Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-15 apie 10 val. 11 min. P. P. Vilniaus m. Žirnių gatvės trečia eismo juosta važiavo link Liepkalnio gatvės, vairuodamas automobilį „VW LT28“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. 30, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau - KET), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės įžengusią pėsčiąją T. J., įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kurioje partrenkė pastarąją ir mirtinai ją sužalojo.

Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-15 Žirnių g., Vilniuje., vairavo krovininį mikroautobusą „VW LT28“, važiuodamas link Liepkalnio g. Jį akino saulė, todėl, privažiavęs pėsčiųjų perėją, nepastebėjo į ją įžengusios pėsčiosios, ją partrenkė ir mirtinai sužalojo.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-15 apie 12 val. 30 min. jam paskambino iš Vilniaus kelių policijos ir paprašė atvykti. Atvykęs į kelių policiją, sužinojo, kad jo motina T. J. žuvo eismo įvykyje (b.l. 45-46).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2014-09-15 surašytame protokole (b.l. 3-6) pažymėta, kad automobilis „VW LT28“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovi Žirnių g. priekine dalimi link Liepkalnio g. 8,40 m atstumu nuo kelio ženklais Nr. 533, 534 ir ženklinimu ant kelio dangos pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos iki jo galinio bamperio. Ant kelio dangos yra 25,20 m ir 22,20 m ilgio dvigubos stabdymo žymės, prasidedančios 2 eismo juostoje prieš 4 m. pločio pėsčiųjų perėją ir besibaigiančios 1 eismo juostoje po minėto automobilio priekiniais ratais. Prie automobilio ant važiuojamosios dalies matomi šukės, išbėgę skysčiai. Automobilio variklio dangčio apdailos grotelės sulaužytos. Nukentėjusiosios kūnas guli prie dešinio automobilio važiavimo kryptimi kelkraščio galva link kelio ašies už 14,8 m nuo galinio automobilio bamperio.

Minėto automobilio apžiūros metu nustatyta, kad jam yra sudaužytas priekinis stiklas kairėje pusėje, apgadintas variklio dangtis kairėje pusėje, sudaužytas priekinis kairysis žibintas, skilusios variklio gaubto apdailos grotelės (b.l. 7-8).

Tokių duomenų visetas rodo, kad automobilis „VW LT28“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kurį kaltinamajame akte minimu laiku vairavo P. P., 2 eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kirto ją, stabdydamas, ir savo priekinės dalies kairiuoju kampu partrenkė perėja ėjusią moterį.

Parodymo atpažinti metu buvo nustatyta, kad ši moteris yra T. J. (b.l. 35).

Tokios eismo įvykio aplinkybės įtikinamai rodo akivaizdų kaltinamojo padarytą KET 37 p., numatančio vairuotojo pareigą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, pažeidimą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad T. J. mirė prieš 12-36 val. iki 2014-09-16 8 val. pradėto tyrimo nuo kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kūne, kraujosruvomis galvos, liemens ir kojų minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, nugaros smegenų nutraukimu II-III kaklinių slankstelių aukštyje, dauginiais dešiniųjų I-IX šonkaulių lūžiais, kairiųjų II, IV, VI, IX, XI šonkaulių lūžiais, X, XI krūtininių slankstelių lūžiais, kairiųjų gaktikaulio šakų lūžiais, dešinio kryžkaulio kryžmens sąnario lūžiu, dešinio šeivikaulio lūžiu, kairio blauzdikaulio lūžiu, metu patirtų sužalojimų visumos (b.l. 37-44).

Sugretinus šio specialisto tyrimo rezultatus su anksčiau išdėstytais duomenimis darytina neginčijama išvada apie tai, kad T. J. mirė nuo sužalojimų, kuriuos jai kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis padarė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Taigi kaltinamasis, pažeidęs KET 37 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Tokiais savo veiksmais jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J., žuvusiosios T. J. sūnus, ir kaltinamasis pasirašė susitaikymo protokolą (b.l. 50). Protokole nurodoma, kad žalą, padarytą dėl T. J. žūties, atlygino draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“, ir A. J. kaltinamajam P. P. pretenzijų neturi.

Kaltinamojo gynėjas paprašė nutraukti šią bylą atleidžiant kaltinamąjįš nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras pareiškė, kad nukentėjusioji šiuo atveju yra žuvusi, o susitaikymas su žuvusiuoju neįmanomas.

Teismo vertinimu tokia prokuroro pozicija yra nepagrįsta: bylose, kuriose tiesiogiai nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys žūsta, paprastai pripažįstami jų artimieji giminaičiai, šeimos nariai, kuriems nusikaltimu padaroma turtinės ar neturtinės žalos. Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas T. J. sūnus A. J., ir tai, kad motinos mirties jam padaryta neturinės žalos, yra akivaizdu. Teismo nuomone tokiais atvejais nukentėjusiuoju pripažintas asmuo gali naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise susitaikyti su kaltinamuoju.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 d. išvardytų sąlygų visuma, t. y. jeigu asmuo:

1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. P. kaltu prisipažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, nusikaltimo padaryta žala (23 552,19 Lt arba 6 821,19 €) yra atlyginta (b.l. 49). Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, būdamas blaivus, leistino greičio neviršijo, socialiai orientuotas (turi mažametį sūnų, yra aukštojo išsilavinimo, dirba), todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetą, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleisti P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Ši baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. pagrindu nutrauktina.

Siekiant sustiprinti baudžiamojo proceso auklėjamąjį poveikį kaltinamajam ir užtikrinti individualią prevenciją kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. pagrindu jam skirtinos Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1, 6 p., 68, 71 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui duomenis apie tai, kad kaltinamojo įmonė verčiasi transporto paslaugomis (b.l. 76-79), ir Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė sutrikdys šią veiklą, todėl paprašė šios priemonės kaltinamajam neskirti, tačiau teismas mano, kad tokios priemonės, t.y. uždraudimo naudotis specialia teise (šiuo atveju – teise vairuoti transporto priemones) skyrimas šioje byloje yra būtinas: kaltinamojo padarytai veikai būdingas nepateisinamai didelis neatsargumas, sukėlęs sunkias nepataisomas pasekmes. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą. Viena priemonių šiam tikslui pasiekti ir yra nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (b.l. 74) dėl antrinės teisinės pagalbos, kaltinamajam teiktas advokatės D.Dereškevičienės, išlaidų, sudarančių 46,32 €, ir paprašė priteisti iš P. P. šių išlaidų atlyginimą. Vieninteliame teisiamajame posėdyje kaltinamąjį pagal susitarimą gynė advokatas M.Tamošiūnas (b.l. 75). Atsižvelgiant į tai prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-305, 307-308 str., Lietuvos Respublikos BK 38 str., teismas

nusprendė

P.P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą uždraudimą vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti transporto priemones,Lietuvos Respublikos BK 71 str. reglamentuotą įpareigojimą per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą penkiolika minimalių gyvenimo lygių, t.y. penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 eurocentų dydžio sumą.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš jo valstybei atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.