nutraukimą t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą, nes atmetus ieškinį, ieškovui liktų pareiga grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą ir būtų toliau vykdoma lizingo sutartis bei išsaugotos ieškovo įmokėtos už lizinguojamą turtą įmokos. Todėl teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra turtinio pobūdžio. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma apskaičiuotina vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi ieškinio sumą apsprendžia ieškovo sumokėtų pagal lizingo sutartį įmokų suma, nes ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas. Pagal lizingo sutartį sumokėta 1 073 910, 41 Lt, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį.
Nurodo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju konstatuojamas tik faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Jei ieškiniu būtų prašoma taikyti restituciją, tai būtų siekiama turtinės naudos, nes patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto, kuris yra sandorio dalykas, savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad neturtiniu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu. Ieškinio dėl pripažinimo patenkinimo atveju yra konstatuojamas faktas ir jeigu tokiu ieškiniu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, reiškiant negatyvų ieškinį dėl pripažinimo, ieškovas tiesiogiai neįgyja jokių turtinių teisių. Šiuo atveju ieškovas neprašo teismo taikyti restituciją, priteisi sumokėtas įmokas ar įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškovas prašo tik pripažinti neteisėtu vienašališką lizingo sutarties nutraukimą. Taigi, ieškovas prašo teismo tik konstatuoti faktą, todėl ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Kadangi šiuo atveju nereikalaujama kokios nors turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl tarp šalių kilęs ginčas nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl šios priežasties toks ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o už ieškinį turi būti mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu atsakovo vienašališką lizingo sutarties nutraukimą prašo pripažinti neteisėtu. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajam skunde teigia, kad ieškinys yra neturtinis ir teismingas apylinkės teismui. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo priešingai, t.y. kad ieškinys yra turtinis, todėl nagrinėtinas apygardos teisme.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas yra turtinis, nurodė, kad ieškinio suma apskaičiuotina pagal sumokėtas įmokas (virš 1 mln. litų), ieškovas ieškiniu faktiškai gina teises į šias įmokas. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas ne vieną kartą savo nutartyse yra konstatavęs turtinį tokios kategorijos bylų pobūdį.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo turtinio pobūdžio, juo labiau, kad tokiam nesutikimui papildomą pagrindą duoda ir naujausia teisminė praktika.
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt (CPK 27 str. 1 p.), t.y. teismingumas nustatomas pagal ieškinio sumą. Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t.y pagal ieškovo ieškomą sumą, ieškiniu išreikalaujamo turto vertę, išmokų, davimų sumas ir t. t., t.y. bet kuriuo atveju ieškinio suma nustatoma pagal ieškovo prašomas jam priteisti pinigų sumas ar turtą. Ieškinio suma taip gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai ieškovas ieškiniu siekia panaikinti/sumažinti savo prievoles perduoti atsakovui atitinkamas sumas, turtą, nes tokio ieškinio tenkinimo atveju jis įgyja turtinės naudos.
Dauguma bylų yra vienaip ar kitaip yra susijusios su turtu, tačiau ne visose tokiose bylose yra tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl turto priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau anksčiau buvo konstatavęs, kad „neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Taigi, teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-334/2009). Teisminei praktikai išliekant nevienareikšmei, kasacinio teismo teisėjų kolegija „siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-264/2011). Nors pastarojoje kasacinio teismo nutartyje tiesiogiai apie lizingo sutarties nutraukimo pobūdį teisėjų kolegija nepasisakė, tačiau šioje nutartyje yra pasisakyta ne tik dėl toje byloje nagrinėto klausimo, bet nagrinėjamu aspektu aptarti ir kitokie atvejai. Taigi, yra iš esmės suformuluota bendro pobūdžio taisyklė – turtinio ieškinio atveju turi būti prašoma tiesiogiai priteisti lėšas ar kitą turtą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, yra aktuali bei taikytina nagrinėjamai bylai.
Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartį. Tai, kad tokio pobūdžio sutartis yra susijusi su šalių piniginiais santykiais, lizinguojamu turtu per se nereiškia, kad ir kilęs šalių ginčas yra kilęs dėl konkrečių piniginių sumų ar konkretaus turto priteisimo – teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne piniginiai (turtiniai) reikalavimai, o tik tai, ar lizingo sutartis nutraukta teisėtai/neteisėtai. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas – lizingas yra finansinė nuoma, taigi, ieškovas sumokėtų įmokų už laikotarpį, per kurį jis mokėjo įmokas už naudojimąsi lizinguojamu turtu, bet kuriuo atveju neatgaus, jis ieškinio tenkinimo atveju įgytų tik teisę toliau naudotis turtu, bet ir tai tik su sąlyga, jog toliau tinkamai vykdys lizingo sutarties nuostatas. Taigi, ieškinio patenkinimas nereikštų, kad ieškovas įgijo teisę savo nuosavybėn atgauti įmokas ar gauti atitinkamą lizinguojamo turto dalį– ieškovui netinkamai vykdant lizingo sutarties sąlygas ji vėl gali būti nutraukta. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovas išvengtų kokios nors turtinės prievolės.
Dėl paminėto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Todėl nutartis naikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.