Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. atstovei pagal įstatymą Z. M., atstovui pagal įgaliojimą advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2024 m. spalio 29 d., apie 8 val., ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, adresu: Anykščiai, A. Vienuolio g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 128 punktų, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino automobilio greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės į dešinę per nereguliuojamą perėją ėjusią pėsčiąją A. G., kuri stūmėsi dviratį, o atsiradus kliūčiai - pėsčiajai A. G., nesulėtino greičio iki visiško automobilio sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, dėl ko automobilio priekinio bamperio kaire puse partrenkė pėsčiąją A. G. ir dviratį, kuriai dėl žastikaulio kaklo ir blauzdikaulio kūno lūžių, stipinkaulio, šeivikaulio ir šonkaulio lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad po eismo įvykio jis patyrė insultą, todėl jam sunku kalbėti, o įvykio aplinkybes jis geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (byloje esantiems įrodymams patikrinti), teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai 2 t., b. l. 193-196).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad 2024 m. spalio 29 d., apie 7.15 val., su savo automobiliu VW Bora išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. P., gyvenančią tame pačiame kaime, su kuria buvo sutarę važiuoti į Anykščius. Jis vairavo automobilį, o V. P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Oras buvo normalus, nelijo, asfaltas buvo šlapias, matomumas - nei per daug geras, nei per daug blogas. Atvažiavus į Anykščių miestą ir pravažiavus žiedą, toliau važiavo nuo „Bikuvos“ parduotuvės pusės link miesto centro. Tuo metu buvo labai intensyvus eismas, nes buvo prieš pat 8 val. ryto ir visi važiavo į darbus. Atsimena, kad mašinų buvo labai daug, važiuojančių tiek į „Bikuvos“ parduotuvės pusę, tiek ir į miesto centro pusę. Važiavo apie 25-30 km per valandą greičiu, prieš jį buvo nusidriekusi automobilių eilė į centro pusę. Jam važiuojant A. Vienuolio gatve ir jau pravažiavus pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės, žiūrint nuo „Bikuvos“, staiga priešais jo automobilį pastebėjo moterį su dviračiu, kurį ji vedėsi. Ji išdygo jam priešais automobilį staiga, todėl mano, kad kaip tik tuo metu galėjo užsidegti šviesoforas, esantis A. Vienuolio gatvėje, kur leidžia važiuoti nuo miesto centro pusės link „Bikuvos“ parduotuvės, ir ši moteris, kaip vėliau sužinojo - A. G., greičiausiai iš kairės pusės išlaviravo tarp tų mašinų ir tiesiog atsidūrė prieš jį. Jis, ją pamatęs, stabdė automobilį, tačiau jo mašinos priekinis kairės pusė bamperis ją kliudė. Ar jis automobiliu kliudė pačią A. G., ar jos dviratį, negali pasakyti, bet vėliau matė, kad jo kairės pusės bamperyje buvo skylė ir nubraukta, todėl mano, kad kliudė A. G. dviratį. Po to, kai užkliudė A. G., ji nukrito ant gatvės, dešinėje važiuojamojoje dalyje, priešais jo automobilį. Prie jos buvo nukritęs ir dviratis. Nuo perėjos A. G. buvo parkritusi gal už kokių 10 metrų, žiūrint į miesto centro pusę. Jis ir V. P. išlipo iš mašinos, priėję prie A. G., ją pastatė, laikydami už parankių. Atėjo prie jų gal dvi moterys, kurių nepažįsta, kažkuri iš jų sakė jam, kad įsijungtų avarines šviesas, ką jis ir padarė. Buvo labai pasimetęs, nes gyvenime nebuvo padaręs eismo įvykio. Kažkuri iš tų moterų skambino į greitąją pagalbą, prašė, kad atvažiuotų greitoji. A. G. sakė, kad skauda koją. Matė, kad ji tūpčiojo ant vienos kojos. Kai pastatė ją, ji negalėjo pastovėti, nes būtų ją pats nuvežęs į ligoninę. Atsimena, kad eismo įvykį stebėjo vyras iš kiemo, prie kurio namo įvyko avarija, tačiau jis nebuvo išėjęs į gatvę, šio vyro jis nepažįsta ir negali pasakyti, ar jis matė patį eismo įvykį. Negali pasakyti, kas konkrečiai - ar V. P., ar tos moterys nuo A. Vienuolio gatvės paėmė A. G. dviratį ir jį nuvarė nuo važiuojamosios dalies. Jis apie dviratį tuo metu negalvojo ir neprašė, kad kas surinktų A. G. daiktus. Ar A. G. batas buvo kažkur nukritęs, nematė, jis jokio bato nenešė ir jos tuo batu apauti nebandė, iš viso prie A. G. priėjęs nebuvo. Savo mašinos iš įvykio vietos nepajudino, nepavažiavo nei į priekį, nei atgal, nes priekyje visą laiką buvo A. G., o už jo buvo sustojusios mašinos, kurios, privažiavusios eismo įvykio vietą, jį aplenkdavo ir nuvažiuodavo miesto centro pusėn. Ar A. G. į įvykio vietą atėjusios moterys buvo nuvedusios iki dešinėje pusėje esančio šaligatvio, negali pasakyti. Kad su į įvykio vietoje esančiomis moterimis A. G. būtų laikiusi jo mašinos duris, to neprisimena. Kuo A. G. buvo apsirengusi, nepasakys, bet atsimena, kad ji buvo be šviesą atspindinčios liemenės. Paskui atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri paskambino policijos pareigūnams. Greitosios medikai A. G. išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai vėliau pildė dokumentus dėl įvykio vietos. Negali pasakyti, ar dar neįvykus eismo įvykiui jo automobilį kažkas ties perėja lenkė, nepamena (1 t., b. l. 189-192).

Po aukščiau nurodytų kaltinamojo parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. paaiškino, kad pagarsinti jo parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad sutinka su specialisto išvada, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Sutinka, kad galėjo visiškai sustabdyti automobilį, praleisti nukentėjusiąją. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jo manymu, žalą turėtų atlyginti draudimas. Supranta, kad nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas jis turi atlyginti, tačiau 1 500 Eur suma jam yra per didelė finansinė našta. Jis yra pensininkas, po įvykio sutriko sveikata, turėjo širdies operaciją, gyvena vienas. Labai gailisi dėl įvykio. Bandė susisiekti su nukentėjusiąja, tačiau ji nenorėjo bendrauti, žadėjo perskambinti, bet neperskambino. Pasižada nukentėjusiosios atsiprašyti (2 t., b. l. 193-196). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus A. S. laidavimą (3 t., b. l. 24).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 15 d. nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2024 m. spalio mėn., tikslios dienos neatsimena, bet atsimena, kad buvo antradienis, apie 7.30 val. su dviračiu išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Anykščių miestą. Įvažiavus į Anykščius, važiavo ne Troškūnų gatve, kur yra policijos komisariatas, o palei vaikų darželį „Žilvitis“, tačiau kaip vadinasi ta gatvė, pasakyti negali. Dar prieš darželį ji nulipo nuo dviračio ir ėjo palei vaikų darželį dviratį vesdamasi. Taip nuėjo link A. Vienuolio gatvės, nes ten yra status kalnas, ir ji į pakalnę su dviračiu nevažiavo. Nusileidusi nuo kalno ir priėjusi A. Vienuolio gatvę, priėjo prie pėsčiųjų perėjos ir laukė, kol sustos automobiliai. Vienas automobilis sustojo prieš perėją, norėdamas ją praleisti su dviračiu. Tas automobilis sustojo kelio dešinėje pusėje, nes jis važiavo nuo „Bikuvos“ parduotuvės autobusų stoties pusėn, ir ji pradėjo eiti, varydamasi dviratį per pačią perėją. Ėjo iš kairės kelio pusės į dešinę, žiūrint į autobusų stotį. Praėjo pusę gatvės link dešinės jos pusės ir tuomet ją kliudė kitas automobilis, kuris lenkė tą automobilį, kuris buvo sustojęs ją praleisti. Kuria puse jis ją kliudė, negali pasakyti. Automobilių nei markių, nei spalvų negali pasakyti, nes tuo metu jautė labai didelį skausmą. Kur tas automobilis buvo, kuris ją kliudė, ar jis buvo sustojęs, ar nuvažiavęs, ji nematė. Atsimena, kad ją automobilis kliudė visiškai ant perėjos, ji tikrai ėjo varydama dviratį per perėją, atsimena, kad buvo labai didelis judėjimas. Dviratį vedėsi prie savo kairio šono ir kur jai automobilis kliudė, ar į ją pirma, ar į dviratį, to negali pasakyti. Po smūgio nukrito ant kelio, visai netoli dešinės pusės šaligatvio, tačiau ant kurio šono nukrito, negali pasakyti. Kur mašina tuo metu stovėjo, taip pat negali pasakyti. Jai tuo metu labai skaudėjo kairę koją, kairę ranką, kairės pusę šonkaulius. Tada ją pakėlė nuo gatvės trys žmonės - viena moteris, kuri sakė, kad ją pažįsta, nes, kaip suprato, dirba šalpos skyriuje, ir kita moteris su vyru, bet ne šeimos nariai, nes kalbėjo, kad vienas skuba savivaldybėn, o moteris - pas dantistę. Atsimena, kad ją laikė už pažastų vyras ir iš kitos pusės moteris, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į Anykščių ligoninę, ten peršvietė ir pasakė, kad yra daug lūžusių kaulų, todėl išvežė į Panevėžio ligoninę ir tą pačią dieną operavo kairę koją. Atsimena, kad kai ją laikė už pažastų, ji buvo be vieno bato, tą batą atnešė moteris, kuri išlipo iš mašinos, tos, kuri ją partrenkė. Ji tą jos batą atnešė nuo autobusų stoties pusės, tačiau vietos, kur batas buvo nukritęs, nematė. Batą ta moteris bandė jai užmauti, bet jai nepavyko. Ji nematė, kas nuo kelio paėmė jos dviratį, kuris kartu su ja buvo nukritęs ant gatvės, kur jis buvo padėtas vėliau. Tuo metu gatvėje, kur ją partrenkė, buvo didelis eismas. Atsimena, kad oras buvo geras, rūko nebuvo. Asfaltas gal buvo podrėgnis. Jos dviratis yra su atšvaitais, priekyje tuo metu dviratyje esanti lemputė nedegė, ji neveikė. Jos batai avarijos metu buvo kedai - mėlyni su geltona spalva, dėvėjo juodos spalvos striukę, juodas kelnes. Panevėžio ligoninėje jai buvo nustatyta kairės kojos atviras lūžis ir du skylimai, lūžusi kairė ranka, lūžęs kairės pusės šonkaulis, buvo lūžusi dešinės pusės mentis ir ten yra du skylimai, todėl buvo operuota. Įvykio metu buvo blaivi. Atsimena, kad kol laukė greitosios, kažkas sakė, kad avarija ir įvykio vieta neaptverta. Matė, kad kai ji buvo įsodinta į greitosios pagalbos automobilį, atvyko policija (1 t., b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad iki šiol yra gydoma, sunkiai vaikščioja, iki šiol yra įstatytas zondas, jog pasišalintų šlapimas, negali savimi pasirūpinti. Ja nuolat rūpinasi pusseserės duktė Z. M., todėl norėtų, kad ji atstovautų jos teises byloje, nes ji to fiziškai negali padaryti, taip pat ji dėl amžiaus nebelabai ir pati gali suvokti bei tinkamai užtikrinti savo teises. Z. M. kreipsis ir į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos atlyginimo, t. y. už padarytą fizinę, moralinę ir turtinę žalą. Šiuo metu negali įvertinti jai padarytos fizinės ir turtinės žalos, nes iki šiol yra gydoma. Su ja eismo įvykio kaltininkas nebuvo iki šiol susisiekęs, jos neatsiprašė, šiuo metu negali atsakyti dėl pretenzijų eismo įvykio kaltininkui. Prašo visus kitus procesinius veiksmus derinti su jos teises atstovaujančia Z. M. (1 t., b. l. 95-96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 29 d. apklausta liudytoja V. P. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d. ryte kartu su pažįstamu A. S. jo vairuojamu automobiliu važiavo į Anykščių savivaldybę. Mieste buvo apie 8 val. A. Vienuolio gatve važiuojant link autobusų stoties, už pėsčiųjų perėjos, staiga, pačiu paskutiniu momentu, pamatė, kaip iš kairės kelio pusės eina moteris ir vedasi dviratį išilgai kelio. Jai nieko nespėjus pasakyti, A. S. pradėjo stabdyti, bet, automobiliui nesustojus, šis su priekinės automobilio dalies kaire puse kliudė moterį, kuri po smūgio nugriuvo. Ji greitai išlipo iš automobilio ir pribėgo prie dviratininkės, kartu su ja priėjo ir kita, pro šalį ėjusi moteris, kurios nepažįsta, su kuria kartu kėlė moterį ir ją laikė. Nukentėjusioji dejavo iš skausmo, todėl kita praeivė moteris paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Laikė nukentėjusiąją, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Apie 8 val. nelijo, buvo šviesu, kelias buvo šlapias, eismas - intensyvus, kelio apšvietimas - išjungtas, A. S. vairuojamas automobilis važiavo apie 30 km/h greičiu. Dviratininkės nepažįsta, ją matė pirmą kartą (1 t., b. l. 160-162).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 7 d. papildomai apklausta liudytoja V. P. parodė, kad pravažiavo pėsčiųjų perėją, prie kurios nei dešinėje, nei kairėje pusėje žmonių, norinčių pereiti A. Vienuolio gatvę, nebuvo, nes atsimena, kad ištisai ir nuo miesto centro į Ukmergės pusę, ir nuo Ukmergės pusės į miesto centrą važiavo automobiliai ir niekas prie pėsčiųjų perėjos sustojęs nebuvo. Taip pat atsimena, kad moteris, kurios nepažįsta, bet dabar žino, kad A. G., savo dviratį vedėsi ne sau iš dešinės pusės, o iš kairės, kitaip tariant ji buvo pirma, o dviratis - jai už šono. Tą tikrai atsimena, nes kai A. S. vairuojamas automobilis ją kliudė, ji griuvo į miesto centro pusę per tą dviratį. Tą vaizdą ir šiandien atsimena. A. S. A. G. kliudė automobilio priekiu, labiau kairiu šonu, savo važiuojamojoje dalyje. A. G. nukrito prieš A. S. automobilį maždaug 1,5 m atstumu į priekį. Nukrito kažkaip kniūbščiai, bet kaip tiksliai, negali pasakyti. Tada ji puolė prie šios moters, ją kėlė, atrodo, kad ją pasodino ant šaligatvio. A. G. šaukė: „batas, batas“, todėl pamatė, kad ji yra be bato, pradėjo jo ieškoti. Pamatė, kad batas guli kelio dešinės pusės važiuojamojoje dalyje, netoli šaligatvio, gal 1 m atstumu į priekį nuo tos vietos, kur gulėjo A. G.. Kurios kojos batas buvo, neatsimena, bet buvo „kedas“. Tada atėjo dar viena moteris, kurios nepažįsta, jos pakėlė A. G. ir laikė, nes ji šaukė, kad skauda. Atsimena, kad kažkuriuo metu ji gulintį dviratį pakėlė ir nuvarė jį į šalia įvykio vietos, dešinėje pusėje esančio namo kiemą, nes matė ten žmogų. Jis visą laiką stovėjo savo kieme ir į A. Vienuolio gatvę prie jų atėjęs nebuvo. Dėl ko pakėlė dviratį ir jį iš įvykio vietos paėmė, negali pasakyti, gal iš išgąsčio, gal dėl to, kad greitosios laukė, nežino. Bet ir dviratis, ir moteris tikrai buvo ne pėsčiųjų perėjoje ir A. S. A. G. kliudė tikrai jau už perėjos, gal maždaug už kokių 4 m už perėjos. Atsimena, kad A. S. visiškai nekalbėjo po šio įvykio, jis tik rūkė. Jis mašinos nebuvo užvedęs, su savu automobilio nevažiavo nei priekin, nei atgal, bent jau ji to nematė. Bandė A. G. užmauti batą, bet ji šaukė, kad skauda, todėl bato neapmovė. Ji su jai nepažįstama moterimi A. G. laikė už pažastų, paskui bandė pasodinti ant šaligatvio, bet A. G. rėkė, kad jai skauda koją. Kad ranką skauda, nesakė. Dar atsimena, kad tuo metu nei vienas automobilis nesustojo, nors buvo pats pikas. A. G. kliudė būtent A. S. automobilis, nes tuo metu A. S. mašinos niekas nelenkė. A. G. buvo apsirengusi tamsiai, ar buvo su liemene, neatsimena. A. G. priešais A. S. automobilį išdygo tiesiog staiga, per kelią ėjo skersai ir ne per perėją, bet suprato, kad ji ėjo į miesto centro pusę (1 t., b. l. 165-166).

