Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2022-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-931-890/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-05
Bylos Nr.
e1-931-890/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18810-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-931-890/2022Proceso Nr. 1-01-1-18810-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d. – 4 metų laisvės atėmimu su 1/2 turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika iš BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 180 str. 1 d., ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 10 mėnesių;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio baudos bausmė, kuriai sumokėti nustatytas 6 mėnesių terminas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jis 2022 m. gegužės 26 d., apie 18.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, miesto maršruto autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), matant G. S. bei kitiems autobusu važiavusiems žmonėms, ranka sugriebė nepilnametei S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) už megztinio priekio ties apykakle ir pakėlė, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas kaklo sumušimą su odos paraudimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei įžūliu elgesiu sutrikdė aplinkinių rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d., važiavo miesto maršruto autobusu, būdamas neblaivus iš (duomenys neskelbtini) važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis sėdėjo arti autobuso galo, bet ne pačiame gale ir gurkšnojo alų. Ant autobuso galinės sėdynės sėdėjo dvi mergaitės. Viena iš mergaičių pradėjo šukuoti plaukus, šukuodama mėtė plaukus ant grindų, todėl jis ją sudrausmino, kad taip nesielgtų pasakydamas „nemėtyk plaukų, kiti žmonės turės sėdėti“. Jam pasirodė, kad ta mergaitė jam kažką lyg tai negražaus pasakė (kiek išgirdo, pasiuntė ant trijų raidžių), todėl jis atsistojo ir priėjo prie jos, sugriebė ties krūtine jai už striukės ar megztinio ir pradėjo kelti. Keldamas mergaitę supurtė. Jis nepastebėjo, kad mergaitė jo išsigąstų. Autobuse važiavęs keleivis – vaikinas matomai pamatė, todėl ir priėjo prie jo. Jis mano, jog tai pamatė ir vairuotojas, nes sustabdė autobusą ir priėjo prie jo. Tuo metu autobuse buvo daug žmonių. Jis iki to įvykio buvo vartojęs alų bei buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Jis gailisi dėl savo tokio netinkamo elgesio ir suvokia, kad pasielgė netinkamai. Papildomos apklausos metu N. P. parodė, kad jog jam yra pranešta, jog nukentėjusioji S. S. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 63,96 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai suteiktą medicininę pagalbą. Jis su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, pasižada juos atlyginti dalimis, kadangi šiuo metu iš karto atlyginti civilinių ieškinių neturi galimybės. Jis šiuo metu oficialiai niekur nedirba, tačiau kai jam bus panaikinta kardomoji priemonė išvyks dirbti į užsienį. Jis iki įvykio pastoviai dirbdavo užsienyje. Jis iš tyrėjos gavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sąskaitos numerį, kur turi pervesti pinigus už nukentėjusiajai suteiktą gydymą. Jis nukentėjusiajai civilinį ieškinį taip pat atlygins – dalimis pinigus perves į nurodytą sąskaitą. Jis prašo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji prieš dvi savaites, gegužės mėn., ketvirtadienį, apie septintą valandą vakaro, važiavo 8-tu autobusu iš (duomenys neskelbtini) stotelės. Ji lydėjo sesę iki stoties. Ji atsisėdo gale, sesė atsisėdo šalia jos, kur buvo trys sėdynės. Vyriškis sėdėjo per dvi sėdynes, kur yra dvi vietos. Vyriškis atrodė išgėręs, rankoje turėjo alaus butelį, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji sėdėjo su sese. Lauke buvo didelis vėjas, todėl ji norėjo susišukuoti plaukus ir sesės paprašė šukų. Tuomet vyras sumurmėjo kažką po nosimi. Važiuojant autobusu vyras išmetė alaus butelį per autobuso langą. Kažkur prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės vyras atsistojo ir pradėjo eiti link jos. Ji galvojo, kad jis nori atsisėsti šalia jos, todėl patraukė kuprinę. Vyras atsistojo prie jos ir sugriebė jai už megztinio, pradėjo kelti ir smaugti. Jis paėmė ją už rūbų ir bandė ją kelti. Ji neprisiminė, ar ją pakėlė, nes tuo metu, kai tai vyko užsimerkė ir pradėjo verkti. Ji juto didelę baimę, jai skaudėjo, ji skausmą įvertina 5 balais. Jai skaudėjo toje vietoje, kur buvo sugriebęs vyras. Ji bandė apsiginti ir tam vyrui spyrė į koją. Jis dar pakėlė koją, bandė kažką daryti, bet jį atitraukė kiti vyrai. Sesuo G. S., tuo metu bandė vyrą patraukti, bet išsigando, jog pati gaus iš alkūnės. Ji iki to įvykio vyrui nieko nemalonaus net nebandė pasakyti, nes žinojo, kad jis kažką jai padarys. Ji po įvykio verkė, buvo didelė baimė, ją bandė kelios panelės nuraminti, nes jai buvo didelis stresas. Kažkas iškvietė policiją, tą vyrą išvežė pareigūnai, o ją išvežė į ligoninę. Medikai ją apžiūrėjo, pasiūlė psichologinę pagalbą. Jai ir dabar yra didelė baimė važiuoti autobusu. Vyras buvo mėlynais, plėšytais džinsais, su megztiniu. Jis galėjo būti 40 metų, liekno kūno sudėjimo, plaukai rudos spalvos, su belaidėmis ausinėmis, turėjo kuprinę. Autobuse buvo daugiau žmonių, bet be sesės daugiau pažįstamų nebuvo. Ji tikrai nežino, kodėl vyras taip pasielgė, nes ji jam nieko nesakė ir nepadarė. Tuo metu, kai vyras ją sugriebė, ji sėdėjo. Ji nukentėjo emociškai ir fiziškai. Iki įvykio tiek ji, tiek sesė buvo „į telefonus įlindusios“, net tarpusavyje nekalbėjo ir vyrui nieko tokio, kad jį suerzintų, nepasakė.

