- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- 1-1-571/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05048-2017-01
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nukentėjusysis
- I. I., G. I.
- Kaltinamasis
- L. D.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka , išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, ne nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis Lietuvoje, teistas 2008-01-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str.2d.- 30 parų arešto bausme, 2008-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 180 str.1d., 187 str.1d. – 3m. laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D.
, 2016m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušė mažametę G. I., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, tyčia po vieną kartą sudavė laidu per koją ir ranka sudavė į veido sritį, tuo sukeldamas mažamečiui asmeniui fizinį skausmą.
Taip pat L. D., 2017m. sausio 31d. apie 21.30 val. , namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpose, mosikuodamas kirviu grasino nužudyti I. I., tuo grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas .
Byla nagrinėjama kaltinamajam L. D. nedalyvaujant. Pagal teisinės pagalbos prašymą, siųstą Vokietijos kompetentingoms institucijoms, L. D. sugrįžo įteiktas teismo šaukimas. ( 3 tomas b.l.55-56). Taip pat L. D. teismo šaukimas buvo įteiktas elektroniniu paštu ir gautas patvirtinimas iš L. D., kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir datą ( 3 tomas b.l.37,53). Atsižvelgiant į išdėstyta matyti, jog L. D. šiuo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog kaltinamasis žino apie bylos nagrinėjimą teisme, jis pats vengia atvykti į teismą. Iš išdėstyto seka, kad kaltinamasis L. D. pats tendencingai vengia atvykti į teismo posėdį, todėl yra pagrindas baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam L. D..
K. L. D. , ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta. Jis nuo 2016m. spalio mėnesio gyveno kartu su I. I.. 2017m. sausio 31d. apie 20.30 val., jam sugrįžus neblaiviam į namus, tarp jo ir I. I. kilo konfliktas. Jis pasakė, kad negyvena kartu, tada I. I. pagrasino, kad jį išmes prievarta. Prieš eidamas miegoti, jis iš rūsio atsinešė kirvį, nes bijojo, kad I. I. gali pasikviesti draugus, kurie gali jį sumušti. Prieš G. I. jokio smurto nėra vartojęs. ( 1 tomas b.l.130-131,150).
Nukentėjusioji I. I. , posėdžio metu parodė, kad 2016-2017 metais gyveno kartu su L. D. adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno neilgai, bendrų vaikų neturėjo. Kartu gyveno 3 I. I. dukros. L. D. mušė G. I. laidu per koją, sudavė mergaitei per veidą. Po smūgių mergaitė verkė, skundėsi, kad skauda. Po sumušimo, ant mergaitės kūno matėsi žymės. Be to jis grasino I. I. su kirviu. Ji bijojo, kad su tuo kirviu gali suduotu, nes L. D. buvo neblaivus, todėl visko galima tikėti iš neblaivaus asmens. Pasikviesti pagalbos negalėjo, nes L. D. atėmė telefoną. Kitą dieną apie visą įvykį papasakojo socialinei darbuotojai L. B.. I. I. parodė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu I. I. juos pilnai palaikė ( 3 tomas b.l. 66 ).
Ikiteisminio tyrimo metu I. I. parodė, kad girtas sugyventinis L. D., apkaltino ją radijo imtuvo vagyste. Jis iš rūsio atsinešė kirvį, kuriuo prieš ją mosavo ir grasino sukapoti į gabalus, kad „padės į vietą“. Jis stovėjo labai arti apie 50 cm. atstumu ir grasino. Į policijos pareigūnus nesikreipė, nes buvo sugedęs telefonas. Apie tai ji papasakojo socialinei darbuotojai . Grasinimas buvo realus. Be to L. D. taip pat laidu mušė dukrą G. I. ir sudavė vieną kartą per kojas. Mergaitė labai verkė. Polcijai apie įvykį nepranešė, nes bijojo L. D.. Sužalojimus matė socialinė darbuotoja bei darželio auklėtoja. ( 1 tomas b.l.25-26,28,30).