Liudytoja G. S. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d., apie 7.50 val., su autobusu grįžo į Anykščių autobusų stotį ir važiavo nuo centro į stovėjimo aikštelę, esančią prie autobusų stoties. Pamatė pravažiuojančią automobiliu pažįstamą I. J., kuri, pravažiavusi autobusų stoties teritoriją, paliko mašiną ir nuėjo prie įvykio vietos, kaip vėliau pamatė - tai buvo įvykęs autoįvykis, todėl ji nuėjo paskui ją. Pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos, žiūrint nuo „Bikuvos“ parduotuvės pusės į autobusų stoties pusę, stovi automobilis, prie kurio stovėjo vyriškis ir moteris. Prie dešinės pusės šaligatvio jos draugė laikė pakėlusi bobutę, kaip vėliau sužinojo - A. G.. Dviratis tuo metu buvo pastatytas prie šalia esančio namo tvoros. Klausė vairuotojo ir moters, kas nutiko, ar jie tuo automobiliu partrenkė A. G., ar ji pati nugriuvo po ratais, ar jai pasidarė bloga, tačiau nei vyriškis, nei kartu su juo buvusi moteris iš vis nieko nesakė, kalbėjosi tik tarpusavyje. Ji liepė vyriškiui įjungti avarinį žibintą, nes tuo metu buvo pikas, važiavo daug mašinų, buvo beveik 8 val. Paklausė, ar kas skambino į greitąją, pasakė, kad ne, todėl apie tai, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Medikų mašina atvyko po maždaug trijų minučių, t. y. labai greitai. Medikai patys iškvietė policijos pareigūnus. Kol vyko greitoji, A. G. jai pasakė savo vardą ir pavardę, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Ji jai pasirodė karingai nusiteikusi, nes sakė „važinėja čia visokie“, taip pat sakė, kad jai skauda koją. Jai esant įvykio vietoje, automobilis nebuvo pavarytas, kaip jau sakė, stovėjo už perėjos, dešinėje A. Vienuolio gatvės pusėje, beveik prie pat šaligatvio, tikrai ne kelio viduryje. Iš pirmo žvilgsnio, kad ten buvo įvykęs eismo įvykis ji net nesuprato, nes jokių ženklų, t. y. nei dviračio, nei bato ar kažkokių daiktų ant gatvės nebuvo. Ji pati eismo įvykio pradžios nematė, todėl negali pasakyti, kas nutiko ir ar mašinos vairuotojas buvo kaltas ir iš viso, kas kaltas, taip pat negali pasakyti ir kurioje vietoje buvo po įvykio ant gatvės dviratis. Atsimena, kad tą dieną matomumas tuo laiku buvo geras, nelijo, asfaltas buvo sausas. A. G. buvo apsirengusi tamsiai, liemenės neturėjo. Ar dviratis buvo su žibintais, negali pasakyti, nes neatsimena (1 t., b. l. 171-172).