2022 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 652/2022 (03) nurodyta, kad S. S. nustatytas kaklo sumušimas su odos paraudimu. Sužalojimas gavosi ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus kaklo sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val., kartu su nepilnamete seserimi S. S., miesto maršruto autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į autobusų stotį. Kadangi turėjo daug daiktų, todėl atsisėdo autobuso gale, ant galinės sėdynės. Kai įlipo į minėtą autobusą (duomenys neskelbtini) stotelėje autobuso gale, trečioje nuo galo sėdynėje, veidu į jas sėdėjo neblaivus, iš pažiūros apie 40 metų amžiaus vyras, kuris važiuodamas autobuse gėrė alų. Joms važiuojant, sesuo jos paprašė šukų, ji jai šukas padavė ir ji susišukavo. Vyras pamatęs, jog sesuo šukuojasi, kažką su nepasitenkinimu seseriai pasakė. Ji neišgirdo, ką jis pasakė, tiesiog stengėsi į jį nekreipti dėmesio. Vyras atrodė agresyviai, buvo nejauku, tačiau ji tikėjosi, kad jis greitai išlips. Tuomet, kai autobusas artėjo prie sustojimo (duomenys neskelbtini), vyras atsistojo ir vietoje to, kad eitų link durų, artėjo prie jos sesers, sugriebė jai iš priekio už megztinio ties apykakle ir pradėjo sesę kelti į viršų šaukdamas, jog negražu autobuse šukuotis. Vyras sakė dar kažkokias pastabas, tačiau jų neišgirdo, nes tokio vyrio elgesio išsigando. Ji pamatė ir sesers reakciją, ji buvo išsigandusi bei pradėjo verkti. Ji sakė vyrui: „ką tu darai“, sesuo irgi išsigandusi, verkdama jam sakė: „ką tu darai“, bet jis seserį taip sugriebęs bandė pakelti. Viskas užtruko apie dvi minutes. Seseriai atsitraukti nebuvo kur, nes buvo autobuso gale, sesuo gindamasi vyrui spyrė, tada pribėgo autobuse buvę du vyrai ir atitraukė seserį užpuolusį vyrą. Seseriai užėjo isterijos priepuolis. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, vairuotojas sustabdė autobusą ir nedarė durų, kol neatvyko pareigūnai. Kadangi seseriai nuo smaugimo skaudėjo gerklę ir ji negalėjo niekaip nusiraminti, buvo iškviesti medikai, ji buvo nuvežta į ligoninę. Ji paskambino mamai ir pranešė apie įvykį. Mama atvyko į ligoninę pasiimti sesers. Sesuo skundžiasi, jog jai sunku nuryti, skauda gerklę, panašu, kad gerklėje kažkas būtų įstrigę. Autobuse buvo pakankamai daug žmonių, nes buvo užimtos visos sėdimos vietos. Jai šiuo įvykiu žala padaryta nėra, nors išsigando dėl sesers, kadangi vyras buvo nevalyvas ir nešvariais rūbais. Sesuo buvo užpulta tiesiog dėl to, kad susišukavo.

