Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-12 · Byla Nr. A2.6.-468-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-468-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14691-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
T. Z.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-468-784/2015Proceso Nr. 4-68-3-14691-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Rūtai Petrauskienei, Gretai Kapačinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Z., išnagrinėjęs T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. 2014-10-10 apie 7.45 val. Vilniuje, Kirtimų g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz 1823, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Z. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau to nepajuto, iš įvykio vietos nesišalino. Jis paaiškino, kad įvažiavo į teritoriją, paėmė krovinį, buvo tamsu, jei kažką kliudė, tai nepastebėjo. Ten visur kameros, be to visi kaimynai, todėl jei būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, būtų daug bėdų. Jei būtų pajutęs smūgį, būtų išlipęs pasižiūrėti. Po trijų dienų atvažiavo Audi vairuotojas ir pradėjo reikalauti 2000 Lt už sulenktas duris, paprašius parodyti apgadintą automobilį, Audi vairuotojas atsakė, jog nėra ten ką žiūrėti, mašina išvaryta į kaimą, po dešimties dienų atvarė Audi automobilį ir pareikalavo 2500 Lt.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, jog jis buvo pastatęs automobilį savo darbovietės aikštelėje, apie 7.30 val. nuėjo pasiimti dokumentų iš mašinos ir pamatė, kad ji apgadinta. Kreipėsi į policijos pareigūnus, jie paaiškino, kad nesant kito automobilio, jie negali surašyti protokolo. Bandė ieškoti pagal kameras vaizdo įrašo, tačiau kameros priklausė aplinkui įsikūrusioms įmonėms, kurios tą dieną negalėjo parodyti vaizdo medžiagos. Pirmadienį jie peržiūrėjo vaizdo įrašą, jame buvo užfiksuotas sunkvežimis, kuris važiavo atbulas, norėjo apsisukti, matėsi jo staigus sustojimas, antru bandymu pajudėjo į priekį, apsisuko ir išvažiavo. Jis iš karto rado žmogų, vairavusį sunkvežimį, bandė tartis gražiuoju, paprašė 2000 Lt, vairuotojas iš pradžių sutiko, o po savaitės pasakė, kad praėjo šitiek laiko, o į jį kreiptasi tik pirmadienį, vėliau pasakė, kad neturi pinigų. Deklaracijos nepildė, į draudimą nesikreipė, kadangi nebuvo protokolo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. nurodė, kad abu automobiliai buvo sugretinti aikštelėje, apgadinimai atitiko. Audi A6 priekinės ir galinės kairės pusės durys brėžtos ir lenktos. Kito automobilio brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas. Šie apgadinimai nėra nežymūs. Durelės, ypač galinės, lenktos stipriai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė fakto, kad galėjo kliudyti automobilį. Vaizdo įrašą matė, tačiau jis nėra išlikęs.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio rašytinio T. Z. paaiškinimo bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo kaltę pripažino, gailėjosi. Be T. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius minėtą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotolentele, D. K. paaiškinimu, liudytojų parodymais, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Nors T. Z. neprisipažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: tiek iš byloje esančios fotolentelės bei transporto priemonių techninės apžiūros aktų, tiek iš policijos pareigūnės parodymų matyti, kad automobilio Audi A6 apgadinimai yra pakankamai žymūs (priekinės ir galinės kairės pusės durys brėžtos ir įlenktos), todėl vairuotojas turėjo pajusti automobilių kontaktą. Tuo tarpu T. Z. parodymai, jog jis iš įvykio vietos nesišalino, nes nejautė kliudęs kitą automobilį, laikytini pažeidėjo pasirinkta gynybine taktika ir vertintini kritiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

T. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), pažeidimo padarymo aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad T. Z. už administracinių teisės pažeidimų padarymą, skirtinos baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad T. Z. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes – teisė vairuoti automobilį yra betarpiškai susijusi su T. Z. darbinėmis funkcijomis. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam terminui, nei numatyta sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. Z. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis