- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-106-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00786-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto Daugiabučio
- Atsakovas
- D. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. T. 69 130,09 Eur už pastato, esančio Užupio g. 13-7, Vilniuje, avarinės būklės šalinimo darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pastatas, esantis adresu Užupio g. 13, Vilniuje, yra valstybės saugomas ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas). 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris atliko šio Pastato apžiūrą ir nustatė, kad jam būtinas remontas – konstrukcijų atstatymas, todėl pastato techninis prižiūrėtojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Senamiesčio ūkis“ privalo organizuoti gyventojų susirinkimą ir spręsti finansavimo klausimą dėl pastato konstrukcijų atstatymo – sutvirtinimo. UAB „Senamiesčio ūkis“ namo gyventojams siuntė pranešimus, informuodamas juos apie avarinę namo būklę bei siekdamas surinkti tokios būklės pašalinimui reikalingas lėšas, tačiau gyventojai nebuvo pakankamai aktyvūs ir suinteresuoti namo sutvarkymu, todėl reikalingų lėšų namo administratoriui surinkti nepavyko.
3. Pastato bendrųjų konstrukcijų – perdangų ir stogo sustiprinimas turėjo būti atliktas iki 2010 m. gruodžio 1 d. kartu vykdant ir kitų defektų šalinimo darbus, tačiau Pastato administratorius, neturėdamas gyventojų pritarimo ir reikalingų lėšų, darbų neatliko. 2010 m. gruodžio 13 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ gavo reikalavimą iš Kultūros paveldo departamento, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ kaip bendrųjų namo konstrukcijų administratorius privalo nedelsiant imtis priemonių Pastato, esančio kultūros paveldo objektu, išsaugojimui. 2014 m. rudenį UAB „Senamiesčio ūkis“ ir vieno iš patalpų savininko UAB „Alson“ prašymu buvo atlikta Pastato ekspertizė ir surašytas Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13, Vilniuje statinio dalies ekspertizės aktas. Ekspertizės akte pažymėta, kad avarinės būklės likvidavimui turi būti parengtas projektas, likviduojant avarinę būklę turi būti užtikrintas Pastato vertingųjų savybių išsaugojimas ir apsauga nuo tolesnio irimo bei nustatyta tvarka turi būti gautas leidimas (pritarimas) tokių darbų atlikimui. 2014 m. spalio 17 d. Pastato korpusas 1A2p buvo pripažintas esantis avarinės būklės.
4. 2015 m. balandžio 20 d. Pastato patalpų savininkai, siekdami įsteigti juridinį asmenį, kuris organizuotų pastato avarinės būklės likvidavimo darbus, surastų darbus galinčias atlikti įmones, taip pat spręstų lėšų, reikalingų šiems darbams atlikti surinkimo (kaupimo) klausimus, įsteigė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendriją. Atsakovė nėra Bendrijos narė, tačiau kaip ir kiti Bendrijos patalpų savininkai, buvo informuota apie Bendrijos įsteigimą ir apie avarinę Pastato būklę bei poreikį atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus. 2015 m. birželio 17 d. tuometinis Bendrijos pirmininkas G. A. namo patalpų savininkams (taip pat ir atsakovei) išsiuntė pranešimą, informuodamas, kad Pastatas yra avarinės būklės, todėl patalpų savininkų bus prašoma įnešti į Bendrijos sąskaitą namo remontui bei išlaikymui reikalingas lėšas arba sudaryti su Bendrija susitarimus dėl reikalavimų užskaitymo, jeigu patalpų savininkai savo lėšomis finansavo pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir remontą.
5. 2015 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akto pagrindu buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPV-83. 2016 m. kovo 31 d. tarp Bendrijos ir jos narių, taip pat ir UAB „Litsera“, buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu UAB „Litsera“ atliko avarinės būklės šalinimo darbus pagal išduotą leidimą. Iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Litsera“ Pastate atliko bendrųjų pastato dalių avarinės būklės likvidavimo darbus. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kultūros paveldo departamentas išdavė pažymą, nurodydamas, kad UAB „Litsera“ atliko Pastato tvarkybos darbus pagal Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą Nr. LPV-83, pažymėdamas, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto. 2016 m. lapkričio 1 d. tarp Bendrijos ir UAB „Litsera“ buvo pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas, konstatuojant, kad UAB „Litsera“, šalindama pastato avarinę būklę, pagilino pamatus, įrengė rūsį, sutvarkė perdangas, atkūrė skliautą, įrengė atraminę sienelę, sutvarkė pastato fasadą, apšiltino kiemo sienas, kieme įrengė trinkeles, nuardė seną stogo dangą, įrengė medines stogo konstrukcijas, uždengė naują stogo dangą ir kt. Pastato avarinės būklės šalinimo darbų kaina sudarė 776 742,58 Eur sumą.
6. Atsakovei Pastate nuosavybės teise priklauso 87,28 kv. m. ploto butas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu priklauso ir Pastato bendrojo naudojimo objektai: bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Atliktų minėtų Pastato bendrųjų dalių avarinės būklės likvidavimo darbus turi finansuoti visi pastato bendraturčiai, proporcingai jų turimų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų plotui bendrame pastato plote. Bendras pastato plotas avarinės būklės darbų užbaigimo metu sudarė 980,89 kv. m., o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto plotas yra 87,28 kv. m., taigi atsakovės buto plotas sudaro 8,9 proc. viso Pastato ploto, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti išlaidas pastato bendrojo naudojimo objektų ir konstrukcijų tvarkybos darbams pagal jai tenkančią dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Pastatas yra valstybės saugomas ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas – gyvenamasis namas; 2014 m. spalio 17 d. Pastato korpusas 1A2p buvo pripažintas esantis avarinės būklės; 2014 m. lapkričio mėnesį vieno iš patalpų savininkų UAB „Alson“ užsakymu buvo parengtas pastato Užupio g. 13, Vilniuje, avarijos grėsmės pašalinimo projektas; 2015 m. rugsėjo 15 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys UAB „Alson“ išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPV-83, leidžiant atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus – avarijos grėsmės pašalinimą, pagal tvarkybos darbų projektą byla SP-0550-14-TVTP, „Avarijos grėsmės pašalinimas“; ieškovė, Bendrijos nariai ir UAB „Litsera“ 2016 m. kovo 31 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl Pastato tvarkymo; atsakovė nebuvo nei Bendrijos narė, nei Jungtinės veiklos sutarties šalimi; 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys išdavė pažymą, patvirtinančią, kad atitinkami tvarkybos darbai pagal minėtą leidimą buvo atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog Pastato dalyje, kurioje yra atsakovės butas, statybos ar avarijos grėsmės šalinimo darbai nebuvo atliekami. Ieškovė reikalavimą kildino iš 2016 m. lapkričio 1 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kurios 1.2 punkte nustatyta, jog reikalavimas yra kildinamas iš jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkto. Pastarajame Jungtinės veiklos sutarties punkte numatyta, kad Bendrija turi teisę reikalauti, jog kiti pastato patalpų savininkai proporcingai apmokėtų išlaidas už pastato bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės pašalinimą.
10. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime nesprendė pastato avarinės būklės šalinimo klausimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė išreiškė pritarimą Pastato avarinės būklės pašalinimo darbams atlikti.
11. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Pastatą būtina remontuoti, buvo nustatyta 2010 metais; 2014 m. spalio 17 d. priimtas aktas, kurio pagrindu pastato administratorius pripažino pastatą avariniu; 2015 m. rugsėjo 15 d. gautas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus NR LPV-83, t. y. praėjus beveik vieneriems metams, sprendė, kad šis laikotarpis buvo daugiau nei pakankamas inicijuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą Pastato avarinės būklės šalinimui aptarti.
12. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 31 d. Jungtinės veiklos sutartis patvirtina aplinkybę, jog Pastato dalyje, kuriame yra atsakovės butas, jokie darbai nebuvo atlikti.
13. Teismas atliktus avarijos grėsmės šalinimo darbus priskyrė tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktame avarijos grėsmės pašalinimo projekte nėra nurodytų tvarkybos reglamente ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. ĮV-607 „Dėl apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo patvirtinimo“ nurodytų avarijos grėsmės šalinimo priemonių.
15. Teismas posėdžio metu apklausė liudytoją A. Z. (pastato avarijos grėsmės pašalinimo projekto vykdymo techninės priežiūros darbų vadovas), kuris nurodė, kad pagal Statybos įstatymą pamatų pavedimo, perdangų keitimo ir stogo keitimo darbai yra laikytini rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas vertino, kad liudytojo parodymai patvirtina, jog vykdant darbus pagal ieškovės pateiktą avarijos grėsmės pašalinimo projektą buvo vykdomi ne tvarkomieji paveldosaugos darbai, o tvarkomieji statybos darbai, kurių atlikimui turėjo būti gautas Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovei, kad faktiškai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai buvo atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento ir viršijant avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtį.
16. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalinant avarijos grėsmę buvo viršyta avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtis, avarijos grėsmės šalinimo priemonės, nurodytos 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu dėl paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. ĮV-607 „Dėl apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo patvirtinimo“ nebuvo taikytos, konstatavo, kad šalinant Pastato avarijos grėsmę buvo imtasi ne būtinų priemonių, o tokių priemonių, kurios viršijo būtinąsias ir iš esmės pagerino statinio būklę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas netaikyti CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendraturčio, atlikusio atitinkamus darbus be kitų bendraturčių sutikimo, interesų apsaugos priemonių.
17. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė atsiskaitė su UAB „Litsera“ už reikalavimo perleidimą, t. y. sumokėjusi 69 130,09 Eur. Aplinkybė, kad UAB „Litsera“ patyrė išlaidas, yra siejama su UAB „Litsera“ patvirtinimu (2017 m. rugsėjo 20 d. pažyma) apie atsiskaitymą su rangovais ir pridėtomis pavedimų kopijomis. Teismo vertinimu, pavedimus atliko UAB „Litsera“ ir UAB „SportIN Grupė“, tačiau iš pavedimų negalima tiksliai nustatyti, už kokius konkrečiai darbus buvo atsiskaityta, kur ir kada atitinkami darbai buvo atlikti. Taip pat byloje pateiktame Statybos darbų žurnale nėra aptarti konkrečių tiekėjų atlikti darbai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog išlaidos buvo patirtos būtent atliekant avarijos grėsmės šalinimo darbus Pastate.
18. Teismas sprendė, kad kilęs ginčas yra susijęs ne su Bendrijos veikla, bet su Bendrijos sudarytu savarankišku reikalavimo perleidimo sandoriu. Teismas vertino, kad tokių sandorių sudarymas nėra būdingas Bendrijos veiklai, Bendrijos pareikštas reikalavimas nekilo iš įstatyme nustatytų bendrijos veiklos tikslų siekimo, todėl konstatavo, jog Bendrijos reikalavimams nėra taikytina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis ir ieškinio reikalavimai turėtų būti apmokėti žyminiu mokesčiu CPK 80 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė iš ieškovės 1 262 Eur žyminio mokesčio, nes ieškinio suma sudarė 69 130,09 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
19. Ieškovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Avarinės grėsmės šalinimas buvo vykdomas remiantis konkrečiai šiam tikslui parengtu avarinės grėsmės pašalinimo projektu, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Kultūros paveldo departamentas įvertino avarinės grėsmės šalinimo projektą, atlikta projekto ekspertizė ir surašytas nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, dėl kurių šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas. Visi projekte numatyti darbai buvo skirti avarinei būklei šalinti, jie buvo įvertinti, jiems buvo pritarta ir juos leista vykdyti.
19.2. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kultūros paveldo departamento pažymoje konstatuota, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai adresu Užupio g. 13, Vilniuje, atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto. Tačiau pirmosios instancijos teismas šia pažyma nesirėmė, nors tai yra vienas iš esminių įrodymų, jog šalinant avarijos grėsmę buvo imtasi leidžiamų darbų, laikytasi projekto reikalavimų ir jokių nukrypimų, įskaitant ir avarijos grėsmės šalinimo darbų apimties viršijimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo viršyta avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtis, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
19.3. Nei vykdant avarinės būklės šalinimo darbus, nei juos atlikus, nebuvo konstatuota jokių pažeidimų, projekto nesilaikymo ar savavališkų statybų. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ne tik Kultūros paveldo departamentas, tačiau ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykstant avarinės būklės šalinimo darbams darė objekto patikrinimą ir pažeidimų ar savavališko statybos fakto nenustatė.
19.4. Darbų atlikimo metu buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekiant išsklaidyti atsakovės iškeltas abejones ir prašant patikrinti avarijos grėsmės šalinimo projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto (pastato Užupio g. 13, Vilniuje) tvarkybos darbus, sprendinius ir taip pat patikrinti, ar jie atitinka statinio avarinės būklės šalinimo ir tvarkybos sąvokas bei neviršija apimčių. 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas atsakymas, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nereikš pozicijos ieškovės nurodytais klausimais, nes tai nėra Inspekcijos kompetencija. Tokia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija patvirtina, kad esamoje situacijoje būtina vadovautis atsakingos ir projektą prižiūrėjusios institucijos – Kultūros paveldo departamento, išvadomis, kuris nukrypimų nuo projekto nenustatė.
19.5. Pastato avarijos grėsmės šalinimo darbai vyko vienerius metus, senamiesčio teritorijoje, procesas buvo viešas ir objektas ne kartą tikrintas. Per visą darbų atlikimo laikotarpį jokių pažeidimų dėl avarinės grėsmės pašalinimo projekto įgyvendinimo nebuvo nustatyta. Statybą bei kultūros vertybes prižiūrinčios institucijos avarijos grėsmės šalinimo procese pretenzijų neturėjo. Be to, pati atsakovė, būdama pastato bendraturte, iki bylos iškėlimo, neginčijo atliekamų avarinės būklės šalinimo darbų ar jų apimties, jokių skundų nerašė ir darbų stabdyti nebandė. Taigi tik pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtis buvo viršyta bei buvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai.
19.6. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta, kad atlikti avarijos grėsmės šalinimo darbai buvo atlikti nukrypstant nuo projekto bei pažeidžiant paveldo tvarkybos reglamentus ar kitus teisės aktus. Ekspertizės neprašė nei atsakovė, savo nuožiūra jos nepaskyrė ir teismas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl avarijos grėsmės šalinimo darbų apimties viršijimo iš esmės yra padarytos remiantis tik pažodiniu paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. ĮV-607 „Dėl apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo patvirtinimo“ nurodytų avarijos grėsmės šalinimo priemonių aiškinimu, neturint jokių kvalifikuotų specialistų ar teismo ekspertų paaiškinimų.
19.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo liudytojo A. Z. parodymus. Pažymėjo, kad darbų priskyrimą avarinės būklės šalinimo darbams ar tvarkybos darbams turėtų atlikti ne byloje paklausiami liudytojai, o specialistai ir teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu. Liudytojo A. Z. parodymai skundžiamame sprendime atkartoti netiksliai, teiginiai apie rekonstrukcijos darbus išimti iš konteksto.
19.8. Byloje nėra ginčo, kad Pastato korpusas 1A2p buvo avarinės būklės, taip pat nėra ginčo, kad avarinė būklė yra pašalinta, pastato korpusas 1A2p sutvarkytas, todėl nesuprantama, kodėl skundžiamu sprendimu ieškinys atmestas visiškai, sudarant įspūdį, kad jokia avarinė būklė nebuvo šalinama ir visi atlikti darbai buvo tik kaip rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti ir iš atsakovės nepriteisti visiškai jokios avarinės būklės šalinimo darbų kainos dalies, yra neteisingas. Jeigu šalinant pastato avarijos grėsmę neva buvo imtasi ne būtinų, o tokių priemonių, kurios viršijo būtinąsias ir iš esmės pagerinant statinio būklę, teismas privalėjo aiškintis ir nustatyti, kokie avarinės būklės šalinimo darbai buvo būtini, kurie darbai buvo papildomi, ir ieškinį ne atmesti, o tenkinti iš dalies ir tą dalį konkrečiai įvardyti. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su avarinės būklės šalinimu galimai nesusijusios išlaidos sudaro 350 632,91 Eur, tuo tarpu kitos dalies atliktų avarinės būklės šalinimo darbų sumos, sudarančios 426 109,67 Eur, atsakovė neginčijo, bet teismas dėl šios dalies nieko nepasisakė.
19.9. Atsakovė Pastate asmeninės nuosavybės teise turi butą, todėl jai kartu priklauso ir Pastato bendrojo naudojimo objektai: bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgiant į tai, atliktų Pastato bendrųjų dalių avarinės būklės likvidavimo darbus turi finansuoti visi pastato bendraturčiai, proporcingai jų turimų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų plotui bendrame pastato plote.