Liudytoja I. J. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d., prieš 8 val., važiavo Anykščiuose, A. Vienuolio gatve, nuo „Bikuvos“ parduotuvės pusės link miesto centro. Buvo apniukę, švito, asfaltas buvo drėgnas. Važiuodama link perėjos pamatė už jos stovintį sidabrinės spalvos automobilį. Tuo metu nepagalvojo, kad yra įvykęs eismo įvykis. Automobilis stovėjo gatvės dešinėje pusėje, beveik prie pat dešinės pusės šaligatvio, ant kurio sėdėjo kažkokia moteris. Eismas buvo intensyvus, nes visi važiuoja į darbus. Pirma mintis buvo, kad sugedo tas matytas automobilis, o kai pravažiuodama pamatė sėdinčią moterį, tada pagalvojo, kad šie žmonės jai sustojo suteikti pagalbą. Važiavo tolyn, bet pagalvojusi, kad tiek ta moteris, sėdėjusi ant šaligatvio, tiek tie žmonės prie mašinos buvo senyvo amžiaus, nusprendė padėti, todėl pasuko į Žvejų gatvę ir, pervažiavusi autobusų stoties teritoriją ir joje palikusi savo mašiną, nuėjo iki minėto stovėjusio automobilio. Einant nuo autobusų stoties link A. Vienuolio gatvės jokių daiktų, t. y. batų ar dviračio gatvėje nebuvo. Matė, kad prie pirmo namo, esančio prie pat autobusų stoties, dešinėje pusėje, žiūrint į miesto centrą, buvo į tvorą atremtas dviratis, ant kurio kabojo juoda rankinė. Priėjusi pamatė moterį, kaip vėliau sužinojo - A. G.. Ji sėdėjo ant šaligatvio, netoli automobilio, tiksliau - priešais automobilį, dešinėje pusėje. Prie mašinos stovėjo vyriškis, kaip suprato - vairuotojas, kuris buvo pasyvus, o moteris emocionaliai bandė padėti A. G.. Iš pirmo žvilgsnio nesimatė nieko tokio, kas primintų autoįvykį. Ji norėjo padėti A. G. atsistoti, nes buvo šalta, o ji sėdėjo ant šaligatvio, tačiau keliant A. G. sušuko, kad jai labai skauda koją, tuo metu prie jų atėjo jos draugė G. S., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Bandė prie pradarytų automobilio durelių su jai nepažįstama moterimi prie mašinos pastatyti A. G., kad ji galėtų laikytis už mašinos durų, tačiau to negalėjo padaryti, nes A. G. šaukė, kad jai skauda. Išgirdusi, kad kvies greitąją, A. G. dar pasakė, kad nereikia, nes ji nori apsipirkti, kaip ji paliks dviratį. Ar ji tuo metu buvo su batais, neatsimena. Laukiant greitosios, paklausta, kas atsitiko, A. G. šaukė, kad: „va žmonės neatsargiai važinėja“ ir ją partrenkė. Tada suprato, kad čia yra eismo įvykis. Kita moteris sakė, kad: „staiga iššoko“. Tuo metu buvo prie jų atėjęs ir vyriškis iš namo, prie kurio įvyko eismo įvykis, pas kurį į kiemą vėliau buvo nuvarytas A. G. dviratis, tačiau kas jį nuvarė, ji nematė. Jai matant vairuotojas su automobiliu nevažiavo nei į priekį, nei atgal, nes į mašinos pradarytas duris laikėsi A. G.. Negali pasakyti, ar buvo kokių stabdymo žymių. Atvykus medikams ji išėjo, nes vėlavo į darbą. Kuo A. G. vilkėjo, neatsimena, ar buvo su šviesą atspindinčia liemene, negali pasakyti (1 t., , b. l. 174-175).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d., apie 8 val., buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pavėsinėje ir gėrė kavą. Išgirdo didelį trenksmą, todėl išėjo į A. Vienuolio gatvę. Matė bėgiojančią motelį, kuri šaukė, vėliau ji pasakė, kad važiavo su automobiliu, kuris stovėjo ant gatvės, kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, priekiu link autobusų stoties. Automobilis stovėjo už perėjos gal 5 m atstumu, gal ir mažiau. Matė gulinčią moterį prie dešinės pusės šaligatvio, kurią paskui pasodino moteriškė, kuri lakstė aplink stovintį automobilį. Šalia automobilio stovėjo jam nepažįstamas vairuotojas. Kadangi automobilis stovėjo gatvės važiuojamojoje dalyje, eismas buvo didelis, nes kaip tik buvo 8 valanda, jis jam pasakė, kad įsijungtų avarinį, ką vairuotojas ir padarė. Jis buvo pasimetęs. Matė, kad moteris, kuri vaikščiojo aplink automobilį ir šaukė, atnešė moters, kuri sėdėjo ant šaligatvio šalia jo namų tvoros, batą - geltonos spalvos sportinį batą, kurį atsinešė nuo autobusų įsukimo į stotį. Tuo metu automobilio vairuotojas, sėdėdamas už vairo, šiek tiek automobiliu pavažiavo į priekį, t. y. autobusų stoties link, gal kokį metrą, bet paskui ar jis su automobiliu važiavo atgalios, pasakyti negali. Jis nematė nei kas, nei iš kurios kelio važiuojamosios dalies pakėlė ir atvarė dviratį, tačiau dviratis buvo pastatytas prie jo kiemo tvoros. Nematė, ar jis buvo aplankstytas. Vairuotojas su savo, kaip vėliau sužinojo, keleive, norėjo nukentėjusiąją moterį, kurios jis taip pat nepažįsta, vežti į ligoninę patys, jie bandė ją pakelti ir vesti, tačiau priėjus prie automobilio jos negalėjo įsodinti į mašiną. Tuo metu pro šalį ėjo dar viena moteris, kuri iškvietė greitąją. Jam pasirodė, kad ten nieko ypatinga neįvyko, nes moteris, nukentėjusioji, kuri sėdėjo ant šaligatvio, sakė, kad skauda, bet nesakė ką, tačiau sakė, kad pasėdės ir bus gerai. Moteris, kuri iškvietė greitąją, nukentėjusiosios klausė, kokia jos yra pavardė ir ji pasakė, kad A. G., tą girdėjo. Jis tuo metu bandė skambinti savo pažįstamiems, kas galėtų surasti A. G. giminaičius, tačiau sužinojo, kad ji gyvena viena. Taip pat atsimena, kad moteris, kuri važiavo kartu su vairuotoju, dar prieš sodinant A. G. į mašiną, norėjo sutvarkyti A. G. dviratį, kaip suprato, jei būtų jie patys A. G. išvežę pas medikus, kad tas dviratis neliktų be priežiūros. Tos moters paprašytas, leido dviratį įvaryti į savo kiemą, ką ši ir padarė. Kokios spalvos buvo dviratis, neatsimena, bet atsimena, kad ant jo vairo buvo krepšys. Atvykus greitajai, A. G. buvo išvežta (1 t., b. l. 168-169).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą Z. M. parodė, kad A. G. yra jos mamos pusseserė, ji artimesnių giminių neturi, visą laiką gyveno viena, iki eismo įvykio pati savimi pasirūpindavo, nueidavo iki Anykščių, į parduotuvę, apsipirkdavo, eidavo visada su dviračiu, kuris jai buvo kaip atrama. Kiekvieną mėnesį pas ją užsukdavo, padėdavo ką reikėdavo, nes artimesnių šeimos narių nėra. Po eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų, A. G. savimi savarankiškai pasirūpinti nebegali, negali vaikščioti, dėl lūžio liko funkcionuoti tik viena jos ranka, jai reikia nuolatinės priežiūros. A. G. reikalais rūpinasi ji, A. G. prašė atstovauti jos interesus byloje, kadangi ji dėl sveikatos būklės, dėl amžiaus to padaryti negali. Dėl A. G. padarytos turtinės, fizinės ir moralinės žalos kreipsis į draudimo bendrovę, todėl dėl civilinio ieškinio pareiškimo byloje ir dėl pretenzijų eismo įvykio kaltininkui šiuo metu negali atsakyti. Eismo įvykio kaltininkas nei su A. G., nei su ja susisiekęs nebuvo, jų neatsiprašė (1 t., b. l. 152-153).???