Liudytojas R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2022 m. gegužės 26 d. dirbo su jam priskirtu miesto maršruto autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra su priekabos junginiu. Minėtą dieną apytiksliai apie 18.50 val. važiuojant autobusu nuo sustojimo (duomenys neskelbtini) link sustojimo (duomenys neskelbtini), jis per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, jog priekabos gale tarp keleivių vyksta kažkoks sujudimas. Tuo metu keleivių buvo nepilnas autobusas, daugiausia sėdėjo sėdimose vietose. Jis iš karto nesusivokė, kas atsitiko, tačiau netrukus prie jo priėjo keleivė ir paprašė iškviesti policiją, kadangi vyras priekabiavo prie mergaičių ir vienai iš jų įspyrė. Jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad autobuso gale sėdi dvi paauglės mergaitės ir šalia jų stovi apytiksliai apie 40 metų amžiaus vyras, kuris iš pažiūros atrodė apsvaigęs, tačiau kai vėliau prie jo priėjo, alkoholio kvapo nesijautė, todėl mano jog galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis (duomenys neskelbtini) sustojime sustabdė autobusą ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Jis, neatidaręs autobuso durų, nuėjo į autobusų galą, kur vyko tas įvykis, bet, kol jis skambino į policiją, prie įsiutusio vyro jau buvo pribėgę du jaunuoliai ir vyrą sutramdė, paėmę už parankių atitraukė toliau nuo mergaičių, atvedė iki autobuso vidurio. Tada vyras jau buvo pakankamai ramus, kažką kalbėjo, bet ką, negirdėjo, nes nuėjo prie mergaičių, kurios išsigandusios sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis mergaičių pasiteiravo, ar joms reikia medikų pagalbos ar kitokios pagalbos, jos atsakė, kad nereikia. Mergaitės buvo išsigandusios. Viena iš jų pasiskundė, kad ją vyras spyrė ir smaugė. Šitų vyro veiksmų jis nematė, nes vairavo autobusą, tačiau autobuse yra įrengtos filmavimo kameros, kuriomis darytas įrašas turėtų parodyti visą įvykį. Vyras buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukros buvo išvažiavusios į Klaipėdą. 2022 m. gegužės 26 d., apie 19.20 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad dukroms važiuojant autobusu, prie jos dukters S. S. pradėjo kabinėtis neblaivus vyras, kuris jai sugriebė už megztinio ties kaklu ir ją pradėjo kelti į viršų. Jis ją keldamas megztiniu tiesiog smaugė kaklą. Ji buvo informuota, kad dukra išvežta į vaikų ligoninę. Jai buvo pranešta, kad ji turi važiuoti į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur yra nuvežta dukra. Kadangi pati automobilio neturi, samdė vairuotoją, kad šis atvežtų į Klaipėdos mieste esančią vaikų ligoninę, paskui jis parvežė namo. Ji mokėjo 20 eurų. Medikai ligoninėje jai pasakė, kad nori dukrą palikti stebėjimui per iki ryto, bet ji nesutiko, kadangi būtų turėjusi vėl specialiai važiuoti į Klaipėdą. Jos dukrai S. S. buvo pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau kol kas problemų neiškilo, reikalui esant jos galės kreiptis į šeimos gydytoją. Tokių sužalojimų, kad reikėtų dukrą gydyti medikamentais, vyras dukrai nepadarė, kitų išlaidų, išskyrus kelionės išlaidas, neturėjo. Po įvykio dukra jautėsi išsigandusi, negalėjo ramiai pasakoti apie nutikusi įvykį, pasakodama verkė, jautėsi įskaudinta ir bejėgė. Dukra dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos, kiek jai yra žinoma, reikš civilinį ieškinį, todėl kelionės išlaidas priskaičiuos dukra dėl patirtos neturtinės žalos, atskiro ieškinio neteiks. Įvykio aplinkybes žino iš dukrų pasakojimo, tai yra, kad vyras be jokios priežasties prieš jos dukrą panaudojo fizinį smurtą.