19.10. Dauguma Pastato patalpų savininkų išreiškė savo valią dėl avarinės būklės šalinimo darbų atlikimo pasirašydami Jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė apie visą procesą buvo informuota, pastato avarinę būklę puikiai suvokė, kadangi butą nuosavybės teise pastate turi nuo 1999 metų, todėl vien jos formalaus sutikimo nebuvimas negalėjo užkirsti kelio įgyvendinti avarijos grėsmės šalinimą ir privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimą, o dabar – ir išlaidų atlyginimą. Atsakovė neišreiškė noro tapti nei Bendrijos nare, nepageidavo susitarti dėl avarinės būklės šalinimo ir rekonstrukcijos darbų atlikimo bei apmokėjimo klausimų, avarinės būklės šalinimo darbų atlikimo metu jokių prieštaravimų ar savo pasiūlymų nereiškė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, nesiekė suderinti pastato sutvarkymo klausimų ir šiuo metu, jau po visų avarinės būklės šalinimo darbų atlikimo, naudojasi sutvarkytu ir grėsmės nebekeliančiu gerbūviu, piktybiškai vengia savo pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų sutvarkymo.
19.11. Atsakovė ne pirmą kartą siekia išvengti pareigos atlyginti Pastato avarinės būklės šalinimo išlaidas. 2010 m. Pastatą administravęs UAB „Senamiesčio ūkis“ tvarkė pastatą ir šalino buvusią avarinę būklę, tačiau šių išlaidų atlyginti ji nesutiko, todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą. UAB „Senamiesčio ūkis“ civilinę bylą laimėjo ir iš atsakovės buvo priteista jai tenkanti avarinės būklės šalinimo išlaidų suma. Informacija apie šią išnagrinėtą bylą patvirtina, kad atsakovė yra nesąžininga, geranoriškai prie avarinės būklės šalinimo išlaidų neprisideda jau ne pirmą kartą ir siekia gyventi sutvarkytame ir grėsmės nekeliančiame pastate.
19.12. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Litsera“ tiesiogiai ir per kitus asmenis dėl Pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimo faktiškai patyrė 769 571,86 Eur dydžio išlaidas: UAB „SportIN Grupė“, kuri yra UAB „Litsera“, kaip statytojo, teisių ir pareigų perėmėja Jungtinės veiklos sutarties prasme, 2018 m. balandžio 19 d. pažyma apie atliktus mokėjimus rangovams (už UAB „Litsera“) už daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13, Vilniuje, avarinės būklės likvidavimo darbus, UAB „SportIN Grupė“ bankinių mokėjimų nurodymų kopijos, UAB „Litsera“ banko sąskaitų išrašai. Šie įrodymai yra pakankami, siekiant įrodyti avarinės būklės šalinimui patirtų išlaidų egzistavimo faktą. UAB „Litsera“ patirtų išlaidų suma yra reali, normalaus ir protingo dydžio.
19.13. Bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės pašalinimo UAB „Litsera“ patirtos išlaidos faktiškai sudarė 641 936,02 Eur be PVM, t. y. beveik tapati suma apskaičiuota remiantis UAB „Elvora“ parengtu avarinės grėsmės būklės orientacinės kainos skaičiavimais. Ši aplinkybė įrodo, kad UAB „Litsera“ patirtos Pastato bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės šalinimo išlaidos yra pagrįstos. Šių aplinkybių niekas neneigia. Darbų atlikimas pareikalavo finansinių išteklių, o remiantis skundžiamu sprendimu, gaunama nelogiška situacija, kad didelės apimties statybiniai darbai buvo atlikti nemokamai, nepripažįstant, kad UAB „Litsera“ ir UAB „Sportin Grupė“ už juos sumokėjo.
19.14. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios atsakovei tinkamai nevykdant pareigos proporcingai savo daliai mokėti bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės šalinimo išlaidas, priteisimo, t. y. dėl lėšų, kurios neatsiejamai susijusios su Bendrijos veikla. Esant nustatytoms aplinkybėms, negalima nepripažinti, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Bendrijos veikla. Atsižvelgiant į tai ir, vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė, konstatuodamas, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį ieškovė žyminio mokesčio mokėti neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei teikiant apeliacinį skundą žyminis mokestis taip pat neturėtų būti mokamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo už atliktus daugiabučio namo, esančio Užupio g. 13, Vilniuje, avarinės būklės šalinimo darbus.
22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat šios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.
24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tuos mokesčius ir kitas įmokas iš patalpų savininkų (naudotojų) renka bendrija.
25. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl bendraturčiams nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-330/2019).
