Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1186-273/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
e2S-1186-273/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01031-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
L. Š.
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1186-273/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01031-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. Š. atstovo advokato G. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1642-292/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui L. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 38 273,18 Eur žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o nesant šių daiktų arba esant jų nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, reikalavimo sumai, kuri yra 38 273,18 Eur; leido atsakovui areštuotu nekilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudė šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų ir turto atsiskaityti su ieškove. Teismas nustatė, kad šalių ginčas yra turtinio pobūdžio, prievolės įvykdymas ieškovei nėra užtikrintas jokiu turtu, ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei prie ieškinio pateiktus įrodymus, pareikšto reikalavimo sumą teismas laikė itin didele atsakovui, kaip fiziniam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Ieškovė prima facie neįrodė atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą; kad ieškovės nurodama PVM nepriemoka atsirado sudarius būtent minėtą sandorį; kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris sukėlė ieškovei neigiamų padarinių; kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris buvo ieškovei naudingas, kadangi sudarius šį sandorį, atsakovui atsirado pareiga sumokėti 1 216 686,03 Eur PVM mokesčio; sudarius sandorį, atsakovas atsiskaitė su savo didžiausiu hipotekos kreditoriumi AB DNB banku, kuris papildomai atleido atsakovą nuo 2 463 216 Eur prievolės;

2.Teismas nevertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Atsakovui suvaržyta galimybė teikti išlaikymą savo dukrai;

3. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas galimai veiks nesąžiningai, vengs ar negalės įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tokių ribojimų teismo procesiniu sprendimu taikymas neleidžia daryti išvados, jog nepagrįstai ar neteisėtai yra ribojamos atsakovo teisės ir interesai. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad jis gali siekti išvengti piniginių prievolių vykdymo perleisdamas savo turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 38 273,18 Eur žalos atlyginimą. Žala yra kildinama iš atsakovo įmonės vadovo pareigos laiku ir teisingai deklaruoti bei sumokėti 8 343,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 28 580 Eur žemės mokesčio nevykdymo. Reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, nustatančio juridinio asmens valdymo organo atsakomybę už netinkamą pareigos veikti išimtinai juridinio asmens interesais, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu (CPK 185 str.) nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, yra galimas palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimas. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis atsikertant į ieškinio argumentus neigiamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimas, vertintinos ne ieškinio priėmimo, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog dėl pritaikyto arešto atsakovas negali mokėti išlaikymo savo dukrai ir tuo pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Iš byloje pateikto antstolės A. K. 2016 m. kovo mėn. 31 d.. Turto aprašo matyti, kad vykdant skundžiamą nutartį yra areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemės sklypas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) . Areštas atsakovo piniginėms lėšoms nėra taikomas.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, rėmėsi didelės ieškinio sumos prezupcija. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Siekdamas įrodyti, kad jam ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo gerą turtinę padėtį ir kartu paneigiančių didelės ieškinio sumos prezumpciją. Minėto fakto konstatavimas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šioje situacijoje nėra būtina reikalauti iš ieškovės papildomai įrodinėti aplinkybių, jog atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų, siekdamas sumažinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė