Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucijos) 2016-04-19 priimtas nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu E. J. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 86 eurų bauda. Nustatyta, kad E. J. privalo atlyginti aplinkai padarytą 1494,00 eurų žalą.

Nuobauda E. J. paskirta už tai, jog 2015 m. vasario 1 d. 13.30 val. atlikus patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žemės sklype (sklypo paskirtis rekreacinė) organizavo augančių saugotinų medžių bei krūmų kirtimo darbus, neturint K. miesto savivaldybės administracijos išduoto Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kaip tai nurodyta LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2008, Nr. 17-611) 9 punkto reikalavimuose. Sklype buvo pašalinti: 2 alyvų krūmai, 4 karpotieji beržai, 3 paprastosios pušys, 2 baltalksniai, kurie vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo“ 3.9 p. ,,Medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu: auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose“ nuostatomis priskirtini saugotiniems. Pašalinant saugotinus medžius, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo padaryta žala aplinkai.

2016-04-19 nutarimą E. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino E. J. skundo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir nutraukti administracinę bylą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodo, kad teismas ištaisė procesiniuose dokumentuose įsivėlusią techninę klaidą dėl administracinio teisės pažeidimo nustatymo laiko, tačiau nenustatė šio pažeidimo konkrečios padarymo datos. Teigia, kad jis sutinka, jog jis 2016-02-01, o ne 2015-02-01, buvo iškviestas aplinkos apsaugos pareigūnų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, esantį K. V. g. 5, tam, kad būtų fiksuotas pažeidimas, susijęs su medžių kirtimu ne jam priklausančiame žemės sklype. E. J. tvirtina, kad jis 2016 m. jokių medžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype nepjovė, o teisme nurodė, kad medžius pjovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos, kada tai buvo daroma. Tvirtina, kad medžiai buvo išpjauti dar iki Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pasamdyto asmens – J. J. – medžių pjovimo (duomenys neskelbtini), žemės sklype. Pažymi, kad 2016-08-24 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2015 m. liepos 9 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, tvirtina, kad medžiai (duomenys neskelbtini), žemės sklype, buvo pjaunami ne 2016 m., o 2015 m. Tvirtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo pjauti medžiai, o nurodė tik tai, kad tarnyba pažeidimą užfiksavo 2016 metais. Teigia, kad pažeidėjai buvo nustatyti, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė tai taip pat nutylėjo. Nurodo, kad šį pažeidimą tyrė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas N. P., ir jis teisme nebuvo apklaustas, todėl, pasak apelianto, nebuvo ištirtos svarbios aplinkybės – nenustatyta, kada buvo išpjauti medžiai, o buvo nustatinėjama tik tai, kada buvo fiksuojamas pažeidimas. Pabrėžia, kad 2016-04-08 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė tas pats inspektorius N. P., išdėstytos tik padaryto pažeidimo aplinkybės, tačiau nenurodyta konkreti pažeidimo padarymo data.

Pažymi, kad 2016-04-19 vyresnioji specialistė V. B. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad pažeidimas padarytas 2015 m. vasario 1 d. 13:30 val., t. y. tuo metu, kai inspektoriai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), žemės sklype, nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad ne pats E. J. kirto medžius, o juos kirto įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutartis tarp E. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaryta, todėl atsakomybė tenka pačiam E. J.. Pažymi, kad nutarime nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su aplinkybėmis, nurodytomis patikrinimo metu ir surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nes vienur nurodoma, kad medžius kirto pats E. J., o kitur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jis pats teisme nurodė, kad medžius 2015 m. kirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą žodinę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas kelia klausimą, kodėl protokolas ir nutarimas buvo surašyti jo vardu, nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad teismas neapklausė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, nei vyresniosios specialistės V. B. ir nesiaiškino procesiniuose dokumentuose įsivėlusių netikslumų. Pažymi, kad niekas iš liudytojų ir skundus parašiusių asmenų nenurodė, kad medžius (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kirto pats E. J.. Pasak, apelianto, teismas taip ir nenustatė pažeidimo padarymo datos ir netyrė to, kad nuo paties pažeidimo padarymo iki jo fiksavimo buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Apeliantas, cituodamas ATPK 35 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuojami administracinės nuobaudos skyrimo terminai, bei šio straipsnio taikymo praktiką, tvirtina, kad šiuo atveju nebuvo trunkamasis pažeidimas. Pasak apelianto, pažeidimas padarytas 2015 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ir daugiau nebepasikartojo, todėl patikrinimo akto surašymo diena negali būti laikoma pažeidimo padarymo diena. Apelianto nuomone, teismas pažeidė teisės normas, numatytas ATPK 35 str. 1 d. ir 250 str. 1 d. 7 p., bei nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, kadangi, kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra inventorizavusi ar kitaip fiksavusi saugotinų želdinių. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso E. J., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak apelianto, teismas neteisingai taikė ir aiškino LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų nuostatas, kuriose nurodoma, kad, jei žemės sklypas yra miesto teritorijoje, tai jame augantys visi krūmai ir medžiai yra saugotini, nepaisant to, ar savivaldybė tame sklype yra inventorizavusi saugotinus želdinius, ar nėra. Pasak apelianto, remiantis tokiu teismo aiškinimu, visi mieste esantys žemės sklypai, kuriuose auga medžiai ar krūmai, įgyja apribojimą, susijusį su saugotinais želdiniais, į tą sąvoką patenka ir žmogaus pasodinti vaiskrūmiai, todėl asmuo, rudenį išrovęs vaiskrūmį ar kitaip jo neišsaugojęs, privalo būti nubaustas kaip pašalinęs saugotiną krūmą. Apelianto nuomone, tai būtų absurdiškas apribojimas. Pažymi, kad teismas nepagrindė to, kodėl ne visus medžius ir krūmus mieste laiko saugotinais pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų 3.9 punktą.