Nukentėjusioji G. I. , teismo posėdžio metu parodė, kad ji atsimena L. D.. Atsimena, kad jis yra trenkęs su laidu jai per kojas vieną kartą. Žino, kad skaudėjo ir labai verkė. Ar trenkė per veidą neatsimena. Kiek jai tada buvo metų neatsimena. Žino, kad L. D. grasino mamai, bet visko neatsimena ( 3 tomas b.l. 67 ).
Ikiteisminio tyrimo metu G. I. parodė, kad L. D. yra dėdė, kuris yra negeras, nes mane skriaudžia. Muša laidu per koją. Mama tada miegojo ir jis nedavė valgyti, o su laidu sudavė per koją, man labai skaudėjo. Visa tai matė mama. Dar L. D. vieną kartą ranka sudavė per veidą. Ant kojos buvo mėlynė. Po ko mama išvijo L. D.. tas laidas toks trumpas, juodas, jis buvo virtuvėje. ( 1 tomas b.l. 35).
Liudytoja L. B. parodė, kad jis dirbo vaikų darželyje auklėtoja. Ji prisimena G. I., bet pastaroji labai mažai lankė darželį. Apie G. I. sumušimą nieko neatsimena. Pagarsinus , parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. ( 3 tomas b.l. 66 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. parodė, kad ji yra darželyje pasaka priešmokyklinio ugdymo pedagogė. Ji nematė ant G. I. kūno mėlynių, neatsimena, kad kuri nors kita auklėtoja apie tai būtų pasakojusi. G. I. labai prastai lankė darželį, nuolatos praleisdavo. 2017-02-06 vyko vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl G. I. atžvilgiu pavartoto smurto ( 1 tomas b.l. 59).
Liudytoja I. A. parodė, kad pažįsta I. I., nes nuo 2017 metų buvo šeimos socialinė darbuotoja. 2017 metais I. I. , kartu su L. D., atsikėlė iš Klausučių seniūnijos į Vilkaviškį. Apie įvykį papasakoti šiuo metu nieko negali, nes neatsimena. I. A. patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. ( 3 tomas b.l. 66-67).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. parodė, kad 2017m. vasario 1d. apie 13.30 val. ji , pagal planinį apsilankymą, atvyko į I. I. šeimą. Prieš tai jokios SMS žinutės iš I. I. nebuvo gavusi. Atvykus I. I. papasakojo, kad 2017-01-31d. apie 23.30 val. neblaivus L. D. jai grasino su kirviu. I. I. pasakojo, kad ji su mergaitėmis jau miegojo kai atėjo L. D. į kambarį. L. D. pradėjo grasinti, kad su ja susidoros ir reikalavo, kad ji išsikraustytų. I. I. sakė, kad ji su mergaitėmis labai išsigando, nes L. D. jau trečia para girtavo. Sakė, kad negalėjo išsikviesti pagalbos, nes buvo sugedęs telefonas. Buvo nuspręsta kviesti policiją. Visą tą laiką, kol laukė atvykstančios policijos L. D. neblaivus miegojo kitame kambaryje. Be to bendraujant su I. I. ji sužinojo, kad 2017m sausio 9d. taip pat buvo kviesta policija, nes L. D., kaip teigė I. I. du kartus sudavė jai į galvos sritį. Po ko aiškinantis šį atvejį sužinojo, kad I. I. kvietė policiją tik dėl to, kad L. D. triukšmauja, tačiau apie smurtą neminėjo. I. I. pasakė, kad ji bijo L. D., todėl neminėjo pareigūnams apie smurtą jos atžvilgiu ( 1 tomas b.l.48-49).