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad Pastato dalyje, kurioje yra atsakovės butas, jokie darbai nebuvo atlikti. Taip pat teismas atliktus avarijos grėsmės šalinimo darbus priskyrė tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Remdamasis liudytojo paaiškinimais, teismas sprendė, kad vykdant darbus pagal ieškovės pateiktą avarijos grėsmės pašalinimo projektą buvo vykdomi ne tvarkomieji paveldosaugos darbai, o tvarkomieji statybos darbai ir jiems atlikti turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, be to, darbai atlikti viršijant avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtį. Įvertinęs aplinkybę, kad šalinant avarijos grėsmę buvo viršyta avarijos grėsmės šalinimo darbų apimtis, avarijos grėsmės šalinimo priemonės, nurodytos 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu dėl paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. ĮV-607 „Dėl apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo patvirtinimo“ nebuvo taikytos, teismas konstatavo, kad šalinant Pastato avarijos grėsmę buvo imtasi ne būtinųjų priemonių, o tokių priemonių, kurios viršijo būtinąsias ir iš esmės pagerino statinio būklę. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą, ar ieškovė tinkamai atsiskaitė už atliktus darbus, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog išlaidos buvo patirtos būtent atliekant avarijos grėsmės šalinimo darbus Pastate.
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog Pastato korpusas 1A2p buvo avarinės būklės, taip pat nėra ginčo, kad avarinė būklė yra pašalinta, pastato korpusas 1A2p sutvarkytas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti ir iš atsakovės nepriteisti visiškai jokios avarinės būklės šalinimo darbų kainos dalies, yra neteisingas. Apeliantės vertinimu, jeigu šalinant pastato avarijos grėsmę buvo imtasi ne būtinų, o tokių priemonių, kurios viršijo būtinąsias, iš esmės pagerinant statinio būklę, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ir nustatyti, kokie avarinės būklės šalinimo darbai buvo būtini, kurie darbai buvo papildomi, ir ieškinį tenkinti iš dalies, nurodant konkrečiai atliktų darbų apimtį.
28. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. U13/AB-1 nėra galimybės atskirti, kurie darbai yra susiję su Pastato avarinės būklės šalinimu, o kurie turėtų būti laikomi pastato pagerinimu. Atsakovės vertinimu, su avarinės būklės šalinimu galimai nėra susijusi 350 632,91 Eur suma, likusios 426 109,67 Eur sumos už atliktus darbus atsakovė neginčijo, o pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes ir apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl skolos priteisimo už atliktus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė ir neanalizavo, kurie faktiškai atlikti darbai, už kuriuos reikalaujama atsiskaityti, priskirtini prie avarinės būklės šalinimo darbų (būtinųjų), o kurie yra rekonstrukcijos (remonto) darbai. Šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės ribų, nes avarinės būklės šalimo darbų atlikimui, atsakovės sutikimo pagal aukščiau nurodyta teismų praktiką, nebuvo reikalingas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, itin formaliai sprendė, kad šalinant pastato avarijos grėsmę buvo imtasi ne būtinųjų priemonių, o tokių, kurios viršijo būtinąsias, iš esmės pagerinusios pastato būklę. Teismas taip pat konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime nesprendė pastato avarinės būklės šalinimo klausimo, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų pritarusi tokiems pastato avarinės būklės pašalinimo darbams, kokie buvo atlikti. Be to, pastato dalyje, kurioje yra atsakovės butas, jokie darbai iš viso nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė Pastate asmeninės nuosavybės teise turi butą, todėl jai kartu priklauso ir Pastato bendrojo naudojimo objektai (bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga), todėl atliktų Pastato bendrųjų dalių avarinės būklės likvidavimo darbus turi finansuoti visi pastato bendraturčiai, proporcingai jų turimų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų plotui bendrame pastato plote (CK 4.82 – 4.85 straipsniai). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvardijęs konkrečių ginčo pastatę atliktų darbų pobūdžio, apimties ir vertės, nepagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi (CPK 177, 185 straipsniai).
30. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę, neištirtas faktines aplinkybes, poreikį svarstyti ekspertizės darbų apimčiai, pobūdžiui ir vertei nustatyti skyrimą, kas reiškia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, susijusios su Pastato, esančio adresu Užupio g. 13, Vilniuje, atliktos rekonstrukcijos darbais, nustatant kurie darbai buvo būtini avarinės būklės pašalinimui ir už juos turi atlyginti visi pastato bendraturčiai, o kurie viršijo būtinąsias avarinės būklės šalinimo priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.