Skunde apeliantas nurodo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas yra ne miškų ūkio paskirties, jis nepatenka į valstybinės reikšmės kelių juostą, jame nėra viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, savivaldybė jame nėra paskelbusi saugotinais dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingų, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingų medžių ir krūmų, todėl LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų 1.2.,1.3. ir 1.4. punktai netaikomi ginčo atvejui. Pasak E. J., šiuo atveju turėjo būti taikomas LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų 1.1. punktas. Nurodo, kad 1.1. punkte numatyta, kad saugotiniems medžiams ir krūmams negali būti priskirti vaismedžiai, vaiskrūmiai ir natūraliai išaugę krūmai, kadangi sklype buvo iškirsti du alyvų krūmai, išaugę natūraliai, todėl jis negalėjo būti baudžiamas už alyvų krūmų pašalinimą.

Atkreipia dėmesį, jog teismas, tvirtindamas, kad ginčo atveju tinkamai buvo taikomas LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų 3.9 punktas, neanalizavo to, kad medžiai ir krūmai buvo iškirsti privačioje valdoje ir sklypas yra rekreacinėje teritorijoje. Ir nors, apelianto teigimu, nėra jokio norminio akto, kuris apibrėžtų privačios namų valdos sąvoką, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sklypas įvardytas kaip rekreacinė teritorija, jis yra privatus ir skirtas ilgalaikiam poilsiui su poilsio paskirties pastatais, jis yra privati namų valda, o tai reiškia, kad namų valdoje augantys medžiai ir krūmai pagal Kriterijų sąrašo 3.9 punktą nėra priskiriami saugotiniems medžiams ir krūmams. Nurodo, kad želdynų ir želdinių savininkai bei valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant tai, apeliantas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype, nėra saugotinų medžių ir krūmų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę be savivaldybės sutikimo sudaryti žodinę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savaime užžėlusių krūmų ir medžių iškirtimo.

Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino kaip bylai nereikšmingą tą aplinkybę, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nevykdo Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. jai numatytos pareigos fiksuoti ir organizuoti saugotinų medžių ir krūmų, esančių Klaipėdos miesto teritorijoje, apsaugą. Teigia, kad, jei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija būtų tinkamai atlikusi savo pareigą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų informavusi, kad jos sklype yra saugotinų medžių ir invazinių medžių, šiandien to ginčo nebūtų.

Nurodo, kad ginčijamoje nutartyje labai daug kas nenurodyta, liko neaiškių aplinkybių ir motyvų, neištirti byloje pateikti įrodymai, o argumentavimas neracionalus, todėl tokia teismo nutartis yra nesuprantama ir negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, juolab, kad administracinėse bylose, kaip ir baudžiamosiose bylose, bet kokie netikslumai, neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, o ne priešingai. Tvirtina, kad teismas neargumentavo, kodėl jis nusprendė, kad medžiai buvo iškirsti būtent 2016-02-01, o tai, pasak apelianto, labai svarbu, nes neaišku, kodėl nebuvo taikytas 6 mėnesių senaties terminas. Taip pat nurodo, kad nebuvo argumentuota, kodėl teismas sprendė, kad iškirsti medžiai yra mieste, kad jie nėra namų valdoje, nesiaiškinta, kodėl visi mieste ir privačioje valdoje esantys medžiai yra saugotini. Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, todėl negalima vertinti, kad byla buvo išspręsta tinkamai.