Pagarsinti liudytojos L. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytoja dėl svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ grupėje nuo 2016-09-01. G. I. lanko šią grupę. G. I. labai prastai lankė darželį, nes daug dienų praleisdavo. Ji darželyje buvo iki 2016-12-12d., o po to nelankė ir atėjo vėl tik 2017m. sausio 9d. po ko vėl mėnesį nelankė.2017m. vasario 6d. einat vaikams miegoti, pamatė ant G. I. kojų blauzdų mėlynę. Paklausus iš kur mėlynė G. I. atsakė, kad mušė tėtis, nes ji norėjo valgyti. Apie ką buvo pranešta vadovybei ir buvo sušauktas gerovės komisijos posėdis. Mergaitės mama aiškino, kad G. galėjo susimušti žaisdama pati. ( 1 tomas b.l.54-55).
2017-02-01 protokole-pareiškime fiksuojama, kad 2017-01-31 apie 21.30 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus mano sugyventinis L. D., kuris namuose triukšmavo, rėkavo bei prieš mane vartojo fizinį smurtą. Savo sugyventinio aš bijau, prašo pradėti dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą ( 1 tomas b.l.8-9).
2017-02-01 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, kad einant iš koridoriaus kairėje pusėje yra durys, kurių durų spyna yra išlaužta iš staktos(l tomas b.l.10-11).
2017-02-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. I. pateikia kirvį, kuris apžiūrimas 2017-02-01 daiktų apžiūros protokolu , kur užfiksuota, kad kirvio rankena 48 cm. ilgio, sujungta (suvirinta) su kirvio pentimi, kurio ašmenų išmatavimai 14,5 cm.. Kirvio bendras ilgis 58 cm. ( 1 tomas b.l. 13-15, 16-17).
2017-03-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. I. pateikia juodos spalvos laidą, kuris apžiūrimas 2017-03-08 daiktų apžiūros protokolu ( 1 tomas b.l. 18, 19-20).
2017-02-06 Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad auklėtoja L. Ž. kreipėsi į komisiją, nes gulant vaikui pietų miego, ant G. I. blauzdų pastebėjo mėlynes. Paklausus iš kur mėlynės, G. I. pasakė, kad ją mušė tėtis, nes ji norėjo valgyti. Mergaitė sakė, kad ją mušė kumščiu bei sakė, kad tėtis mamą vaikėsi su kirviu. Be to nurodė, kad paaiškėjo, jog apie patėvio smurtavimą, toje šeimoje yra žinoma, šiuo metu jis yra iškeldintas iš namų priverstinai ( 1 tomas b.l. 60).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 str.1d.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis L. D., apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl padarytos veikos neprisipažino, tačiau teismo nuomone jo veika įrodyta nukentėjusios parodymais, kur I. I. detaliai ir nuosekliai papasakojo , kad 2017-01-31 apie 21.30 val. jai su vaikais jau miegant, į kambarį atėjo neblaivus L. D., kuris pradėjo reikšti priekaištus dėl radijo imtuvo, vijo nukentėjusiąją iš namų, po ko atsinešė kirvį, kuriuo iškėlęs virš I. I. galvos mosikavo, grasino susidoroti. Ji pati stovėjo labai arti, todėl realiai bijojo , kad L. D. su kirviu gali kirsti. Be to ji parodė, kad negalėjo išsikviesti pagalbos, nes buvo sugedęs telefonas. Pagalbą išsikvietė tik atėjus socialinei darbuotojai. Analogiškus parodymus I. I. davė ir teisme. Šiuos parodymus patvirtino iš socialinė darbuotoja L. A., kuri paaiškino, kad 2017-02-01 apie pietus atvykus pas I. I. į namus, neblaivus L. D. miegojo. I. I. buvo išsigandusi ir pasakė, kad iš vakaro L. D., būdamas neblaivus, jai su kirviu grasino susidoroti, o paskambinti ir išsikviesti pagalbos negalėjo, nes buvo sugedęs telefonas. Po ko ji iškvietė policijos darbuotojus. Nors įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis negrasino I. I., o priešingai I. I. grasino jį išvyti iš namų, todėl jis savigynai atsinešė kirvį. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nėra jokių duomenų, kad I. I. būtų vijusi L. D. iš namų ir grasinusi, kad jos draugai atvyks ir su juo susidoros. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. nenurodė jokių konkrečių asmenų, kurie galėtų atvykti I. I. pakvietus. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog I. I. net neturėjo galimybės, pasikviesti draugus, nes jos telefonas buvo sugedęs, ką patvirtino L. A.. Iš bylos duomenų matyti, jog L. D. vis dėlto buvo atsinešęs kirvį, o tai tik patvirtina nukentėjusios parodymus, kad L. D. kirviu grasino.
Teismui nėra pagrindo netikėti, jog nukentėjusiajai buvo realus pagrindas bijoti, kad L. D. gali įgyvendinti savo grasinimus, tai yra suduoti kirviu ir taip ją nužudyti ar sužaloti. Nukentėjusioji , liudytoja L. A. aiškino, jog L. D. , kuomet išgeria , būna agresyvus, dažnai nenuspėjamas. Atvykus policijos pareigūnams L. D. buvo neblaivus ir jau miegojo. Tai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad L. D. grasinimus kirviu susidoroti su ja , atliko būdamas girtas, stovėdamas arti jos, buvo iškėlęs kirvį virš galvos, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad L. D. ją gali nužudyti. Be to ir nukentėjusioji G. I. parodė, kad L. D. grasino mamai su kirviu ir juo mosikavo, nors taip pat aiškino, kad jis net kirto, tačiau nepataikė. Teismas pažymi, jog 2017 metais G. I. buvo tik septyni metai, todėl mažametis vaikas, galėjo ir perdėtai sureaguoti į stresinę situaciją, tačiau kad toks faktas buvo G. I. patvirtino. Taip pat G. I. apie tai, jog L. D. vaikėsi mamą su kirviu, papasakojo ir auklėtojai L. Ž., kas buvo užfiksuota 2017-02-06 Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole. Iš 2017-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint namus, kuriuose gyveno L. D. ir I. I., vienų kambario durų spyna yra išlaužta, o tai duoda pagrindo manyti, kad namuose L. D., elgdavosi ne visada tinkamai ir adekvačiai. Iš 2017-02-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kirvio rankena 48 cm. ilgio, sujungta (suvirinta) su kirvio pentimi, kurio ašmenų išmatavimai 14,5 cm.. Kirvio bendras ilgis 58 cm, tai yra I. I., buvo realus pagrindas bijoti, nes L. D. grasino kirviu, kurio ašmenų ilgis 14,5 cm.
Teismas konstatuoja, jog aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu , įrodyta, jog L. D. 2017-01-31, apie 21.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpose, mosikuodamas kirviu grasino nužudyti I. I., tuo grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str.3d.
