- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 2K-95/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Pranas Kuconis, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- M. J.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Prano Kuconio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį septyneriems metams laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria M. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 12 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smogdamas peiliu S. G. į kairąją krūtinės pusę, padarė jam kiauryminę durtinę–pjautinę žaizdą su vidiniais sužalojimais, priskiriamais prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir išsivysčius kraujavimui į kairiąją pleuros ertmę ir pilvo ruiną S. G. mirė, t. y. M. J. tyčia nužudė S. G.
Šalies argumentai
Kasatorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų įvertinimo. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, kad taip ir nebuvo nustatytas tikslus S. G. mirties laikas, kad byloje nėra nukentėjusiojo žaizdos nuotraukų ir jos nebuvo pateiktos teisminio nagrinėjimo metu. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK 193 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, nes turėjo būti atliktas S. G. drabužių parodymas atpažinti. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo apeliacinio skundo. M. J. nurodo, kad į jo apeliacinį skundą buvo atsakyta neišsamiai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo būtina daryti akistatų su liudytojais, ir nurodo, kad taip buvo pažeista BPK 190 straipsnio nuostata. Toliau nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo proceso metu pažeista ir BPK 196 straipsnio nuostata, nes nebuvo atliktas parodymų patikslinimas vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio apskundimo pagrindų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais,numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis M. J. kasaciniu skundu apskundė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau nesuformulavo konkretaus apskundimo pagrindo. Iš kasacinio skundo turinio darytina išvada, kad kasatorius ir po to, kai atmestas jo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio pagrįstumo, yra įsitikinęs, kad šiuo nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde iš esmės pakartojami apeliacinio skundo motyvai, kasatorius nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties išvadomis dėl jo apeliacinio skundo atmetimo, tačiau teisės taikymo aspektu skundo motyvai nepagrįsti konkrečiomis teisės normomis. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą tikrinamas tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir nenustatyta BPK 327–328 straipsniuose nurodytų pagrindų jį keisti ar naikinti, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsnių reikalavimus. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje yra išdėstytos bylos aplinkybės bei įrodymų analizė, kurios pagrindu teismas padarė išvadą, kad M. J. 2004 m. balandžio 12 d. apie 14 val. tarpusavio konflikto metu dūrė peiliu S. G. į kairiąją krūtinės pusę ir tai buvo S. G. mirties priežastis. Nuosprendžio pagrįstumas kasacine tvarka nekvestionuojamas. Taip pat nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl nuosprendžio pagrįstumo, nes nenustatyta Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, kurie sukeltų tokias abejones.
Kasaciniame skunde, panašiai kaip ir apeliaciniame skunde, nurodomas pagrindinis nuosprendžio trūkumas, kad nenustatytas tikslus S. G. mirties laikas. Iš tiesų nuosprendyje toks laikas nenurodytas, tačiau tai nebuvo pagrindas naikinti teismo nuosprendį, taip pat sutikti su kaltinamojo versija, kad S. G. jis nenužudė. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė dar vieną teismo medicinos ekspertizę, kurioje konstatuota, kad tikslaus mirties laiko nustatyti nėra galimybių, o S. G. mirtis galėjo įvykti 2004 m. balandžio 12 d. tarp 12 ir 17 val., tai neprieštarauja nuosprendžio išvadai, kad peiliu S. G. buvo durta tos pačios dienos 14 val.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, kurie, pagal jį, buvo būtini (nebuvo akistatų tarp jo ir liudytojų, parodymų patikrinimo vietoje, nepadaryta žaizdos ant mirusiojo kūno nuotrauka). Baudžiamojo proceso kodeksas numato tokius proceso veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad jų atlikimas yra visada būtinas. Ikiteisminio tyrimo metu duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, atliekant tyrimo veiksmus surenkami priklausomai nuo konkrečių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių. Teismas sprendžia klausimą dėl įrodymų pakankamumo pagal bylos aplinkybes. Tyrimo veiksmai, kurie galimi teoriškai, tačiau praktikoje nebūtini, dar nereiškia, kad bylos nagrinėjimas atliktas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, ši išvada yra motyvuota, nurodant įrodymus, kuriais ji yra pagrįsta.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo
Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320–324 straipsnių reikalavimų, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Kasatorius nepagrįstai nurodo kasaciniame skunde, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, konkrečiai nenurodo skundo motyvų, kurie liko neišnagrinėti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas analizavo ir vertino bylos aplinkybes, nuteistojo M. J. iškeltas versijas, skyrė teismo medicinos ekspertizę. Nutartyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo motyvų. Tai, kad kasatorius su jais nesutinka, nėra pagrindas pripažinti, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas nevisiškai ir padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Kasatorius pakartoja apeliacinio skundo motyvus dėl akistatų nebuvimo, S. G. tikslaus mirties laiko nenustatymo ir kitus motyvus, į kuriuos atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Atsakymai pagrįsti Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurių taikymas yra teisingas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nenustatė BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.