Pažymi, kad teismas netyrė rašytiniuose įrodymuose (patikrinimo akte, protokole ir nutarime) nurodytos pačios svarbiausios aplinkybės, kad administracinis pažeidimas buvo padarytas 2015-02-01, tik ištaisė metus į 2016, t. y. teismas tuo patvirtino faktą, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2016-02-01. Nurodo, kad teismas nesistengė paneigti to, kad medžius kirto ne E. J., kad medžiai buvo kertami 2015 m., o ne 2016 m. Akcentuoja, kad nė vienam iš byloje dalyvavusių asmenų nebuvo užduotas klausimas, kada tiksliai buvo padarytas teisės pažeidimas ir kokios aplinkybės tai patvirtina, o buvo aiškinamasi tik tai, kada buvo surašytas patikrinimo aktas. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad teismo žodinio nagrinėjimo metu nebuvo patikrintos ir patvirtintos faktinės aplinkybės (įrodymai) dėl pažeidimo padarymo 2016 metais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį nepakeistą ir E. J. skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 str. 1 d. numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad E. J. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini)5, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, organizavo saugomų medžių ir krūmų kirtimo darbus neturint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos norminių aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo šių medžių ir krūmų kirtimui. Minėtas pažeidimas buvo fiksuotas 2016-02-01 (bylos tyrimo metu nustatyta, kad procesiniuose dokumentuose dėl rašymo apsirikimo buvo neteisingai nurodyta data) 13.30 val. LR AM Klaipėdos regiono aplinkos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūnams atlikus patikrinimą minėtame sklype.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti, nuo kokių kaltinimų jam reikia gintis.

Pagal ATPK 248 str. byloje turi būti imamasi priemonių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus.

Apygardos teismas pritaria E. J. skunde nurodytam motyvui, kad nors procesiniuose dokumentuose, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos nutarime yra fiksuotos nustatyto pažeidimo aplinkybės, tačiau nėra nustatytas E. J. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, t. y. kada UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype be leidimo buvo organizuojamas saugomų želdinių iškirtimas ir kada jis baigėsi.

Nagrinėjamu atveju Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą pažeidimo padarymo laiko nenurodė (nurodyta tik atlikto patikrinimo data). Be to, byloje nesurinkta duomenų apie želdinių iškirtimo laiką.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-15-2015).

Taigi, pagal minėtas ATPK nuostatas ir teismų praktiką, pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.

Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įgijo tik 2015-11-26, t. y. kiek anksčiau nei prieš du mėnesius, kada sklype buvo atliktas patikrinimas. Tuo tarpu apeliantas E. J. skunde nurodo, kad želdiniai minėtame sklype buvo išpjauti 2015 metų pavasario ar vasaros pradžioje, t. y. dar iki UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sklypo nuosavybės įgijimo. Akivaizdu, kad šiuo atveju želdinių iškirtimo datos nustatymas svarbus sprendžiant klausimą dėl E. J., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, atsakomybės. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad E. J. organizavo saugotinų medžių ir krūmų kirtimą, tačiau šiuos darbus pagal žodinę sutartį vykdė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Apklausus šios įmonės atstovus, kas nebuvo padaryta nei tiriant įvykio aplinkybes, nei Institucijai nagrinėjant bylą, būtų galima nustatyti konkrečią saugomų želdinių iškirtimo datą ir patvirtinti arba paneigti E. J. teiginius, kad saugomi želdiniai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iškirsti dar iki 2015 metų vasaros.

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo“ 1.1 p., krūmai yra laikomi saugotinais ir jų kirtimui būtinas leidimas tik tais atvejais, kai jie nėra natūraliai išaugę. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kodėl sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augę ir iškirsti alyvų krūmai nebuvo laikomi natūraliai išaugusiais, o priskirti prie saugotinų. Taigi, dėl alyvų krūmų iškirtimo be leidimo E. J. protokolas surašytas ir jis nubaustas neištyrus šios svarbios atsakomybei aplinkybės.

Įvertinęs tai, kas paminėta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas E. J. atžvilgiu priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišaiškinus visų bylos aplinkybių, administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 19 d. nutarimas E. J. atžvilgiu naikinamas ir byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai Institucijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą 2016-04-19 nutarimą, todėl ši nutartis taip pat naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą ir E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutartis neskundžiama.