Nors kaltinamasis L. D., apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl padarytos veikos neprisipažino, tačiau teismo nuomone jo veika įrodyta nukentėjusios parodymais, kur G. I., teisminio posėdžio metu, papasakojo, kad ji atsimena L. D.. Atsimena, kad jis yra trenkęs su laidu jai per kojas vieną kartą. Žino, kad skaudėjo ir labai verkė. Ar trenkė per veidą neatsimena. Kiek jai tada buvo metų neatsimena. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu G. I. papasakojo, kad L. D. yra dėdė, kuris yra negeras, nes mane skriaudžia. Muša laidu per koją. Mama tada miegojo ir jis nedavė valgyti, o su laidu sudavė per koją, man labai skaudėjo. Visa tai matė mama. Dar L. D. vieną kartą ranka sudavė per veidą. Ant kojos buvo mėlynė. Po ko mama išvijo L. D.. Tas laidas toks trumpas, juodas, jis buvo virtuvėje. Nukentėjusioji I. I. paaiškino, kad ji matė kaip L. D. su laidu sudavė dukrai G. I. per kojas, mergaitė labai verkė. Apie tai pranešė socialinei darbuotojai. Policijai nesakė, nes bijojo L. D.. Liudytoja L. Ž. , kuri buvo G. I. darželio auklėtoja paaiškino, kad 2017m. vasario 6d. , einat vaikams miegoti, pamatė ant G. I. kojų blauzdų mėlynę. Paklausus iš kur mėlynė G. I. atsakė, kad mušė tėtis, nes ji norėjo valgyti. Apie ką buvo pranešta vadovybei ir buvo sušauktas gerovės komisijos posėdis. Liudytoja L. B. parodė, kad 2017-02-06 vyko vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl G. I. atžvilgiu pavartoto smurto. Iš 2017-02-06 Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo, matyti, kad auklėtoja L. Ž. kreipėsi į komisiją, nes gulant vaikui pietų miego, ant G. I. blauzdų pastebėjo mėlynes. Paklausus iš kur mėlynės, G. I. pasakė, kad ją mušė tėtis, nes ji norėjo valgyti. Mergaitė sakė, kad ją mušė kumščiu bei sakė, kad tėtis mamą vaikėsi su kirviu. Be to nurodė, kad paaiškėjo, jog apie patėvio smurtavimą, toje šeimoje yra žinoma. Iš 2017-03-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. I. pateikia juodos spalvos laidą, kuris apžiūrimas 2017-03-08 daiktų apžiūros protokolu, tai yra I. I. pateikė, laidą, kuriuo L. D. sudavė G. I. per kojas. Nukentėjusioji G. I. detaliai papasakojo kaip atrodė laidas ir būtent šis laidas buvo išimtas I. I. ir L. D. namuose. G. I. aiškino, kad L. D., sudavė jai per veidą ranka vieną kartą. Teismas, iš aukščiau aptartų duomenų, neturi pagrindo netikėti, kad L. D. dar sudavė G. I. ir per veidą, tuo sukeldamas skausmą. Taip pat nustatyta , kad veikos padarymo metu, tai yra 2016 metų gruodžio mėnesį, G. I. buvo šeši metai, tai yra ji buvo mažametė, apie ką žinojo L. D., nes gyveno kartu su I. I. ir vedė bendrą ūkį. Iš aptartų įrodymų negalima traktuoti, jog tai galėjo būti senos mėlynės, nes mėlynės ant G. I. kojų blauzdų buvo matomos, o be to G. I., detaliai papasakojo, kas ir kokiu būdu ją mušė ir padarė mėlynes.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, jog aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu , įrodyta, jog L. D. 2016m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušė mažametę G. I., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, tyčia po vieną kartą sudavė laidu per koją ir ranka sudavė į veido sritį, tuo sukeldamas mažamečiui asmeniui fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
L. D.
padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nors anksčiau L. D. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl traktuojama, kad kaltinamasis neteistas, tačiau tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį linkusį nusikalsti ir ne visada paisyti įstatymų ir visuomenei priimtinų normų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką, dėl grasinimo nužudyti, kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, administracine tvarka baustas, dirbantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, sprendžia jog už nusikalstamų veikų numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam skirtina bauda, kadangi kaltinamasis dirba ir gauna pajamas. Teismas pažymi, jog kaltinamajam netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę, nes kaltinamasis Lietuvoje negyvena, todėl bausmės įvykdymas bus apsunkintas.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-01d.14.10 val. iki 2017-02-03d.13.39, tai yra dvi dienas, kurios prilyginamas 4 MGL (200 eurų). ( BK 65 str.1d. 2p.a. papunkčiu, 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laidas ir kirvis, kurie saugomi Vilkaviškio policijos komisariate , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini ( 1 tomas b.l.22).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 80 MGL( 4000 eurų) bauda.
L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 60 MGL( 3000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi , paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 90 MGL(4500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017m. vasario 3 d. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 86 MGL (4300 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: kirvį, laidą, saugomus Vilkaviškio policijos komisariate, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jo gynėjui dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.