2024 m. spalio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. U. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2024 m. spalio 29 d., apie 8.17 val. atvykus adresu: Anykščiai, A. Vienuolio g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rastas greitosios pagalbos automobilis, kuriame buvo suteikiama pagalba dviratininkei A. G.. Pasitikrinti blaivumą nesugebėjo, įvykio vietoje nustatytas kojos lūžis ir kiti sužalojimai, todėl A. G. skubiai buvo išgabenta į Anykščių rajono savivaldybės ligoninės priimamąjį skyrių, kiek vėliau pervežta į Panevėžio Respublikinę ligoninę. Susisiekus su Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja gauti paaiškinimai, kad A. G. pavyko papūsti į alkoholio matuoklį, nustatyta, kad moteris yra blaivi, informacija apie A. G. sužalojimus nepateikta. Telefonu susisiekus su A. G. giminaite Z. M., gauti paaiškinimai, kad nukentėjusioji patyrė kairės pusės blauzdikaulio, stipinkaulio ir raktikaulio lūžius. Atvykus į eismo įvykio vietą, dviratis iškart po eismo įvykio buvo pajudintas iš įvykio vietos ir pastatytas ant šaligatvio, stovi atremtas į tvorą, šalia namo A. Vienuolio g. (duomenys neskelbtini), todėl dviratis atžvilgiu su transporto priemone nematuotas. Atlikti kiti matavimai ir užfiksuotos kitos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 7-10, 11-12).

2024 m. spalio 29 – 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta yra Anykščiai, A. Vienuolio g. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas su dviračiu. Automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje gatvės dalyje, 10,85 m atstumu už pėsčiųjų perėjos. Dviratis stovi ant šaligatvio, šalia namo, esančio A. Vienuolio g. (duomenys neskelbtini), atremtas į tvorą (1 t., b. l. 13-37).

2024 m. spalio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas dviratis, be valst. Nr. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sugadinti priekinis ir galinis žibintai, sulankstytas galinis ratas ir įlenktas sparnas. Dviračio rėmas lenktas, priekyje yra žibintas, ant abiejų dviračio ratų matomi geltonos spalvos atšvaitai, gale - sudužęs žibintas (1 t., b. l. 38-45).

2024 m. spalio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, apačioje priekinio žibinto, 40 cm aukštyje, 3 cm pločio įdauža. Taip pat matomi įlenkimai ant automobilio bagažinės dangčio (1 t., b. l. 50-67).

2025 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 154/2025(01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. G. konstatuoti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio chirurginio kaklo skeveldrinis lūžis su dešinio raktikaulio petinio galo dislokacija, kairiojo stipinkaulio skeveldrinis lūžis distalinėje dalyje, kairės blauzdos kaulų lūžiai distalinėje dalyje, dešiniojo dešimtojo šonkaulio lūžis. Šie lūžiai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nuodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 29 d.). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, tikėtina, kad pirminis smūgis nukentėjusiajai galėjo būti į kairę blauzdą, esant tiriamajai vertikalioje padėtyje, nuo smūgio tiriamoji įgavusi pagreitį griuvo ir griuvimo metu buvo padaryti visi kiti sužalojimai. Visi sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl lūžių nukentėjusios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Tačiau šiuo atveju neatmetama galimybė, kad dėl blauzdikaulio lūžio (kuris medicininiuose dokumentuose neaprašytas detaliai, tai yra nenurodyta, ar lūžis pereina į šio kaulo kūną, ir dėl žastikaulio kaklelio lūžio visumoje gali būti įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tam, kad paneigti ar patvirtinti šį prieštaravimą, būtina įvertinti tiriamosios rentgenogramas, kurios buvo atliktos Panevėžio ligoninėje gydymo metu 2024 spalio 29 d. – lapkričio 15 d. laikotarpiu (ligos istorija Nr. 24/23802) (1 t., b. l. 111-114).

2025 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 683/2025(01) nurodyta, kad remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir A. G. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis pateikiama išvada: pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. G. konstatuoti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio chirurginio kaklo skeveldrinis lūžis su dešinio raktikaulio petinio galo dislokacija, kairiojo stipinkaulio skeveldrinis lūžis distalinėje dalyje, kairės blauzdos kaulų lūžiai distalinėje dalyje, dešiniojo dešimtojo šonkaulio lūžis. Šie lūžiai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nuodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 29 d.). Sužalojimai galėjo būti padaryti į kairę blauzdą, esant tiriamajai vertikalioje padėtyje, nuo smūgio tiriamoji įgavusi pagreitį griuvo ir griuvimo metu buvo padaryti kiti sužalojimai. Žastikaulio kaklo ir blauzdikaulio kūno lūžiai kartu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai: stipinkaulio, šeivikaulio ir šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (1 t., b. l. 118-121).

2025 m. balandžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-186(25) nurodyta, kad pėsčioji A. G. buvo partrenkta A. Vienuolio g., apie 5,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, arba pėsčiųjų perėjos ribose, arba šalia pėsčiųjų perėjos. Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis VW Bora, vairuojamas A. S., važiavo A. Vienuolio g. Anykščių miesto centro link. Automobiliui VW Bora važiuojant ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri įrengta ties A. Vienuolio g. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatu, priekinio bamperio kaire puse, apie 5,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, partrenkė skersai kelio iš kairės į dešinę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją arba šalia jos dviratį stūmusią pėsčiąją A. G. ir dviratį. Po smūgio pėsčioji ir stumiamas dviratis buvo nublokšti į priekį automobilio važiavimo kryptimi. Automobilio VW Bora vairuotojo A. S. veiksmai - judėdamas A. Vienuolio gatve nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiųjų perėja ar šalia jos dviratį stūmusios pėsčiosios A. G. ir ją partrenkė - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 87-91).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vadovaujantis BK 281 straipsnio 7 dalimi, asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. S. 2024 m. spalio 29 d., apie 8 val., ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, adresu: Anykščiai, A. Vienuolio g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 30 ir 128 punktų, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino automobilio greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės į dešinę per nereguliuojamą perėją ėjusią pėsčiąją A. G., kuri stūmėsi dviratį, o atsiradus kliūčiai - pėsčiajai A. G., nesulėtino greičio iki visiško automobilio sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, dėl ko automobilio priekinio bamperio kaire puse partrenkė pėsčiąją A. G. ir dviratį, kuriai dėl žastikaulio kaklo ir blauzdikaulio kūno lūžių, stipinkaulio, šeivikaulio ir šonkaulio lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamasis A. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. S. prisipažino padarius nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios A. G. ir liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo neatsargiai kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sūnaus A. S. laidavimą. Kaltinamasis išreiškė kritišką požiūrį į savo poelgį, pasižada ateityje nenusikalsti, nebevairuoti (3 t., b. l. 24).

A. S. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (3 t., b. l. 3). Teisiamojo posėdžio metu A. S. savo prašymą palaikė. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, jų santykiai geri, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką tėvui, kad jis vėl nenusikalstų. Teisiamojo posėdžio metu išreiškė kritišką požiūrį į tėvo elgesį. Nurodė, kad šiuo metu dėl sunkios tėvo sveikatos būklės jie gyvena kartu, jis rūpinasi tėvu, jis yra vienintelis jo vaikas (3 t., b. l. 35-37).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sūnaus A. S. laidavimą. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Byloje pateikta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2026 m. vasario 4 d. sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (3 t., b. l. 32-33). Kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 1-4), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 13-19), ūkininkauja (2 t., b. l. 20-21), yra garbingo amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, pasižada ateityje nebevairuoti automobilio. Nurodyti duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis nėra charakterizuojamas neigiamai. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, kam neprieštaravo ir nukentėjusiosios atstovai. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. S. nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti teisės normų reikalavimus ar visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. Teismo vertinimu, jis nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui išreikšti pasitikėjimą A. S. ir pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad A. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis yra kaltinamojo sūnus, juos sieja artimi santykiai, jie gyvena kartu, sūnus rūpinasi kaltinamuoju ir jo sveikata. A. S. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei atskleidė savo kritišką požiūrį į tėvo neatsargų poelgį. Jis dirba (3 t., b. l. 21), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 4), neteistas (3 t., b. l. 20), 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 5 kartus už ne šiurkščius KET pažeidimus (3 t., b. l. 28-29). Teismo vertinimu, jis gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagal laiduotojo A. S. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamojo, tiek laiduotojo asmenybę, jų tarpusavio santykių pobūdį ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam įstatymo numatytam vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, A. S. prieš elgdamasis neatsargiai privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo A. S. įvertina, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, yra garbaus amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra tikslinga atsižvelgiant į kaltinamojo garbų amžių ir sveikatos būklę, siekiant išvengti rizikos, kad kaltinamasis vėl gali vairuoti automobilį ir padaryti neatsargų nusikaltimą.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. G. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės ir 9 034,41 Eur turtinės žalos solidaraus priteisimo iš kaltinamojo A. S. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b. l. 74-77).