2022 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, jog įvykio vieta yra - (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra maršrutinis autobusas, maršruto numeris (duomenys neskelbtini), autobuso valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje matoma (duomenys neskelbtini) stotelė, kuri yra šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini). Autobusų stotelėje stovi mėlynos spalvos autobusas. Apžiūrint transporto priemonę – autobusą, matomos juodos spalvos durys. Apžiūrint transporto priemonės vidų įėjus pro priekines dešinės pusės dureles, matosi autobuse esančios sėdimosios vietos. Autobuso viduje ant lubų matosi pritvirtintos vaizdo stebėjo kameros. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą bei jos perimetrą, jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta. Prie apžiūros protokolo pridėta foto lentelė.

2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) autobuso salone esančios vaizdo kamera ,,Klaipėda 34“ užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2022 m. gegužės 26 d., 18.47 val., autobuso salone, dešinėje pusėje, ant sėdynių sėdi šeši keleiviai, o kairėje pusėje, priekyje vienas keleivis. Už kairėje pusėje esančios stiklinės pertvaros vaizdo nesimato. Autobuso gale, ant galinės sėdynės matosi padėti rožinės spalvos daiktai. 18.48 val. autobuso gale, salono kairės pusės sėdynės atsistoja vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo N. P.), kuris nueina į autobuso galą ir atsistojęs nugara į autobuso priekį kažką daro rankomis (pilnai vaizdas nesimato). Iš bendro vaizdo galima suprasti, jog vyksta grumtynės, krenta daiktai, vyras užlipo autobuso gale esančiu laipteliu, po to dar vienu laipteliu. Nuo autobuso sėdynių atsistoja du jaunuoliai ir nubėga į autobuso galą. Vairuotojas sustabdo autobusą ir pasisukęs stebi veiksmą, vykstantį autobuso gale. Autobuse sėdintys žmonės sunerimsta, stebi autobuso gale vykstantį vaizdą. Jaunuoliai iš autobuso galo parveda N. P., kuris nori praeiti į autobuso priekį, link durų, tačiau vairuotojas užstoja jam kelią. Vairuotojas skambina telefonu, 18.54 val. atvyksta policijos pareigūnai.

Iš 2022 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir patikrinus N. P. alkotesteriu, pastarajam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

BK 284 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog kaltinamasis N. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jis 2022 m. gegužės 26 d., apie 18.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, miesto maršruto autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), matant G. S. bei kitiems autobusu važiavusiems žmonėms, ranka sugriebė nepilnametei S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), už megztinio priekio ties apykakle ir pakėlė, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas kaklo sumušimą su odos paraudimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei įžūliu elgesiu sutrikdė aplinkinių rimtį ir tvarką. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pripažino savo kaltę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino byloje pareikštus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios S. S. civilinius ieškinius ir įsipareigojo juos atlyginti. Šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam N. P. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 284 sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. Kaltinamajam N. P. vietoj intensyvios priežiūros skirtini įpareigojimai ir draudimas, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmės mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo N. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 26 d. 18.52 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 15.06 val. (1 para).

Nors prokurorė prašė skirti kaltinamajam N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo N. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo ne jo artimas giminaitis ar šeimos narys, prokurorės pareiškime siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – kaltinamajam neskirtina (BK 72² straipsnis), o vietoj jos skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 63,96 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo N. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taip pat byloje pareikštas nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kaltinamasis N. P. pripažino byloje pripažino civilinius ieškinius, tačiau nurodė, kad jis šiuo metu oficialiai niekur nedirba ir jų atlyginti neturi galimybės, tačiau įsipareigoja juos atlyginti ateityje dalimis, kai išvažiuos į užsienį dirbti. Ieškinių pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, nurodyto dydžio sumas priteisiant iš kaltinamojo N. P. Kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau kaltinamasis yra darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. P. (N. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į N. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 26 d. 18.52 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 15.06 val., tai yra 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam N. P., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš kaltinamojo N. P. priteisti 63,96 Eur (šešiasdešimt tris eurus, 96 centų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš N. P. priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė