Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo G. P. prašymą atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo, priteistų įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2489/96 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. P. teismui pateiktame prašyme nurodo, kad 1996 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje iš jo priteisė 271 Lt ir 550 Lt sumas. Šių sumų pareiškėjas valstybei sumokėti negali. Pareiškėjui reikalinga pažyma iš Civilinės metrikacijos skyriaus, kurią jis galėtų pateikti Kauno miesto Šilainių seniūnijai, kad jam būtų paskirta pašalpa. Pareiškėjas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 271 ir 550 Lt sumos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2489/96 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo. Teismas 1996 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė 1987 m. gruodžio 10 d. Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą G. P. santuoką su J. Č. (įrašo Nr. 4461), priteisė iš atsakovo G. P. 271 Lt teismo išlaidų valstybei 550 Lt valstybinį mokestį išregistruojant santuoką, o J. P. nuo mokesčio išregistruojant santuoką atleido. Teismo sprendime nurodyta, kad teismo išlaidos priteistos iš atsakovo, nes ieškovė nuo teismo išlaidų mokėjimo buvo atleista. Valstybinis mokestis už santuokos nutraukimo įregistravimą (550 Lt) priteistas, vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 180 straipsniu.

CPK 18 straipsnis, apibrėžiantis teismo sprendimo privalomumą, numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą (CK 3.66 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas G. P., teikdamas teismui prašymą panaikinti iš jo priteistų išlaidų valstybei mokėjimą, iš esmės ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą ir prašo pakeisti jo rezoliucinę dalį. Neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, jei su sprendimu nesutinkantis dalyvaujanti byloje asmuo pasinaudoja teise paduoti apeliacinį skundą (CPK 305 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs savo teise apeliacine tvarka ginčyti teismo sprendimo dalį dėl teismo išlaidų valstybei priteisimo. Klausimas dėl įsitesėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiamas taikant proceso institutą (CPK 356 straipsnis), laikantis civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos ir terminų, tačiau šiuo atveju proceso atnaujinimas yra negalimas dėl praleisto 5 metų termino (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas negali keisti, peržiūrėti ar panaikinti įsiteisėjusios teismo sprendimo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Pareiškėjo prašymas dėl priteisto valstybinio mokesčio sumokėjimo dalimis taip pat negali būti tenkinamas, nes nesukeltų jam teisinių pasekmių, kadangi pagal sprendimo priėmimo metu galiojusio SŠK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą santuokos nutraukimo įregistravimo tvarką, sutuoktinis, privalantis sumokėti teismo nustatytą valstybinį mokestį, civilinės metrikacijos įstaigos turi pateikti šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjui yra reikalingas jo santuokos nutraukimo faktą patvirtinantis dokumentas, kurį būtina pateikti seniūnijai, siekiant realizuoti savo teisę gauti socialinę pašalpą. Neturėdamas jo asmens civilinę būklę arba teisinį statusą patvirtinančio dokumento, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių.

Santuokos nutraukimą registruoja civilinė metrikacijos įstaigos (CK 3.280 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš CK 3.280 straipsnyje išvadintų juridinių faktų, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam tikras asmens teises ar pareigas. Civilinės būklės aktų įrašai – tai žinios apie tuos aktus valstybės suteiktų įgaliojimų pagrindu atitinkamų institucijų įregistruotus įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai turi ypač svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina įvykusį civilinės būklės aktą ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką. Registruojamus aktus atspindi civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai.

Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. sprendimo priėmimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių pareiškimu, santuoka laikoma pasibaigusia, tačiau antrasis sutuoktinis neturi teisės registruoti naują santuoką, iki jis gaus ištuokos liudijimą. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad santuokos nutraukimas yra įregistruotas kito sutuoktinio – J. P. pareiškimu.

Pagal Civilinės metrikacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R–160 asmens civilinės būklės duomenis patvirtinantis dokumentas yra ne tik civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimas, bet ir civilinės būklės akto įrašo išrašas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro (toliau – biuras) tikslai, uždaviniai, funkcijos ir teisė ir atsakomybė nustatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-229 patvirtintuose nuostatuose. Šių nuostatų 12.4 punkte nustatyta viena iš biuro funkcijų – išduoti civilinės būklės aktų įrašų nuorašus bei išrašus.

Ši nutartis, kuria atmetamas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo valstybinio mokesčio už santuokos nutraukimo įregistravimą, neatima pareiškėjui teisės kreiptis į Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurą ir prašyti jam išduoti civilinės būklės akto (santuokos nutraukimo) įrašo išrašą. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas išduoti civilinės būklės akto įrašo išrašą gali būti skundžiamas administracine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. P. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. sprendimo dalies, kuria iš pareiškėjo priteistas 550 Lt valstybinis mokestis už jo ir J. P. santuokos nutraukimo įregistravimą, atmesti.

Išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biurą su prašymu išduoti jam santuokos nutraukimo įrašo išrašą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.