Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 13 d.Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė padaręs išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtino paleidimo taikymui.Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai netvirtinti komisijos nutarimo yra nepagrįsti. Jis visus įpareigojimus įvykdė, laikėsi nustatytų rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, dirba ir dengia civilinį ieškinį, drausmine tvarka nebaustas, intensyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė. Teismo padaryta išvada prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų išvadoms. Nuteistasis pažymi, kad dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Analizuoja savo poelgius, brangina šeimos vertybes. Renkasi stebėti ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Stengiasi nevartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų, lanko anoniminių alkoholikų grupę. Teismas didžiausią dėmesį skyrė nusikaltimo sunkumui ir paskirtos bausmės vertinimui, tačiau neatsižvelgė į nuteistojo elgesio korekciją, jo pastangas taisytis. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo jos neturi būti vertinamos. Atkreipiamas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, tačiau nustatyti riziką mažinantys veiksniai. Šiuo atveju teismas visiškai nevertino teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo. Išvada, kad taikant lygtinį paleidimą nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, yra nepagrįsta. Teismas klaidingai nusprendė, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą pagrindo nėra, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Remiantis bylos medžiagos spręstina, kad nuteistasis S. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (44 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje S. V., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, mąstymu ir elgesiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Kriminogeninio veiksnio, susijusio su ankstesniais teistumais, nuteistasis pakeisti negali, jį sudaro 25 statiniai balai. Tačiau veiksnį, susijusį su mąstymu ir elgesiu, sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai balai, todėl nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis gali mažinti iki minimalios, koreguodamas savo elgesį ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis. Bylos duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi elgtis tinkamai, yra skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba ir į šias aplinkybes, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias, buvo atsižvelgta – S. V. nuo 2017 m. liepos 11 d. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Tačiau šios aplinkybės, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, įvertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ir priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Pirmosios instancijos teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino laikydamasis paminėtų BPK reikalavimų, priešingai, negu teigia nuteistasis, atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė ne išimtinai nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumo ir jam paskirtos bausmės trukmės vertinimu, o visuma aplinkybių, rodančių, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis S. V. per bausmės atlikimo laiką skatintas nebuvo. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis S. V. už gerą elgesį yra skatintas šešis kartus. Teismo nustatyta aplinkybė neatitinka byloje esančių duomenų, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra teisinga, šio neatitikimo nelaiko turinčiu esminės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas, pagrįstai nenustatęs vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su kuriais aukštesnysis teismas sutinka. Konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Iš nutarties pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis S. V. per bausmės atlikimo laiką skatintas nebuvo ir nustatyti, kad nuteistasis S. V. per bausmės atlikimo laiką skatintas šešis kartus.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.