Nukentėjusioji A. G. ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2026 m. vasario 4 d. sudarė Taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, kurią prašo teismo patvirtinti (3 t., b. l. 32-33).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš nukentėjusiosios A. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2026 m. vasario 4 d. sudarytos Taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės.

Teismas konstatuoja, kad nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2026 m. vasario 4 d. sudaryta Taikos sutartis tvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas ir byla dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo nutrauktina.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nėra išteisinamas, jis pripažįstamas kaltu, tačiau atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl turi atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 185, 186). Teismo vertinimu, nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl išieškotina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dviratis, raudonos spalvos plastikinė dviračio galinio žibinto šukė - perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti civilinės ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Ieškovė) ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 10, Vilnius (toliau vadinama – Atsakovu) 2026 m. vasario 4 d. sudarytą Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) tokiomis sąlygomis:

1. Tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bus pripažintas kaltu ir pilnai atsakingu už 2024 m. spalio 29 d. eismo įvykį, kurio metu nukentėjo Ieškovė, Atsakovas sutinka sumokėti Ieškovei bendrą ir galutinę 22 700 Eur (dvidešimt du tūkstančiai septyni šimtai eurų ir 00 Eur centų) dydžio draudimo išmoką, kuri susideda iš 1 047,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 21 652,17 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Atsakovas Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą įsipareigoja išmokėti per 7 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir šios Taikos sutarties patvirtinimo dienos į A. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patvirtina, jog yra informuota, kad išmokos bus mokamos skirtingais bankiniais pavedimais, atsižvelgus į skirtingas žalos rūšis.

3. Ieškovė patvirtina, jog Atsakovui išmokėjus Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą 2 punkte nurodyta tvarka, yra pilnai atlyginta visa Ieškovės dėl eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala.

4. Ieškovės atstovė Z. M. patvirtina, kad turi tinkamus įgaliojimus atstovauti A. G., veikia jos pavedimu. Z. M. pasirašydama šią Taikos sutartį kartu patvirtina, kad Taikos sutarties sąlygas bei pasekmes tinkamai išdėstė Ieškovei, kuri su jomis sutiko.

5. Taikos sutarties Šalys pareiškia, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius šią Taikos sutartį, Ieškovė atsisako 2025 m. spalio 31 d. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-1166/2026 pareikštų likusių reikalavimų ir jokių kitų iš to kylančių reikalavimų Šalys viena kitai neturi. Ieškovė patvirtina, kad sudarius ir tinkamai įvykdžius šią Taikos sutartį ji neturės reikalavimų ir A. S., išskyrus proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė patvirtina, jog sudarant šią Taikos sutartį yra atlyginti visi jos patirti nuostoliai, susiję su 2024 m. spalio 29 d. įvykiu, ir ateityje jokių papildomų reikalavimų Atsakovui dėl šio įvykio nereikš.

6. Ieškovas patvirtina, kad neprašo bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovo, patirtos proceso išlaidos atlyginamos BPK 105 str. nustatyta tvarka iš kaltinamojo.

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 140 str. 3 d.). Atitinkamai, šios Taikos sutarties Šalims yra žinoma, kad sudarius taikos sutartį negali būti pareikšti reikalavimai tapačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (CPK 137 straipsnis).

8. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis sudaroma jų laisva valia, nepatiriant spaudimo, grasinimų ir/ar kitokio poveikio, galinčio iškreipti Šalių valią. Šalys visiškai suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, visiškai suprato Taikos sutarties esmę, jos dalyką ir kitas esmines sąlygas ir sudarydamos šią Taikos sutartį vadovavosi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais. Kiekviena Šalis turėjo galimybę derėtis ir nustatyti šios Taikos sutarties sąlygas. Ieškovė patvirtina, kad priimdama sprendimą turėjo teisę pasitarti su savo advokatu.

9. Ši Taikos sutartis sudaroma el. ryšių priemonėmis, vienu egzemplioriumi.

10. Ši Taikos sutartis yra Šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.

Nutraukti bylą dalyje dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl 50 000 Eur neturtinės ir 9 034,41 Eur turtinės žalos solidaraus priteisimo iš civilinių atsakovų A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“.

Išieškoti iš A. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjusiajai A. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dviratį, raudonos spalvos plastikinę dviračio galinio žibinto šukę - perduotus saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. ir laiduotojui A. S., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.